Apie tai, kaip taisyklingai vartoti paracetamolį, kodėl žmonės juo dažnai apsinuodija ir kaip išryškėja klastingi apsinuodijimo simptomai, 15min kalbasi su biomedicinos mokslų daktare, farmakologe dr. Gabriele Balčiūnaite-Murziene.
„Paracetamolis yra paprastas, nebrangus ir efektyvus vaistas, tačiau visi vaistai yra saugūs tuomet, kai vartojami pagal rekomendacijas ir nurodomas dozes. O vaistą nuo nuodo skiria tik dozė, tad tabletė gali padėti ir numalšinti skausmą, ir sukelti problemas bei sudėtingas pasekmes dėl netinkamo vartojimo“, – aiškina specialistė.
– Kokias pastebite didžiausias paracetamolio vartojimo klaidas?
– Išskirčiau dvi pagrindines klaidas. Pirma, tai neracionalus vartojimas, antra – savigydos pasekmė. Pirmuoju atveju dažnas pacientas daro viską, kad kuo greičiau pasveiktų ir pasijaustų geriau. To siekdamas jis gali daryti neapgalvotus sprendimus, pavyzdžiui, išgeria karštą gėrimą, kuriame jau yra didelė paracetamolio dozė, po to dar atskirą paracetamolio tabletę ir visa tai kartoja ne vieną kartą per dieną. Iš tikrųjų reikėtų išgėrus vaisto dozę palaukti ir pažiūrėti, ar ji veikia, o jeigu ne, galima rinktis vaistus su kita veikliąja medžiaga, kurie padėtų išspręsti problemą.
Antruoju atveju svarbu paminėti, kad jeigu žmogus jau vartoja kokius nors vaistus dėl lėtinių ir kitų ligų, pasigauna virusą, reikėtų pasitarti su gydytoju ar vaistininku, kokius vaistus vartoti, ar jie suderinami tarpusavyje. Pavyzdžiui, tokie antituberkulioziniai vaistai kaip izoniazidas ir rifampinas, prieštraukuliniai vaistai kaip karbamazepinas bei kartu išgertas paracetamolis sąveikauja ir gali nulemti, kad paracetamolio koncentracija kraujyje padidės. Natūralu, kad tokiu atveju reikėtų paracetamolio vartoti mažiau, kad nebūtų nepageidaujamo poveikio.
Kitas niuansas – paracetamolio vartojimas su augaliniais preparatais, kas atrodo nekalta. Ežiuolės, česnakai, jonažolės gali taip pat padidinti paracetamolio koncentraciją kraujyje, todėl reikėtų tai įvertinti ir pasitarti su specialistu prieš imantis savigydos, kad nereikėtų kovoti su neigiamomis pasekmėmis.
– Dėl kokių priežasčių paracetamolis gali nesuveikti? Kaip jį tinkamai dozuoti vaikams ir suaugusiems?
– Pavyzdžiui, skausmas gali būti ne tos kilmės, kurį malšina paracetamolis. Taigi tokiu atveju vaistas neveiks. Kitas niuansas gali būti parinktos netinkamos dozės, o dozavimas yra labai svarbus – reikia jo nepadauginti. Vienkartinė paracetamolio dozė suaugusiems yra 500–1000 mg ir ją galima kartoti kas 4–6 valandas.
Tai reiškia, kad jeigu išgėrėte 500 mg tabletę, palaukite bent keturias valandas, kad įsitikintumėte, ar ji suveikė. Jeigu reikia, galima pakartoti dozę, bet ne iškart, ne po valandos, o griežtai praėjus nurodytam 4–6 valandų laikotarpiui. Svarbu per parą neviršyti 4 g paracetamolio, kadangi tai gali sukelti toksinius nepageidaujamas poveikius.
Vaikams vartojimas skiriasi – jiems reikia 10–15 mg/kg kas 4–6 valandas. Dėl tikslios dozės taip pat reikia pasitarti su specialistu, pavyzdžiui, mažesnės dozės gali būti skirtos neišnešiotukams, tačiau situacija yra labai individuali. Maksimali dozė vaikui per parą yra 80mg/kg. Tad jeigu vaikas sveria 20 kg, jam galima suvartoti ne daugiau kaip 1600 mg per parą.
– Jeigu paracetamoliu apsinuodijama, kokie simptomai tai išduoda?
– Pirmą parą žmogus gali net nepajusti, kad apsinuodijo. Gali jausti pykinimą, vėmimą, skausmą, tačiau tuo metu sunku įvertinti, ar tai ligos pasekmė, ar jau apsinuodijome.
Antrą parą būklė pagerėja, tačiau situacija iš tikrųjų tik blogėja, trinka kepenų funkcija, tad tik trečią–ketvirtą parą apsinuodijimas pasireiškia visu gražumu – pykinimu, vėmimu, gelta. Pastebėjus šiuos reiškinius reikia kaip įmanoma skubiau kreiptis į gydytojus. Laiku kreipiantis galima išvengti rimtų pažeidimų ir net sulaukti atsistatymo.
– Kam paracetamolio vartoti negalima?
– Tiems, kurie serga aktyviomis ir rimtomis kepenų ligomis, turi kepenų veiklos sutrinkimų, netinka šis vaistas. Taip pat tiems, kuriems yra padidėjęs jautrumas paracetamoliui.
– Ibuprofenas ir paracetamolis labai panašūs. Kada kurį rinktis?
– Pagrindinis skirtumas tarp šių dviejų vaistų yra tas, kad ibuprofenas ne tik malšina skausmą ir temperatūrą, bet ir kovoja su uždegiminiais procesais. O to nedaro paracetamolis. Uždegimą ne visada būtina malšinti, taip pat dėl kai kurių privalumų kardiovaskuliniu atžvilgiu ar virškinamojo trakto saugumo aspektų paracetamolis rekomenduojamas pats pirmas. Jeigu paracetamolis nesuveikia, tada rekomenduojamas ibuprofenas.
Čia vėlgi reikia būti atidiems vartojimo dozėms ir laikui – jeigu gėrėte paracetamolį, kitos veikliosios medžiagos vaistą patariama gerti ne anksčiau kaip po 4–6 valandų. Reikia paminėti, kad paracetamolis nelabai tinka chroniškam ir ilgai besitęsiančiam skausmui, – tokiu atveju geriau rinktis ibuprofeną, kuris tinka ir nuo įtampos kylantiems galvos skausmams. Bet kuriuo atveju visada reikia pasitarti su vaistininku ar gydytoju, kuris, išsiaiškinęs skausmo kilmę, padės atrasti tinkančius medikamentus.
