Tiesa ta, kad iš tikrųjų medžiagų apykaitą teigiamai veikia ne konkretūs maisto produktai, bet mūsų kasdienio gyvenimo ypatumai. Apie tai kalbamės su biomedicinos mokslų daktare Sandrija Čapkauskiene, kuri paaiškino, kas yra metabolizmas ir kodėl nereikėtų aklai tikėti, kad kuris nors maistas užtikrins idealų medžiagų apykaitos darbą.
– Papasakokite, kaip reikėtų suprasti terminą „metabolizmas“?
– Terminas metabolizmas reiškia medžiagų apykaitą, vykstančią visose organizmo ląstelėse, kurios tikslas užtikrinti gyvybę. Mūsų medžiagų apykaita yra atsakinga už maistinių medžiagų, gautų iš suvalgytų maisto produktų, pavertimą „degalais“. Tai suteikia organizmui energijos, kurios reikia kvėpavimui, judėjimui, maisto virškinimui, kraujo cirkuliacijai ir pažeistų audinių bei ląstelių atstatymui.
Šiek tiek svarbios informacijos apie mūsų bazinę medžiagų apykaitą. Dauguma mano, kad energijos sunaudojimas tai, ką mes valgome, o išeikvojimas – ... ši dalis dažnai suprantama neteisingai. Manoma, kad didžiąją dalį energijos mes išnaudojame būdami aktyvus.
Jei mes tik gulėsime lovoje visą dieną ir naktį, mes išnaudosime iki 70 proc. visos energijos kaip ir įprastai – kvėpuojant, susitraukinėjant širdžiai, vykstant termoreguliacijai ir cheminiams procesams mūsų ląstelėse.
Kitas 30 proc. pasiskirsto į pasyvų ir aktyvų energijos sunaudojimą. Pasyvusis energijos sunaudojimas – tai mūsų kasdieniniai judesiai: ėjimas į darbą, namų tvarkymas, judėjimas ofise ar koks nors lengvas užsiėmimas (mezgimas, tapymas, žvejyba). Daugeliui žmonių, kurie nėra fiziškai aktyvūs ir nesilanko sporto klube, pasyvioji energija ir sudaro likusius 30 proc.
