Norint suprasti, ar vaikas svaiginasi psichoatyviosiomis medžiagomis, pirmiausia reikia pasidomėti kiekvienos iš jų poveikiu. Apsiblaususios ir paraudusios akys, keistas nuo drabužių sklindantis kvapas, pasikeitęs vaiko elgesys – priežastys tėvams atidžiau stebėti savo atžalą.
Kaip pastebėti, kad vaikas vartoja narkotikus?
Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo Vaikų ir jaunimo reabilitacijos skyriaus psichologės Anastasijos Kaminskienės teigimu, vienas iš ženklų ir rizikos faktorių – draugų rato pasikeitimas, apskritai scenarijus, kuriame tėvai nepažįsta vaiko draugų, nesidomi, su kuo ir kaip jis leidžia laiką.
„Absoliučioje daugumoje atvejų jaunuoliai dalinasi, kad pirmą kartą vartojo alkoholį arba narkotikus draugų kompanijoje, kurioje neretai buvo vyresni draugai. Medžiagų vartojimas neretai jaunimo yra siejamas su tam tikru gyvenimo stiliumi, kitaip tariant, tai yra tam tikros grupės gyvenimo bei kultūros dalis. Su rizikingo elgesio pradžia taip pat siejamas vaiko susidomėjimo praradimas domėtis anksčiau jam patikusiomis veiklomis“, – vardija specialistė.
Įtarimams pasitvirtinus, svarbiausia žinutė tėvams yra ta, kad vaikas susiduria su tam tikrais sunkumais gyvenime ir jam yra būtina pagalba.
Psichologė ragina atkreipti dėmesį, jei vaikas ima vengti bendravimo su tėvais, ne taip noriai įsitraukia į bendras šeimos veiklas, dažniau renkasi būti vienas. Bendras pažymių arba mokyklos lankomumo suprastėjimas taip pat gali būti ženklas, kad vaikas gali vartoti psichotropines medžiagas. Ženklai, kurie gali būti pastebėti netrukus po vartojimo – emocinis nestabilumas, sunkumai artikuliuojant arba perdėtas kalbumas, apetito pasikeitimai, burnos sausumas, paraudimai aplink akis arba nosies srityje, nenatūraliai išsiplėtę arba susitraukę vyzdžiai, prakaitavimas.
Kilus įtarimams dėl paauglio PAM (psichoaktyviųjų medžiagų) vartojimo, tai galima greitai patikrinti Respublikiniame priklausomybės ligų centre, kur nemokamai atliekamas narkotinių medžiagų nustatymo šlapime testas. Šis testas iš karto parodo, ar buvo vartojami kurie nors iš populiariausių narkotikų, o narkotinių medžiagų likučius organizme dar galima aptikti po 2–4 dienų.
Tačiau A.Kaminskienė pabrėžia: norint pastebėti pirmuosius PAM vartojimo požymius, svarbu geras kontaktas su vaiku, domėjimasis jo aplinka, pasiekimais, tiesioginis kontaktas su mokykla ir mokytojais – juk vaikas ten praleidžia didžiąją dienos dalį. O įtarimams pasitvirtinus, svarbiausia žinutė tėvams yra ta, kad vaikas susiduria su tam tikrais sunkumais gyvenime ir jam yra būtina pagalba.
Priklausomybė ar tik rizikingas vartojimas?
Tačiau specialistai rekomenduoja neskubėti diagnozuoti vaikui priklausomybės sindromo.
„Terminas „priklausomybė“ šiuo metu dažnai naudojamas nepagrįstai. Skiriami įvairūs vartojimo lygiai – rizikingas vartojimas, žalingas vartojimas, priklausomybės sindromas. Visi šie lygiai turi savo kriterijus, kuriais vadovaujasi gydytojai psichiatrai nustatydami diagnozę“, – pabrėžia Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo Vaikų ir jaunimo reabilitacijos skyriaus psichologė A.Kaminskienė.
Specialistės teigimu, priklausomybė – lėtinė liga, kurią lemia trys rūšys veiksnių – biologiniai, psichologiniai ir socialiniai. Manoma, kad berniukai yra didesnėje rizikos grupėje. Kaip rizikos veiksniai taip pat išskiriami temperamento bruožai, žinios ir nuostatos apie vartojimą, medžiagų prieinamumas bei daugelis kitų.
Priklausomybė ir žalingas vartojimas atsiranda tada, kai apsauginiai veiksniai negali „atsverti“ rizikos veiksnių. Tačiau dažniausiai nėra vienos įjunkimo į alkoholį bei kitas svaiginimosi medžiagas priežasties, o žalingą vartojimą ar priklausomybę nulemia sudėtinga daugelio veiksnių kombinacija.
Pavojingiausios – naujos ir dar neištirtos medžiagos
Anot A.Kaminskienės, alkoholis ir tabakas vis dar išlieka plačiausiai vartojamomis psichoaktyviosiomis medžiagomis, todėl vertinama, kad šių medžiagų vartojimas sukelia daugiausia žalos žmogui ir visuomenei.
Vartodamas tam tikrą dalyką vaikas dažniausiai nežino, ką vartoja ir kaip tai gali jį paveikti.
„Nors alkoholis yra prieinamiausia svaiginimosi medžiaga, tačiau pastaruoju metu jaunimo tarpe auga nelegalių PAM – ypač kanabinoidų ir stimuliantų, taip pat ir sintetinių, vartojimas. Didžiausias šių medžiagų keliamas pavojus tas, kad jos dar mažai žinomos ir neištirtas jų trumpalaikis poveikis bei ilgalaikė žala sveikatai. Be to, medžiagų koncentracija, pavyzdžiui, „ekstazio“ tabletėje dažnai pasitaiko ypač didelė. Vartodamas tam tikrą dalyką vaikas dažniausiai nežino, ką vartoja ir kaip tai gali jį paveikti“, – sako specialistė ir pabrėžia, kad nelegalių PAM pasiekiamumą šiuo metu gerina socialiniai tinklai bei sąlyginai nedidelė kaina – alkoholis jaunimui dažnai yra per brangu.
Respublikinio priklausomybės ligų centro Viešųjų Ryšių specialistės Morganos Danielės teigimu, labai svarbu yra kaip įmanoma sumažinti galimą įvairių PAM žalą. Tam padėtų suteikimas vaikui kuo daugiau informacijos apie riziką bei jos sumažinimo būdus. Ir nors skamba labai kontroversiškai, tačiau vertėtų nustoti bijoti ir pradėti kalbėtis su vaikais apie tai, kaip, jei jau pasirenkama ko nors pavartoti, tai padaryti kuo mažiau pakenkiant savo sveikatai ar net gyvybei.
Blogas pavyzdys užkrečia
Mokslininkų teigimu, „vartojantys“ draugai yra vienas iš pagrindinių rizikos faktorių. Tyrimai rodo, kad šiuo atžvilgiu draugų įtaka yra stipresnė nei tėvų. Tačiau kasdienis dėmesys vaikui bei ryšys su juo yra labai svarbūs jo pasirinkimams už namų ribų.
Tikėtina, kad šeimoje, kur abu tėvai daug ir sunkiai dirba, patiria daug streso, yra pavargę, jėgų ir laiko vaiko auklėjimui ar ryšio kūrimui su juo lieka nedaug. Tokiu atveju trūkstamo supratimo ir priėmimo vaikai ieško už šeimos ribų, dažnai netinkamose kompanijose, kur bendravimo įgūdžių stoką užmaskuoti padeda vartojamos psichoaktyviosios medžiagos.
„Vartodami PAM iš esmės žmonės tenkina savo poreikius rizikingu ir žalingu būdu. Poreikiai gali būti labai įvairūs – kažkam paprasčiau tampa įsilieti į draugų kompaniją, bendrauti su merginomis, geriau sekasi sukaupti dėmesį, numalšinti nerimą, patirti džiaugsmą, išlieti pyktį.
Jauni žmonės, kurie turi daugiau įrankių patenkinti savo poreikius, mažiau rizikuoja PAM vartoti žalingai arba tapti priklausomais. Šių įgūdžių vaikas mokosi būtent šeimoje, santykyje su tėvais ir kitais artimiausiais žmonėmis“, – pabrėžia A.Kaminskienė.
Trūkstamo supratimo ir priėmimo vaikai ieško už šeimos ribų, dažnai netinkamose kompanijose, kur bendravimo įgūdžių stoką užmaskuoti padeda vartojamos psichoaktyviosios medžiagos.
Specialistė akcentuoja ir asmeninio pavyzdžio svarbą šeimoje. Tyrimų duomenimis, tabako, alkoholio ar kitų PAM vartojimas šeimoje yra vienas iš svarbių priklausomybės rizikos veiksnių.
Žalojančios vaikystės patirtis lemia priklausomybių seką
Pasak Vytauto Didžiojo universiteto Politikos mokslų ir diplomatijos fakulteto profesorės Ilonos Tamutienės, vaiko augimas šeimoje, kurioje piktnaudžiaujama alkoholiu, yra vienas iš esminių žalojančios vaikystės kategorijų, trikdančių jų emocinį, fizinį ir socialinį vystymąsi.
„Nustatyta, kad esant bent vienai žalos kategorijai, net 80 proc. išauga tikimybė, kad pasireikš ir kita. Jei augdamas vaikas patiria 4 ir daugiau žalos kategorijų, poveikis jo fizinei, emociniai ir socialinei sveikatai išlieka visam gyvenimui. Nustatyta, kad asmenys, kurie vaikystėje nukentėjo nuo keturių ar daugiau rūšių žalos, dvigubai dažniau rūkė, septynis kartus dažniau tapo priklausomi nuo alkoholio, šešis kartus dažniau turėjo lytinių santykių iki 15 metų, dvigubai dažniau sirgo vėžiu ir širdies ligomis, 12 kartų dažniau bandė žudytis, o gyvenimo trukmė sumažėjo net 20 metų“, – bauginančią statistiką atskleidžia profesorė.
Pasak jos, šios žalos poveikis sveikatai išlieka net po 50 metų, o analizė Lietuvoje parodė, kad dauguma vaikų iš šeimų, įrašytų į socialinės rizikos sąrašą dėl priklausomybės alkoholiui, jau patyrė keturias ir daugiau žalos kategorijų.
Kaip elgtis sužinojus, kad vaikas vartoja kvaišalus
Be abejonės, bet kuriuos tėvus žinia apie tai, kad vaikas vartoja kvaišalus, sukrečia ir gali sukelti daug stiprių neigiamų išgyvenimų – nerimo, baimės. Nenuostabu, kad patys išgyvendami tokius jausmus galime elgtis impulsyviai, neapgalvotai. Tačiau, pasak psichologės, labai svarbu tokioje situacijoje susitvardyti ir neįžeidinėti bei negėdinti vaiko. Dar geriau – pasiruošti pokalbiui iš anksto.
„Pasiruošti galima abiems tėvams apsitariant, ką būtent nori sužinoti iš vaiko ir apgalvoti kelis galimus pokalbio variantus. Taip pat, tam, kad būtų galima išsamiai papasakoti vaikui, kokį poveikį jam gali turėti psichoaktyviųjų medžiagų vartojimas, tėvams gali prireikti žinių apie įvairias medžiagas ir jų poveikį. Šią informaciją galima rasti visuomenei skirtame puslapyje http://ntakd.lrv.lt. Su vaiku rimtą pokalbį reikėtų pradėti, kai jis nėra apsvaigęs“, – sako A.Kaminskienė.
Tėvams PAM vartojimas yra problema, o vaikams ir paaugliams atrodo, kad tai yra problemos sprendimas.
Specialistė pataria skirti laiko ir pasigilinti į priežastis bei sunkumus, kurie gali paskatinti vaiką vartoti PAM arba išsiaiškinti, kokią naudą vaikas gauna jas vartodamas.
„Dažnai susiduriame su nesusikalbėjimu tarp tėvų ir vaikų – tėvams PAM vartojimas yra problema, o vaikams ir paaugliams tai yra problemos sprendimas“, – pabrėžia psichologė ir pataria kalbantis su vaiku užimti mylinčio, bet griežto tėvo poziciją.
Pasak specialistės, vartojantis vaikas ar paauglys dažniausiai yra linkęs neigti, kad vartojo. Pabrėždami, kad vaiką mylite, nuoširdžiai nerimaujate dėl jo ateities ir neatstumsite jo, jei jis pripažins,kad vartojo psichoaktyviasias medžiagas. Vaikas turi aiškiai suprasti, kad esate jo pusėje ir padėsite jam.
„Kadangi, dėl paauglio raidos etapo ypatumų, jam gali būti sunku valdyti savo elgesį, atsižvelgiant į tolimas ilgalaikes vartojimo pasekmes, jam gali padėti nuoseklus tiesioginių ir momentinių pasekmių taikymas. Tačiau šioje vietoje svarbu planavimas ir nuoseklumas. Vaikas turi tiksliai žinoti, kokiu atveju pasekmės bus taikomos ir kaip jis gali pasekmių išvengti. Naudinga kartu aptarti kelis galimo elgesio scenarijus ir ko galima tikėti elgiantis vienaip ar kitaip“, – pataria A.Kaminskienė.
Pašnekovė akcentuoja: jeigu kalbantis su vaiku elgesys nesikeičia kurį laiką arba situacija sunkėja, yra galimybė pasikonsultuoti Respublikinio priklausomybės ligų centro Vilniaus filialo ambulatorinio skyriaus gydytoju vaikų ir paauglių psichiatru. Gydytojas konsultuoja tiek vienus tėvus, tiek tėvus kartu su vaikais ir gali padėti susidaryti veiksmų planą, informuoti apie profesionalios pagalbos galimybes.
DAUGIAU INFORMACIJOS APIE TAI, KUR GALITE KREIPTIS PAGALBOS
„Rinkis gyvenimą“ – 15min turinio projektas, iš dalies finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo.
