Išėję į 22 laipsnių temperatūrą lauke šildėsi
„Buvo septinta valanda vakaro. Šį kino teatrą pasirinkome dėl mums patogaus laiko. Esu žmogus, mėgstantis šaltį, kaip pati juokauju, automobilyje važinėju įsijungusi kondicionierių vos ne ištisus metus. Tačiau praleidusi kino salėje dvi su puse valandos apsirengusi vasariška medvilnine suknele, avėdama basutėmis, taip sušalau, kad kitą rytą neprakalbėjau, skaudėjo gerklę. Teko gerti vaistus vidurvasaryje. Argi kam nors tai būtų malonu?
Kai išėjome į lauką, rodė 22 laipsnius ir mums buvo gerokai šilčiau, lauke mes šildėmės. Susisiekus su kino teatro administracija man buvo pasakyta, kad viskas pas juos gerai ir kad neieškočiau problemų, kad jie nebijo jokių tikrintojų, nes visur temperatūra yra normali.
Man paaiškino, kad salėje pagal visus reikalavimus turi būti nuo 18 iki 22 laipsnių, bet kai lauke yra per 30, kelias valandas išsėdėti salėje, kurioje vos 18 laipsnių, tikrai nelengva. Temperatūra tikrai nesiekė 21 ar 22 laipsnių, nes lauke buvo daug šilčiau“, – tikino pašnekovė.
Ji įsitikinusi, kad kino salių temperatūra turėtų būti reguliuojama, atsižvelgiant į oro temperatūrą lauke, ir kino centro atstovai turėtų prisiimti atsakomybę, jeigu žiūrovai šąla, užuot atsikirtę, kad jos skundai atsibodo.
„Jeigu temperatūra sureguliuota ir jie nieko negali keisti, šiandien yra priemonių pranešti žmonėms, kad jie atsineštų šiltų drabužių, kai toks didelis temperatūrų kontrastas išorėje ir viduje. Juk yra internetas, „Facebook“. Tačiau iš manęs tik pasišaipė“, – teigė moteris.
Skundą ji pateikė ir Nacionaliniam visuomenės sveikatos centrui, iš kurio gavo atsakymą, kad jis bus tiriamas.
Teisės aktais leistina temperatūra – 18–22 laipsniai
„Multikino“ rinkodaros vadovas Raimundas Bilinskas teigė, kad kino salėse vyrauja teisės aktais reglamentuota temperatūra. Leidžiamos ribos – 18–22 laipsniai, o salėse stengiamasi palaikyti 21–22 laipsnių temperatūrą.
„Jei bus aukštesnė temperatūra, jau gali būti tvanku, ir kils ta pati problema, t. y. žmonės bus nepatenkinti. Todėl bandome išlaikyti aukso viduriuką. Be abejo, kai lauke didžiulis karštis, apie 30 laipsnių, o jutiminė temperatūra dar aukštesnė, žmonės ateina įkaitę ir išsirengę, tuomet patalpoje, kurioje 21–22 laipsnio temperatūra, natūraliai atrodo per šalta. Mes lakstome su termometrais nuo ryto iki vakaro, kas valandą tikriname, ir iš tiesų temperatūra varijuoja.
Jei ateina daugiau žiūrovų, būna truputėlį šilčiau, jei prieš tai seanse buvo vienas du, jau truputį atvėsę. Tuomet skambiname technikams ir prašome, kad įjungtų daugiau šilumos. Tačiau kino salė yra didelė patalpa, tai ne automobilis ar kambarys, todėl reikia maždaug valandos, kad temperatūra pasikeistų puse laipsnio.
Be to, mes neturime autonominės kondicionavimo sistemos, esame priklausomi nuo prekybos centro „Ozas“, kuriam tam tikrais atvejais reikia vėsinti labiau, o mes tuomet taip pat gauname daugiau šalčio. Tuomet prašome mus kuriam laikui atjungti nuo jų sistemos, bet ilgai nevėdinti negalime, nes salės juk neturi langų“, – tikino pašnekovas.
Pataria apsirengti šilčiau
Pasak jo, didžiausioje salėje laikoma netgi aukštesnė nei 22 laipsnių temperatūra, kadangi ten labai didelė erdvė. Jeigu ji atvėstų, greitai jos nepavyktų prišildyti, o joje paprastai vyksta animaciniai filmai, taigi ateina vaikai.
„Klientai nuolat iškviečia mums higienistus, jie pamatuoja temperatūrą ir nenustato pažeidimų. Nesame gavę baudų, tačiau negavome ir jų rekomendacijų, kaip elgtis. Mums tik pasako, kad turime laikytis teisės aktų, o pagal teisės aktus salėje galėtų būti ir 18 laipsnių, tik ar tokia temperatūra būtų komfortiška žiūrovams, jau kitas klausimas.
Taigi mums tenka laviruoti tarp įstatymų, aplinkos temperatūros ir žiūrovų. Jei klientui tikrai labai šalta, raginu nekentėti. Galima išeiti iš seanso, manau, susitartume dėl pinigų grąžinimo už bilietą. Dar galvojame apie pledukų įsigijimą ekstra atvejams, bet vėl problema – juos reikia periodiškai skalbti, o mes neturime, kur tai daryti. Todėl kol kas galime tik paprašyti, ateinant į filmą, atsinešti švarkelį, kad būtų galima jį užsimesti, jei šalta“, – aiškino R.Bilinskas.
Kodėl pavojingas temperatūrų kontrastas
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja Irena Taraškevičienė teigė, kad didžiausia kondicionierių blogybė – temperatūrų kontrastas ir užterštumas.
„Įsivaizduokite: pabuvote lauke, kur labai karšta, ir jūsų organizmas po truputį prie to karščio prisitaikė, atsidarė poros, išsiplėtė kraujagyslės. Ir staiga patekote į aplinką, kurioje daug šalčiau. Natūralu, kad organizmas nespėja taip greitai prisitaikyti prie šalčio. Žmonės įsitikinę, kad būtent šaltis juos paveikia, tačiau iš tiesų kalčiausias yra temperatūrų kontrastas.
Kitas dalykas – oro srovės pūtimas. Kai oras pučiamas į kurią nors kūno dalį, pavyzdžiui, į kaklą, gali prasidėti uždegimas. Jau nekalbant apie tai, kad pučiamas oras yra šaltesnis už bendrą patalpos temperatūrą. Pavyzdžiui, jeigu patalpoje yra 28 laipsniai šilumos, o nustatome 21 laipsnį, tokios temperatūros oras ir bus pučiamas, jis jausis gerokai šaltesnis už bendrą mikroklimatą patalpoje. Natūralu, kad šį pūtimą patiriantis žmogus greitai sušals“, – aiškino pašnekovė.
Todėl svarbu, kad būtų tinkamai nustatytas ir oro judėjimo greitis. Kuo pučiamo oro srovė stipresnė, tuo žmogus jaučia daugiau diskomforto.
Be to, kondicionierius, jeigu nėra tinkamo drėkinimo, labai džiovina orą, o kartu ir mūsų nosies bei gerklės gleivinę, dėl to susilpnėja apsauginis barjeras, ir mikrobai lengviau patenka į organizmą.
Kondicionierius – mikrobinės taršos šaltinis?
Kita didžiulė problema, pasak specialistės, kad, prastai veikiant kondicionieriui, cirkuliuoja tas pats patalpoje esantis oras.
Kai labai karšta, kondicionierius – tikras išsigelbėjimas, tačiau labai svarbu, kad jis būtų tinkamai prižiūrimas.
„Ir jei vienas kuris nors čiaudo, kosėja, paskleistos bakterijos įtraukiamos į kondicionierių, o tuomet paskleidžiamos visiems. Dėl to užsikrėsti tuo pačiu užkratu gali daugiau žmonių, ne tik tie, kurie yra arčiausiai jo. Dar viena bėda, kad dažnai kondicionavimo sistema nėra tinkamai prižiūrima, reguliariai valoma, todėl joje prisikaupia įvairių mikroorganizmų.
Aš pati ilgai dirbau patalpoje su kondicionieriumi ir nuolat sirgdavau. Tačiau po tam tikro laiko mano organizmas turbūt priprato prie tos terpės, kuri „gyvena“ kondicionieriuje, ir pasidarė geriau. Aišku, kai labai karšta, kondicionierius – tikras išsigelbėjimas, tačiau labai svarbu, kad jis būtų tinkamai prižiūrimas. Antraip jis kenkia sveikatai, pūsdamas nešvarų orą“, – teigė I.Taraškevičienė.
Organizmas reaguoja ir į 1–2 laipsnių skirtumą
Pasak pašnekovės, 8–10 laipsnių skirtumas tarp patalpos temperatūros ir išorės yra per didelis. Įėję į tokią patalpą greitai pajusime, kad mums labai šalta. Užtenka temperatūrą sumažinti vos 1–2 laipsniais – jau pajusime skirtumą, bet jis nebus toks drastiškas.
Kadangi šalčio pojūtį labai sustiprina oro pūtimas, specialistė patarė ieškoti įvairių sprendimų. Pavyzdžiui, susitarti biure kondicionuoti patalpą, kai žmonių nėra, pavyzdžiui, per pietų pertrauką ir pan.
„Tinkamai suprojektuotas šiuolaikinis kondicionierius neturėtų kelti diskomforto, taip pat neturėtų jaustis oro pūtimo. Pavyzdžiui, prekybos centrai turi visada išlaikyti tą patį mikroklimatą, kuris yra reglamentuotas teisės aktais, ir negali jo keisti, priklausomai nuo oro. Tačiau prekybos centruose dėl aukštų lubų ir oro srovės pūtimo paskirstymo diskomforto nesijaučia.
Jei kino teatre žmonės sušalo, gali būti, kad buvo nustatyta temperatūra tokia, kad atvėsino žemiau komforto ribos. Teisės aktai nerašomi šiaip sau, jie grindžiami mokslo įrodymais. Pavyzdžiui, gal buvo nustatyta 18 laipsnių pučiamo oro srovė, bet dėl kokių nors papildomų veiksnių patalpoje atvėso labiau“, – sakė I.Taraškevičienė.
