Buvo priklausoma nuo saldumynų
Kaip pasakoja pati jauna moteris, apie tai, jog reikia keisti mitybą, galvojusi jau seniai, nes ėmė jaustis priklausoma nuo saldumynų. Tačiau kiekvieną kartą tuos planus atidėdavo rytojui, o tas „rytojus“ taip ir neišaušdavo.
„Paauglystėje man nebuvo galima valgyti saldumynų, nes mane kamavo aktyvi psoriazės forma, o saldumynai skatina šią ligą. Taigi ilgai jų nevalgiau, bet galiausiai „nutrūkau“, juolab kad odos problemos buvo susitvarkiusios. Tuo pat metu pakeičiau darbą. Anksčiau dirbau labai judrų darbą, nuolat būdavau ant kojų, o kai jis pasidarė ramesnis, iš esmės sėdimas, sumažėjo streso, nė nepastebėjau, kaip per porą metų priaugau 12 kg, nors visą gyvenimą maniau, kad esu lieknas žmogus ir nesu linkusi į antsvorį.
Pamačiusi kvietimą prisijungti prie sveiko gyvenimo iššūkio, pagalvojau – o kodėl ne? Reikia pabandyti kažką su savimi padaryti. Man labai tiko idėja „0 šlamšto“, nes jau buvau pradėjusi jo valgyti labai daug – traškučiai, mėsainiai, šokoladukai ir pan. Vasarą per dieną suvalgydavau net po penkias porcijas ledų. Argi gaila sau mylimiausiai?“ – pasakojo Inga.
Taisyklės, kurių reikėjo laikytis prisijungus prie iššūkyje dalyvaujančios grupės, buvo paprastos: kasdien išgerti bent 2 litrus vandens, maisto racione laikytis „0 šlamšto“ principo, bent 20 minučių kasdien skirti judėjimui ir tiek pat laiko – sau, per tris savaites perskaityti bent vieną knygą. Inga iš karto ėmėsi kardinalių sprendimų ir staigiai „nukirto“ visą „šlamštą“.
Beje, kaip veikia mityba moters odą, ji mato savo darbe:
„Pas mane ateina daug mergaičių, turinčių problemų dėl aknės. Kai paklausiu, ką jos valgo, darosi baisu: vyrauja greitasis maistas ir cukrus, nes ir jaunimo gyvenimo tempas yra beprotiškai greitas. Gydytojai prognozuoja, kad po 10 metų dėl visų šių priežasčių aknę turės kas trečias paauglys. Mat ši odos problema tiesiogiai siejama su žarnynu. Jeigu mergaitės susitvarko mitybą, atsisako miltų ir pieno, tuomet po procedūrų jų oda labai gražiai susitvarko.“
Atrado daugybę sveikų alternatyvų
„Kai nustojau valgyti miltinius ir cukraus turinčius produktus, per mėnesį, beveik daugiau nieko nedarydama, netekau keturių kilogramų. Tai pasiekiau nesportuodama ir be jokių dietų. Visiškai savęs neribojau, valgiau daug, nes aš mėgstu valgyti daug, tačiau po mėnesio jau galėjau įlįsti į senus drabužius, o svoris krito labai sveikai, po truputį. Tiesa, pirmas dvi savaites stengiausi sportuoti, tačiau dėl atsiradusių sveikatos problemų, kurios su iššūkiu nesusijusios, turėjau sporto atsisakyti.
Per tą laiką atsikračiau anksčiau dažnai buvusio mieguistumo, atsirado daug daugiau energijos. Tiesiog fiziškai jaučiau, kaip kūnas valosi ir tarsi susitraukia, mažėja. Nors cukraus namuose jau seniai neturiu – kavą geriu su medumi, bet šokoladukai ir kiti saldumynai man buvo kasdienybė. Kai jie visi iš mano mitybos dingo, atradau daug alternatyvų, kaip pasigaminti skanių sveikų desertų.
Visai neseniai atradau receptą, kaip pasigaminti į putėsius panašų desertą: avokadą, bananą, kakavą ir medų sutrinu plakikliu, apibarstau riešutais ir dešimčiai minučių įdedu į kamerą, kad būtų šaltas. Abu su vyru neatsistebime, kaip skanu. Taip pat atradau džiovintus vaisius, kurių anksčiau nevalgydavau“, – savo patirtimi dalijosi pašnekovė.
Paklausta, kaip susitvarkė su organizmo reikalavimu jam įprastų saldumynų, moteris nusijuokė, kad jis ir dabar reikalauja, nors kitaip valganti jau daugiau nei mėnesį.
„Įpusėjus iššūkiui buvo situacija, kai teko ilgai laukti gydymo įstaigoje, o nusipirkti pavalgyti galėjau tik iš užkandžių aparato. Nusižengusi taisyklėms nusipirkau sausainių. Kai juos valgiau, smegenys jautė tokią palaimą, kad sunku papasakoti. Buvau nieko panašaus nevalgiusi dvi savaites. Taigi, kad ranka nesitiestų prie panašių produktų, turi būti labai sąmoningas, kad stebėtum, ką dedi į burną“, – atviravo pašnekovė.
Įspėja: valios tikrai reikia
Inga teigė, kad nors svorio metimas nebuvo svarbiausias šio eksperimento tikslas, apie 5 kg numesti norėjusi ir šį tikslą beveik pasiekė. Tačiau jai labiau rūpėjo savijauta ir sveikata, nes teoriškai sveika mityba ji domėjosi jau seniai ir žinojo, kad miltai ir cukrus kenkia daugybei organizmo funkcijų. Taigi pasitaikė puiki proga pertvarkyti savo mitybą.
Ką ji darydavo, kai vis dėlto užsimanydavo šokoladuko? Ogi nieko, tikina pašnekovė: „Jeigu neturėdavau tuo metu sveikos alternatyvos, tiesiog išbūdavau tą stokos jausmą ir tiek. Anksčiau pasiduodavau impulsui, o dabar aš į tą norą tiesiog nereaguoju. Klausiate, ar tai nesekina emociškai? Aš nemanau, kad tai apribojimai. Jeigu žmogus nori jaustis auka, tegu skundžiasi – esą mirštu, kaip noriu spurgos, o negaliu. Kita vertus, užkandžiauti norisi tik tuomet, kai yra per daug laisvo laiko. Taigi naudingiau smegenis užimti kuo kitu.“
Inga labiausiai džiaugiasi, kad vėl grįžo į virtuvę. Gaminti moteriai patikdavo visada, tačiau dėl didelio jos užimtumo pastaruosius kelerius metus šią funkciją buvo perėmęs vyras.
„Mano vyras – ilgametis vegetaras. Kadangi jis geriau žino, kokio maisto jam labiau reikia, dažnai gamina jis. Aš pati nesu vegetarė, nors mėsą valgau retai. Metus laiko taip pat bandžiau būti vegetarė, bet grįžau prie mėsos, nes pajutau, kad tuomet reikia mažiau maisto, nes kai valgai tik daržoves ir kruopas, toks jausmas, kad nuolat norisi valgyti.
Per iššūkį maisto gaminimo ėmiausi aš – pati viską apgalvodavau, eidavau į parduotuvę, gamindavau. Dabar gerai – pilnas internetas įdomių receptų, nesunku susirasti, kaip pagaminti įdomiau. Pavyzdžiui, turiu namuose brokolį – susirandu, ką galima pasigaminti iš brokolio. Kitą dieną noriu grikių, vėl ieškau, kaip juos įdomiau paruošti. Jeigu susirastame recepte yra ingredientų, kurių nemėgstu ar neturiu namie, pakeičiu juos kitais. Viskas paprasta. Reikia tik netingėti paieškoti. Kadangi mityboje vyrauja daržovės, gamybos procesas neužtrunka“, – pasakojo Inga.
Į vakarėlius nešasi savo agurkus ir morkas
Mitybą pakeitusi moteris pastebėjo dar vieną įdomų dalyką – gyventi pasidarė įdomiau.
„Galiu pasakyti, kad smegenims taip gyventi linksmiau. Kai viskas teka įprasta rutina, tai labai atsibosta. O kai smegenims nuolat duodi kokį nors naują žaidimą, netgi atsiranda papildomos energijos. Man dabar tikrai smagu: ieškai naujos informacijos, receptų, skaitai, domiesi, svarstai, galvoji. Atsirado daugiau sąmoningumo kasdienybėje. Dabar man net nesinori ankstesnio „šlamšto“.
Kai susitinkame su draugais per vakarėlius, ten būna ir traškučių, ir kitų dalykų, bet man jau net nesinori jų valgyti, nesinori vėl teršti savo organizmo. Dabar esu daug energingesnė, geriau miegu. Ir nebesinori viso to prarasti. Bet pasikartosiu – valios pastangų tikrai reikia. Į vakarėlius nešdavausi savo užkandžius – papjaustytus agurkus ar morkas. Iš pradžių draugai juokėsi, paskui priprato.
Taigi viskas yra įmanoma, tik reikia nepasiduoti savo silpnybėms – esą nusižengsiu tik vieną kartą, tik šiandien. Jeigu nori suformuoti įprotį, reikia griežtai laikytis naujo mitybos plano. Įprotis jau atsiradęs, bet einant pro bandelių skyrių parduotuvėje jos vis dar labai kvepia“, – atviravo pašnekovė.
Kokie būtų jos patarimai, susijęs su mityba? Pusryčius Inga stengiasi valgyti sočiai: įvairios košės, geriau neturinčios gliuteno, su sviestu, medumi, riešutais, džiovintais arba šviežiais vaisiais; varškė su medumi, riešutais, džiovintais vaisiais arba šviežiais vaisiais; virti arba kepti su daržovėmis kiaušiniai; jogurtas su priedais.
Įprotis jau atsiradęs, bet einant pro bandelių skyrių parduotuvėje jos vis dar labai kvepia.
Pietums ji renkasi įvairiausius daržovių troškinius su kruopomis ar bulvėmis, patiekalus su žuvimi, sveikuoliškus desertus, jeigu būna pasigaminusi. Vakarienei moteris renkasi lengviau virškinamą maistą.
Inga tikino, jog atgal grįžti neketinanti, nesvarbu, kad iššūkio laikotarpis pasibaigė, ir prisipažino, dabar laukianti iššūkio, susijusio su fizine veikla. Jie su vyru jau seniai kalba apie tai, kad reikia grįžti į sportą, bet vėlgi viskas atidedama rytojui.
