Nuolatinis noras valgyti varė iš proto
Kaip pasakojo pati Galina, su svorio problemomis ji susidūrė maždaug prieš 10–15 metų, kai pasiekė amžių, kuomet daugeliui moterų ima augti svoris ir jau tenka sąmoningai keisti mitybą. Tačiau Galinai kaip tik tuomet sutriko alkio ir sotumo jausmas – moteriai atsirado nuolatinis nenumaldomas noras ką nors kramsnoti. Ji pati tai sieja su stresu, kurį patyrė pasikeitus aplinkybėms šeimoje – vyrą ištiko insultas ir jai teko jį slaugyti.
Kai pradėjau nepirkti saldainių, pradėjau valgyti tiesiog cukrų.
„Vos tik pamatydavau ar išgirsdavau apie maistą, iškart užsimanydavau valgyti. Pavyzdžiui, žiūriu televizorių, pamatau kokio nors maisto reklamą ir jau keliauju ko nors ieškoti šaldytuve. Arba kas nors pasakoja, kokią vakarienę vakar valgė, ir man iš karto norisi valgyti. Ypač didelis potraukis buvo saldumynams – šokoladui, saldainiams. Kai pradėjau specialiai jų nepirkti, pradėjau valgyti tiesiog cukrų. Taip pat traukė prie riebaus maisto – pavyzdžiui, lašinukų.
Mano ūgis – 161 cm, o svėriau apie 100 kg. Natūralu, kad toks svoris sukėlė daug kitų problemų. Jaučiausi nuolat pavargusi, padidėjo cukraus kiekis kraujyje – diagnozuotas antro tipo diabetas. Insulino dar išvengiau, bet vaistus jau reikėjo gerti. Pradėjo kamuoti psoriazė, skaudėjo sąnarius.
Išbandžiau daugybę dietų, bet visos padėdavo tik laikinai. Jų pagalba numesdavau 10–15 kg, tačiau vėliau, kai grįždavau prie savo valgymo režimo, vėl priaugdavau svorio“, – pasakojo pašnekovė.
Apgauti save morka ar vandeniu nepavyko
Galina išbandė bene visas maisto specialistų siūlomas gudrybes – saldainius keitė morkomis, bet tai nepadėjo, nes mintyse neduodavo ramybės neišnykstantis saldainio vaizdinys. Nepadėjo ir patarimas gerti vandens, kai norisi valgyti, – apetitas tik dar labiau didėjo. Pasak specialistų, priežasčių, dėl kurių atsiranda nenumaldomas noras valgyti, gali būti įvairių: bendras kalorijų trūkumas, bendras baltymų trūkumas racione, t. y. neteisinga mityba, net jei žmogus mano, kad valgo užtektinai, miego stoka, vitamino D trūkumas, lėtinis stresas.
Visiškai praradusi viltį problemą įveikti pati, ji kreipėsi į specialistus. Kadangi moteris dirba pamaininį darbą, kuris būna ir naktimis, buvo įtarta, kad jai išsiderina cirkadinis organizmo ritmas. Todėl valgymai jai buvo sudėlioti paros eigoje taip, kad sočiausias patiekalas būtų valgomas tuomet, kai jos organizmo aktyvumas – didžiausias. Užuot apribojus maisto kiekį, tiesiog buvo sudarytas valgymo režimas, į kurį įėjo net naktiniai valgymai darbo metu (24 ir 4 val. ryto), bei pakeisti kai kurie produktai.
„Iš pradžių buvo sunkoka, atrodė, kad trūksta maisto, tačiau po truputį pripratau. Duoną stengiuosi pirkti be cukraus, varškę – pačią liesiausią, mėsą taip pat renkuosi liesą, stengiuosi valgyti mažiau kaloringus produktus. Pagaliau mano racione atsirado ryžių trapučiai – jų leidžiama suvalgyti net iki keturių paplotėlių, nes jie turi mažai kalorijų, o skrandį užkemša ir kurį laiką nesinori valgyti. Vis dėlto vieną kitą saldainį suvalgau, antraip neturėčiau ramybės galvoje. Vasarą buvo daug uogų, kurios puikiai atstoja saldumynus.
Mano gyvenime atsirado judėjimas – beveik kas vakarą vaikštau apie 40 min., jau praėjo 3–4 naujos mitybos mėnesiai. Nors svoris nekrenta, gera žinia, kad jis ir neauga. Norint, kad kilogramai negrįžtų, žinia, drastiškas svorio metimas nepadeda, svoris turi kristi labai palaipsniui. Svarbiausia, kad šiuo metu jaučiuosi puikiai, pasidariau labai greita, turiu daug energijos, nors man jau 60 metų.
Tapo normalus cukraus kiekis, net vaistų nebereikia vartoti. Per vėlai susiėmiau, bet geriau vėliau negu niekada“, – svarstė moteris.
Kas yra cirkadinis ritmas
Cirkadiniu ritmu vadinami reguliariai maždaug kas 24 valandas organizme pasikartojantys biologiniai procesai: hormonų išskyrimas, mityba, miegas ir pan. Šiuos procesus reguliuoja vadinamasis "biologinis laikrodis", kuris susijęs su šviesos ir tamsos režimu aplinkoje. Dienos ir nakties periodo kaita veikia praktiškai visus mūsų organizmo ciklus: miego, būdravimo, kūno temperatūros, melatonino išskyrimo, maisto medžiagų įsisavinimo ir pan.
Yra teorija, kad geriausias laikas valgyti, kai praeina keturios valandos nuo saulės patekėjimo.
Būtent todėl vis dažniau kalbama ir apie tai, kad savo cirkadinio ritmo žinojimas padeda sėkmingiau atsikratyti antsvorio. Mat mūsų medžiagų apykaita taip pat labai priklauso nuos cirkadinio ritmo. Pavyzdžiui, yra teorija, kuri remiasi, beje, moksliniais tyrimais, kad geriausias laikas valgyti, kai praeina keturios valandos nuo saulės patekėjimo. Būtent tuo metu cukrus ir riebalai organizme deginami aktyviausiai. Pasak mokslininkų, jei maitinamės neatsižvelgdami į savo biologinį ritmą, medžiagų apykaita sutrinka, kaupiasi riebalai ir auga svoris.
Žinia, šiuolaikinis gyvenimo būdas yra labai išbalansavęs natūralius cirkadinisu ritmus, tačiau atsidūręs sąlygose, kuriose nėra civilizacijos, pavyzdžiui keletą dienų stovyklaudami miške palapinėje, natūraliai prisitaikome prie gamtos ritmo – keliamės su saule, o gulamės jai nusileidus.
Tiesa, ne visų žmonių cirkadinis ritmas atitinka minėtus dienos ir nakties pokyčius. Iš čia atsiradęs vyturių ir pelėdų terminas. Pelėdomis vadinami žmonės, kurie išsijudina tik apie pietus, o žvalūs tampa tik vakare. Vyturiais vadinami žmonės, kuriems ne problema atsikelti anksti, jie ypač žvalūs pirmoje dienos pusėje, o vakare jiems sunku jaustis adekvačiai situacijoje, kurioje reikia būti energingam, bendrauti ar susikaupus dirbti.
Mokslininkai pastebėjo, kad vyturiai valgo pusryčius nepraėjus nė pusvalandžiui po nubudimo. Jie dažnai pabunda dar nesuskambėjus žadintuvui, ryte mėgsta sportuoti, pajudėti, niekuomet nepraleidžia pusryčių, jiems dažnai užtenka vieno kavos puodelio per dieną. Pelėdoms žadintuvas – tikras priešas. Šie žmonės dažnai iš lovos išsikrapšto per vėlai, todėl vėluoja į darbą, nepusryčiauja, tačiau kavos išgerti jiems būtina – ir ne vieną puodelį per dieną. Kuo arčiau vakaras, to geriau pelėdos jaučiasi, tuo daugiau energijos turi.
Dietologė: cirkadinis ritmas labai svarbus medžiagų apykaitai
Pasak gydytojos dietologės dr. Editos Gavelienės, jau įrodyta, kad žmonėms, kurių cirkadinis ritmas dėl jų veiklos ar tam tikrų gyvenime susiklosčiusių aplinkybių yra pakitęs, sutrikęs šviesos ir tamsos režimas sudėtingiau kontroliuoti kūno masę, ypač ir jeigu jie ir genetiškai turi polinkį antsvoriui. Tokiems pacientams taikytinos individualios kūno masės korekcijos programos, tuo tarpu įprastų dietų, kurių šiuo metu galima rasti begalę, taikymas jiems nepadeda.
Žmonėms, kurių cirkadinis ritmas dėl jų veiklos ar susiklosčiusių aplinkybių yra pakitęs, sutrikęs šviesos ir tamsos režimas sudėtingiau kontroliuoti kūno masę.
„Cirkadinis ritmas labai svarbus medžiagų apykaitai. Jeigu dėl kokių nors priežasčių mes negalime būti aktyvūs tuomet, kai yra šviesusis paros metas, reikia šiek tiek koreguoti ir maisto produktų parinkimą, kalorijų kiekį, kai kurių maistinių medžiagų kiekį ir išdėliojimą paroje. Tai nereiškia, kad naktį dirbantis žmogus turi nevalgyti. Kai kurie stengiasi tai daryti, bet tai nėra teisingas pasirinkimas.
Nėra lygybės ženklo tarp nutukimo ir valgymo naktį. Juk daug žmonių dirba naktinėje pamainoje, bet jie nėra nutukę. Kūno masės kaita labiau priklauso nuo bendro kalorijų išsidėliojimo paroje ir savaitėje. Todėl, parenkant žmogui tinkamą maitinimosi režimą, nėra vienos taisyklės visiems, reikia atsižvelgti į daugybę veiksnių: genetinį polinkį antsvoriui, esančius sveikatos sutrikimus, prigimtinį žmogaus bioritmą (jis vyturys ar pelėda) ir pan.“, – aiškino pašnekovė.
Valgyti galima net naktį, jei toks ritmas
Taigi jei dirbama kitokiu grafiku nei įprasta, naktį valgyti galima, o dažnai ir reikia, tačiau maistas turi būti parenkamas atsižvelgiant į veiklos pobūdį: vienam žmogui reikia daugiau kompleksinių angliavandenių, kitam – daugiau baltymų ir riebalų turinčio maisto.
Beje, atsižvelgti mityboje į cirkadinius ritmus svarbu ir įprastą darbą dirbantiems žmonėms. Dėl fiksuoto darbo režimo kai kuriems žmonėms tenka nusižengti savo prigimčiai. Pavyzdžiui, jei darbe reikia būti 7 val., pelėdoms tenka valgyti pusryčius tuomet, kai organizmas dar miega. Jiems būtų naudingiau valgyti pusryčius ne iš karto išlipus iš lovos, bet tokios galimybės jie neturi. Dėl to taip pat gali trikti medžiagų apykaitos procesai organizme, pradėti augti svoris.
„Taigi nutukimo gydymas nėra vien kalorijų sumažinimas. Tai labai subtilus procesas, neturintis vienos, visiems tinkančios formulės. Jeigu žmogus nori koreguoti 1-2 kilogramus ir palaikyti sveiką kūno masę, tai nėra sudėtinga, tačiau kai gydome nutukimą (noriu priminti, kad nutukimas – liga), jau tenka atsižvelgti į daugybę veiksnių. Nutukimo gydymas neturėtų vykti taip, kaip jis dažniausiai vyksta šiandien, – chaotiškai ir neturint pakankamai žinių“, – įsitikinusi gydytoja dietologė.
