Pasilenkė sveika, atsitiesė – su neįprastu sindromu
„Viskas prasidėjo labai netikėtai. Aš pasilenkiau, kažką dariau pasilenkusi, o atsitiesusi pamačiau akyse blykstelint didelius, labai gražius žaibus – vieną, antrą, trečią. Jie buvo labai ryškūs, auksiniai, su juodais pakraščiais. Šiais trimis ilgais žaibais buvo užpilta visa akis, jie buvo tokie ryškūs, kad jokio kito vaizdo nebesimatė.
Kadangi jie lygiai taip pat greitai praėjo, jų nesureikšminau. Ir anksčiau lakstydavo man akyse šešėliai, žvaigždutės pasirodydavo, todėl pagalvojau, kad gal spaudimas galvoje staigiai pasikeitė. Tiesa, šiek tiek pradėjo svaigti galva, atsirado galvos skausmas smilkinyje, bet galvos skausmai man būna dažnai, taigi simptomas nepasirodė neįprastas“, – pasakojo Erika.
Maždaug po kokio pusvalandžio žaibai pasikartojo ir taip vis kartojosi visą dieną, tačiau moteris toliau gyveno įprastu ritmu.
Nesureikšmino simptomų, todėl į gydytojus nesikreipė
„Regėjimas tarsi šiek tiek ir pablogėjo, vaizdas kompiuteryje liejosi labiau nei paprastai, bet man gana stipri trumparegystė, nešioju akinius, taigi pamaniau, kad atėjo laikas pasirūpinti stipresniais akiniais. Visai nekreipiau dėmesio į tuos žaibus. Taip praėjo dvi dienos, kol atsitiktiniai sutikau pažįstamą gydytoją, kuris pastebėjo, kad nesveikai atrodau, ir pradėjo klausinėti, kas yra. Prasitariau, kad man svaigsta galva ir akyse žaibuoja. Jis išsiklausinėjo apie tuos žaibus, tuoj pat paskambino pažįstamam akių gydytojui ir išsiuntė mane į Santarų klinikas.
Sužinojau, kad dar kelios dienos ir būčiau ta akimi visiškai apakusi. Vienoje vietoje man plyšo tinklainė ir susidarė jos atšoka.
Nuvykusi dar bandžiau aiškinti gydytojams, kad man nieko nėra, kad pas juos ir taip daug žmonių, todėl aš galiu palaukti. Tačiau jie mane apžiūrėjo ir pareiškė, kad laukti aš jau nebegaliu. Sužinojau, kad dar kelios dienos – ir būčiau ta akimi visiškai apakusi. Pasirodo, vienoje vietoje man plyšo tinklainė ir susidarė jos atšoka. Iš karto man buvo atlikta procedūra – lazeriu tinklainė vėl pritvirtinta“, – dėstė pašnekovė.
Pasak Erikos, procedūra truko apie 15–20 minučių. Ji nėra labai maloni, kadangi akį akina šviesa, tačiau tikrai neskausminga. Po procedūros ją iš karto išleido, ir ji galėjo tęsti savo darbus, tik praėjo šiek tiek laiko, kol susitraukė išplėsti vyzdžiai. Kurį laiką buvo šiek tiek pablogėjęs regėjimas, bet po truputį visi šalutiniai reiškiniai išnyko. Šiuo metu moteris jaučiasi visiškai sveika.
„Dėl ko tai nutiko, atsakymo nesužinojau. Jo ir nėra. Aišku, vienas iš rizikos veiksnių – amžius. Deja, jokių įspėjamųjų ženklų, kad gali nutikti kas nors pavojinga, nebuvo, juolab kad su amžiumi matymo lauke pradedi matyti įvairiausių „šiukšlių“. Tikrai būčiau į šiuos simptomus nereagavusi, kol būčiau apakusi, jei ne sutiktas gydytojas“, – atviravo Erika.
Kaip akis mato
Pasak Santaros klinikų Akių ligų centro gydytojos oftalmologės Žydrūnės Karaliūtės, akį galima palyginti su tuščiu rutuliu, kurį iš vidaus iškloja tinklainė – audinys, sudarytas iš fotoreceptorių, t.y. ląstelių, kurios atsakingos už mūsų matymą. Būtent tinklainėje susidaro vaizdas, kuris siunčiamas regos nervu į smegenis. Jeigu tinklainė pažeista arba nefunkcionuoja, žmogus mato blogai ar visai nemato.
Tuo tarpu akies vidus užpildytas drebučių konsistencijos medžiaga, praleidžiančia šviesą į akį, kuri vadinama stiklakūniu. Kol žmogus jaunas, stiklakūnis yra vienalytis, tačiau su amžiumi medžiaga darosi nebe tokia skaidri, atsiranda skaidulų, kurias mes matome kaip mažus siūlelius, ypač žiūrėdami į šviesų foną.
Stiklakūniui senstant jis skystėja ir tam tikru momentu nebesugeba išlaikyti savo formos, todėl subliūkšta – tarsi balionas, iš kurio išeina oras. Tai vadinama užpakaline stiklakūnio atšoka. Kadangi tai natūrali senėjimo dalis, maždaug iki 65 metų 70 proc. žmonių tai būna įvykę.
Apie ką signalizuoja žaibai ir lakstantys juoduliai
„Teoriškai stiklakūnis turėtų būti neprisitvirtinęs prie tinklainės, tik prigludęs, bet daliai žmonių dėl tam tikrų priežasčių (genetinių ar traumos), jis prisitvirtinęs tvirčiau. Todėl bliūkšdamas jis negali gražiai atsidalinti nuo tinklainės ir susitraukdamas iš paskos su savimi tempia tinklainę. Tuo metu akyje paprastai atsiranda žaibavimai. Šie žaibai yra šviesūs, balti, einantys iš viršaus į apačią. Paprastai jie geriau pastebimi prieblandoje ar tamsoje. Kuo dažniau žaibuoja, tuo daugiau tikimybės, kad vis dėlto įplyšo tinklainė.
Simptomai, į kuriuos žmogus turėtų atkreipti dėmesį: staiga, paprastai po fizinio krūvio ar pasilenkimo, atsiradę žaibavimai ir juoduliai vienoje akyje.
Taip pat dėl stiklakūnyje atsiradusio pigmento arba kraujo gali matytis ir juodulių. Didžiajai žmonių daliai žaibavimai ir juoduliai praeina savaime be pasekmių, bet iki 10–15 proc. atvejų tinklainė plyšta. Taigi simptomai, į kuriuos žmogus turėtų atkreipti dėmesį: staiga, paprastai po fizinio krūvio ar pasilenkimo (dažniausiai žmonės net gali pasakyti tikslų laiką), atsiradę žaibavimai ir juoduliai vienoje akyje. Tuos juodulius žmonės įvardija skirtingai – musytės, juodi taškeliai, aguonos grūdeliai, voratinkliai, siūlai. Jeigu tai staiga atsiranda tik vienoje akyje, vadinasi, yra tikimybė, kad plyšo tinklainė“, – aiškino pašnekovė.
Medikės teigimu, pats plyšimas regėjimo nepablogina. Tačiau per šią vietą stiklakūnis po truputį patenka po tinklaine, dėl ko ji atšoka, susidaro vadinamoji tinklainės atšoka ir iš vienos akies pusės atsiranda šviesiai pilkas ar net juodas šešėlis, kuris pamažu plečiasi ir uždengia visą akį.
Atšokusi vieta nebegauna maitinimo ir ilgainiui audinys miršta. Tai reiškia, kad akis praranda gebėjimą matyti. Todėl, atsiradus minėtiems simptomams, per 2–3 paras būtina patekti pas gydytoją, kad jis patikrintų, ar iš tiesų yra plyšimas. Per pirmąsias kelias dienas dažniausiai užtenka gana paprastos gydymo procedūros – plyšio kraštai lazeriu prilipdomi atgal, kad nebūtų vartų skysčiui patekti po tinklaine. Vėliau gali tekti atlikti sudėtingą operaciją, po kurios žmogus būna apie mėnesį nedarbingas. Dar vėliau pokyčiai jau negrįžtami.
Papildomas rizikos veiksnys – trumparegystė
Jei žaibai matomi abiejose akyse, arba tai vienoje akyje, tai kitoje, šie simptomai tęsiasi ilgai, jie gali būti kraujagyslinės kilmės. Mat vienu metu tinklainė paprastai plyšta tik vienoje akyje. Tas pats su juoduliais: jeigu jie atsirado staiga ir žmogus gali aiškiai įvardinti laiką, tai gali būti pavojinga. Jeigu juoduliai laksto, tarkime, jau dvejus metus, žmogus tiksliai nežino, kada jie atsirado, nežaibuoja, tai tiesiog stiklakūnio drumstys.
Jei žaibai matomi abiejose akyse, arba tai vienoje akyje, tai kitoje, šie simptomai tęsiasi ilgai, jie gali būti kraujagyslinės kilmės.
Taip pat mirgėjimas akyse gali atsirasti dėl akių nuovargio ir dirbtinio apšvietimo. Tokiu atveju patartina keletą minučių pabūti užsimerkus, naudoti dirbtines ašaras.
„Kai kurie mato tiesiog mirguliuojančias šviesas, kiti mato spalvotus ratilus. Šie reiškiniai gali būti susiję su akių įtampa, ilgu žiūrėjimu į kompiuterio ekraną. Beje, su nuovargiu susijęs diskomfortas dažnesnis toliaregiams, o tinklainių plyšimai dažniau nutinka trumparegiams: jiems įvyksta apie 50 proc. tinklainės atšokų. Mat jų tinklainė yra plonesnė ir akies senėjimo procesai prasideda anksčiau. Trumparegiams minėti simptomai jau gresia nuo 35–45 metų“, – teigė specialistė.
Tinklainės plyšis ar atšoka įvyksta maždaug 0,5–1 žmogui iš tūkstančio. Taigi tai nėra dažnas reiškinys, bet ir nėra visai retas.
Akių nuovargio simptomai
Beje, pasak Ž.Karaliūtės, šiais laikais labai daugėja akių nuovargio simptomų: svetimkūnio jausmas akyse, tarsi būtų įkritusi blakstiena, paraudusios akys, t. y. paryškėja kraujagyslės, kartais mirksint atrodo tarsi braižytų akis, suprastėja matymas – atrodo, kad reikia labai smarkiai sukoncentruoti žvilgsnį, kad matytųsi ryškiai, antraip vaizdas pradeda lietis. Dėl akių nuovargio gali atsirasti galvos skausmai. Todėl ji pataria vyresniame amžiuje, jeigu žmogus blogai mato iš arti, skaitymui ir žiūrėjimui į kompiuterio ekraną naudoti akinius, kad akys būtų kuo mažiau varginamos.
Vadinamosios musytės susijusios ne tiek su akių nuovargiu, kiek su jų senėjimu. Jos paprastai visada būna tokios pačios, kelios iš jų – šiek tiek didesnės už kitas, taip pat nelabai kinta jų išsidėstymas.
Antra profilaktikos priemonė nuo akių nuovargio – kas 45–50 minučių atitraukti akis nuo kompiuterio ekrano ir bent penkias minutes pasižiūrėti į tolį, nes tuomet akis ilsisi. Pagaliau, jeigu patalpos labai kondicionuojamos, verta naudoti dirbtines ašaras, nes kondicionieriai labai sausina akis.
„Tuo tarpu vadinamosios musytės susijusios ne tiek su akių nuovargiu, kiek su jų senėjimu. Šviesiame kompiuterio ekrano fone jos tiesiog geriau matomos. Tos muselės paprastai visada būna tokios pačios, kelios iš jų gali būti šiek tiek didesnės už kitas, taip pat nelabai kinta jų skaičius. Kiek jas matome, priklauso ir nuo mūsų psichologinės būsenos, jautrumo, nuovargio“, – sakė gydytoja.
Beje, mirgėjimas akyse gali atsirasti ir dėl nepatogios, netaisyklingos sėdėjimo padėties ar ją staiga pakeitus. Šis simptomas susijęs su užspaustomis kraujagyslėmis. Rūkas tam tikroje akipločio dalyje kartais būna ir dėl to, kad stiklakūnis iki galo neatšokęs. Kai jis visiškai atšoka, simptomas išnyksta.
Kuo pasireiškia katarakta
Dar viena priežastis, dėl kurios atsiranda matymo trukdžiai, – katarakta. Dažniausiai ji atsiranda su amžiumi, t.y. ne jaunesniems kaip 50–55 metų žmonėms, tačiau gali išsivystyti ir jauname amžiuje dėl patirtos akies traumos, tam tikrų ligų.
„Katarakta, t.y. lęšiuko drumstėjimas, yra akies senėjimo proceso dalis. Ji gydoma operaciniu būdu, įdedant dirbtinį lęšiuką. Šiais laikais tokių operacijų atliekama labai daug, tačiau iš tiesų operuojama tik tuomet, kai žmogus pats nusprendžia, kad katarakta jam kelia diskomfortą. Mat pačiai akiai, išskyrus retas išimtis, ji nekenkia, tik blogina paciento gyvenimo kokybę.
Dėl kataraktos žmogus mato kiek gelsvesnį vaizdą. Pavyzdžiui, kai prancūzų dailininkui Clode‘ui Mone atsirado katarakta, jo paveiksluose atsirado daugiau geltonos spalvos. Kiti kataraktos simptomai – rūkas, susidarantys ratilai apie šviesos šaltinį. Kai simptomai labai išreikšti ir žmogus viena akimi dėl rūko beveik nebemato, išnyksta erdvinis matymas ir tai pradeda trukdyti gyventi“, – aiškino Ž.Karaliūtė.
Kodėl būtina lankytis pas akių gydytoją reguliariai
Deja, kol kas nėra atrasta veiksmingų profilaktikos priemonių, stabdančių kataraktos progresavimą. Pasak medikės, buvo siūloma gerti antioksidantus, taip pat yra esą kataraktą stabdantys lašiukai, kurie kai kuriose šalyse labai populiarūs, tačiau nė vienos iš šių priemonių efektyvumas neįrodytas. Rekomenduojama nešioti akinius nuo saulės, kadangi saulė, ypač vyresniame amžiuje, kenkia akims. Saulės neigiamas poveikis tinklainei įrodytas, tačiau vėlgi nežinia, kiek pagrįsta tokia rekomendacija kataraktos atžvilgiu.
„Dėl ko pradeda vystytis katarakta ar atsiranda tinklainės atšoka, jeigu ji nesusijusi su trauma, niekas negali pasakyti. Tai nesusiję nei su fiziniu krūviu, nei su skaitymu ar ilgu žiūrėjimu į kompiuterį. Tiesiog nuo 45–50 metų būtina bent kartą per metus apsilankyti pas akių gydytoją, kuris gali įvertinti tinklainės būklę, nustatyti galimas rizikas ir paaiškinti, kokie simptomai gali būti pavojingi. Be to, yra ligų, kurios vystosi be simptomų, pavyzdžiui, glaukoma, dėl kurios žmogus ilgainiui apanka“, – įspėjo pašnekovė.
