Pas gydytojus nuginė galvos skausmas
41-erių kaunietei Silvijai prieš penkerius metus buvo nustatyta reta liga, kuria Lietuvoje serga apie 200 žmonių, – akromegalija.
„Daug dirbau ir mokiausi – nuolatinius galvos skausmus „nurašydavau“ nuovargiui. Gal trejus–ketverius metus galvą skaudėdavo beveik kasdien. Būdavo sunku užmigti. Ne kartą kreipiausi į šeimos gydytoją. Jis skirdavo tyrimus – kraujo, arterinio kraujospūdžio, – jie visuomet buvo geri. Tada siųsdavo pas neurologus, kardiologus, tačiau „pagauti už uodegos“ šios ligos nepavyko, – pasakoja moteris.
– Galiausiai pradėjau pastebėti besikeičiančius veido bruožus, – pastambėjo nosis, veidas tapo grubesnis. Tačiau artimieji sakydavo nieko nepastebintys, kol aš pati vieną kartą neparodžiau dviejų nuotraukų, kurias skyrė gal penkeri metai. Žinoma, skirtumas nebuvo milžiniškas, tačiau man tai buvo akivaizdu. Didėjo tik veidas ir pėdos „išaugo“ vienu dydžiu, tačiau plaštakos liko tokios, kokios buvo anksčiau.“
Kai Silvija galiausiai pateko pas endokrinologus, jai buvo atliktas galvos magnetinio rezonanso tomografijos tyrimas, ištirti specifiniai ligai hormonai ir nustatyta akromegalija.
„Sunkiausia buvo iš pat pradžių, kai išgirdau nežinomos ligos pavadinimą. Baisiausias žodis buvo auglys, o dar kur – galvoje! Atsimenu, verkiau kelias dienas iš baimės, kas dabar bus? – pasakoja pašnekovė. – Vėliau, kai išsiaiškinau, kad tai ne mirtina liga, situaciją priimti tapo daug lengviau.“
Prieš ketverius metus Silvijai buvo atlikta operacija. Gydymas tęsiamas iki šiol – kas 28 dienas jai leidžiami vaistai, gydytojai nuolatos stebi jos būklę.
„Labai pasitikiu mane gydančiu gydytoju Robertu Knispeliu ir visada paisau jo nurodymų, o tada ir ligą suvaldyti lengviau. Tyrimai gerėja, veido bruožai sušvelnėjo, jokių kūno pokyčių nejaučiu. Tikiuosi, kad pavyks pasveikti“, – dalijasi Silvija.
Sutrinka daugelio organų veikla
Tikriausiai, prisimenate Svirdulį iš „Adamsų šeimynėlės“? Atrodytų, smagi filmo kūrėjų išmonė. Bet gi – ne. Jie tik pasinaudojo aktoriaus Tedo Cassidy išvaizda. Šis aktorius, kaip ir Silvija, sirgo akromegalija. Tiesa, 1932-aisiais gimęs amerikietis neturėjo tokių gydymo galimybių, kokios prieinamos ligoniams šiandien. Aktorius mirė 1979-aisiais po širdies operacijos.
Akromegalija vadinama liga, kai dėl nežinomų priežasčių liaukos, kuri vadinama hipofize, priekinėje dalyje išsivysto gerybinis auglys – hipofizės adenoma. Dėl to šioje galvos liaukoje esančio naviko ląstelės ima gaminti nenatūraliai didelį kiekį augimo hormono.
Suaugus žmogui, organizmas niekuomet nenustoja gaminti šio hormono, nes jo reikia, kad organizme galėtų normaliai vykti medžiagų apykaita. Žinoma, jo gaminasi žymiai mažiau nei augančiame organizme. Pavyzdžiui, jeigu trūksta augimo hormono, sutrinka baltymų ir riebalų apykaita, tada organizme daugėja cholesterolio, kyla grėsmė, kad prasidės greitesnė kraujagyslių sklerozė. Nuo jo priklauso ir žmogaus emocijos, žvalumas, darbingumas.
Tačiau jei augimo hormono yra per daug, tuomet ima didėti galūnės, stambėti ir grubti veido bruožai. Tai ligoniui sukelia daug psichologinių problemų, jis ima trauktis iš socialinio gyvenimo. Tačiau daug grėsmingiau, kai ima didėti jo vidaus organai, pavyzdžiui, širdis, jos raumenų masė, – padidėjusi širdis nebepajėgia normaliai dirbti ir sutrikus jos ritmui, žmogus gali mirti.
Tačiau jei augimo hormono yra per daug, tuomet ima didėti galūnės, stambėti ir grubti veido bruožai.
Didėja ir kiti vidaus organai, pavyzdžiui liežuvis, žmogus stipriau knarkia, pasikeičia kalbos tembras, gali prasidėti pavojinga miego apnėja. Atsiranda ir stomatologinių problemų, nes padidėja žandikauliai. Organizme ima kauptis skysčiai, smarkiai padidėja prakaitavimas, ima keistis kaulų struktūra, jie tampa trapesni, stuburo slanksteliai gali greičiau lūžti, pažeidžiami kelių, klubo sąnariai, dėl judėjimo sutrikimo žmonės gali tapti neįgaliais. Taip pat jiems yra didesnė tikimybė susirgti žarnyno vėžiu, ypač storosios žarnos.
Pasak Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų gydytojo endokrinologo Roberto Knispelio, šie žmonės kenčia nuo visų su šiomis ligomis susijusių simptomų, tačiau vienas dažniausiai pasitaikančių, nors ir nespecifinis – galvos skausmas, nes navikas, augdamas kaukolės ertmėje, ima spausti aplinkinius audinius. Dėl to gali atsirasti ir kitų neurologinių sutrikimų, ar sutrikti rega – susiaurėja akiplotis.
Nustatoma vėlai
„Ši liga ir Europoje, ir Lietuvoje neseniai vidutiniškai buvo nustatoma per 7–10 metų nuo jos pradžios, nors dabar, atsiradus galimybei dažniau atlikti galvos smegenų kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso tyrimus, kai žmogus kreipiasi į gydytojus dėl kitų ligų, ar pavyzdžiui, dėl galvos skausmų, liga nustatoma anksčiau – vidutiniškai per 4–7 metus nuo susirgimo pradžios, – teigia endokrinologas R.Knispelis.
– Taip yra todėl, kad dažniausiai ji lėtai progresuoja, o žmogus pasikeitusią išvaizdą neretai laiko natūralia, todėl ligą, dažniau nei jie pats, pastebi ilgiau nesimatę artimieji, draugai. Kartais ligonius pas mus nukreipia kitų sričių gydytojai, radę akromegalijai būdingus tiriamos srities pakitimus. Anksčiau įtarti ir nustatyti akromegaliją taip pat padeda retų ligų viešinimui skirtos progos, tikslinės paskaitos, pacientų organizacijos „Aušvis“ veikla.
Dažniausiai akromegalija nustatoma vidutinio amžiaus žmonėms – 30–50 metų. Lietuvoje kasmet ši liga nustatoma 3–9 žmonėms.
Lietuvoje yra du centrai, kur nustatoma liga ir gydomi ligoniai, – LSMU Kauno klinikos ir Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos. Šiems žmonėms atliekami specialūs tyrimai – nustatomas išskiriamo augimo hormono kiekis ir augimo faktorius IGF–1 – hormono kiekis ligonio organizme. Be to, išsiaiškinama kiek liga yra pažengusi ir kokia ligonio būklė. Tuomet gydytojai sprendžia, kaip jį geriausia gydyti.
Dalis žmonių pasveiksta
Mokslo tyrimai rodo, kad akromegalija sergančių žmonių mirtingumas yra 2–4 kartus didesnis nei kitų žmonių, dažniausiai dėl širdies–kraujagyslių sistemos pažeidimų.
„Kuo greičiau pradėsime ligonį gydyti, tuo greičiau pagerinsime jo gyvenimo kokybę ir apsaugosime jį nuo komplikacijų“, – teigia endokrinologas ir patikina, kad dalis ligonių visiškai pasveiksta.
Galimi keli gydymo būdai. Ligonis gali būti operuojamas, gydomas vaistais arba švitinamas. Šio gydymo tikslas – jei įmanoma, sunaikinti naviką. Endokrinologo R.Knispelio teigimu, pašalinus adenomą operuojant, nebelieka pavojaus, kad ji suspaus aplinkinius audinius, be to, po operacijos staiga sumažėja augimo hormono kiekis ir žmogui pagerėja, tuo tarpu po spindulinio gydymo, jis pagerėjimą gali pajusti tik per kelerius metus ar net dešimtmetį.
Ligonis gali būti operuojamas, gydomas vaistais arba švitinamas. Šio gydymo tikslas – jei įmanoma, sunaikinti naviką.
„Vienas gydymo metodas retai būna visiškai veiksmingas, todėl ligoniams prireikia kompleksinio gydymo – chirurginio ir medikamentinio, kartais – ir spindulinio“, – sako R.Knispelis.
Akromegalija sergantiems žmonėms skiriama vaistų, kurie slopina augimo hormono išsiskyrimą. Jie dažniausiai skiriami po operacijos, jeigu neįmanoma pašalinti visos adenomos. Tokiu atveju ligonis turi labai ilgai vartoti vaistus tam, kad hormono kiekis organizme taptų normalus. Vaistų taip pat gali būti skiriama prieš operaciją, kad navikas sumažėtų, – paprastai dėl vaistų jis gali sumažėti iki 20–30 procentų, ir tuomet jį galima efektyviau pašalinti. Vaistai skiriami ir tuomet, kai negalima operuoti ar švitinti.
Gydytojas R.Knispelis pabrėžia, kad dabar pasaulyje viena iš plačiausiai vartojamų vaistų grupių – somatostatino analogai Lietuvoje yra prieinami ir kompensuojami, tačiau keblumų kyla žmonėms, kuriems reikia naujesnės kartos ar kitų grupių vaistų, jeigu pirmieji nepadeda ar jiems gydant išsivysto atsparumas. Tokių pacientų atsiranda apie 10–30 procentų. Šiuos žmones bandoma gydyti kitais, mažiau efektyviais akromegalijai medikamentais, tačiau vis tiek jie nesulaukia efektyviausios pagalbos. Šiuo metu tikimės greito naujos kartos medikamentų prieinamumo Lietuvoje patvirtinimo.
Lietuvoje taip pat trūksta vadinamojo gama spindulių peilio, kuriuo gydomi ligoniai pas kaimynus latvius ir lenkus. Šiuo kompiuteriniu robotu galima labai tiksliai naikinti navikus didelėmis spindulių dozėmis ir beveik nepažeisti sveikųjų audinių. Juo būtų galima gydyti ne tik akromegalija sergančius ligonius, betkitokius galvos smegenų navikus turinčius žmones..
„Tačiau visų pirma norėtume, kad ligoniai kuo anksčiau pas mus patektų, – teigia gydytojas. – Tada jiems padėti daug lengviau.“
