„Man atrodo, iki ausų esu įklimpusi į depresiją, nors vaikui tik 3 savaitės. Meilės vaikui nejaučiu, jis man kaip koks monstras, klykia visą laiką, kai nemiega ir nevalgo. Pieno neturiu, maitinu mišinėliu, bet jis valgo kas 3 valandas ir jį kamuoja pilvo diegliai. Keičiu sauskelnes, tepu aliejuku, masažuoju, perrengiu, nuimu sauskelnes ir palieku oro voniai – viską lydi rėkimas, taip ir norisi jį trenkti į sieną. Bandau raminti, panešioti, dainuoju lopšinę – nepadeda. Tada užrėkiu. Jis išsigąsta ir nutyla, o po to ima rėkti dar garsiau.
Nekenčiu vaiko, net nesinori jo vadinti vardu. Dar labiau nekenčiu savęs už tai, nes mano visos viltys būti gera mama sugriuvo.
Arba sūpuoju sūpuoju ir pastebiu, kad supu vos ne kratydama, arba laikau jį suspaudusi per stipriai iš pykčio. Arba nešuosi jį laiptais rėkiantį žemyn (butas per du aukštus), ir kyla negeros mintys: jeigu dabar nusiridenčiau laiptais, arba netyčia jį paleisčiau...
Dar kyla noras palikti vaiką vyrui ir bėgti, kur akys mato, ir niekada nesugrįžti... Ištisai verkiu. Nekenčiu vaiko, net nesinori jo vadinti vardu. Dar labiau nekenčiu savęs už tai, nes mano visos viltys būti gera mama sugriuvo“, – tokį vienos moters prisipažinimą, išlietą internetinėje pokalbių svetainėje, cituoja psichologė psichoterapeutė S.Kirijanovienė.
Vilniaus visuomenės sveikatos biure susirinkusioms nėščiosioms ji skaitė nemokamą paskaitą apie pogimdyminės depresijos atsiradimo priežastis, jos atpažinimo galimybes ir reikšmę sveikam kūdikio vystymuisi.
Bazinio saugumo pamatai klojami 1–3 gyvenimo metais
S.Kirijanovienė pažymėjo, kad didžiosios dalies psichologų ir psichoterapeutų klientų problemų priežastys susijusios su ankstyvąja vaikyste. Būtent šiuo laikotarpiu formuojasi bazinis asmenybės saugumas, smarkiai priklausantis nuo emocinio kūdikio ir motinos ryšio. Serganti depresija mama negali adekvačiai tenkinti visų kūdikio poreikių.
„Pirmieji gyvenimo metai yra labai svarbūs, nes tuomet formuojasi bazinis saugumo jausmas. Be artimo ryšio su motina vaikas negali tinkamai psichologiškai bręsti ir įgyti bendravimo su aplinka įgūdžių. Kai saugus ryšys su motina nesusiformuoja, užaugęs žmogus patiria kankinantį vidinės tuštumos jausmą. Jį nuolat lydi baimė, jam sunku atsilaikyti prieš neišvengiamas gyvenimo nesėkmes, nes neturi „talpos“ pakęsti kančią. Žmogus nepasitiki savimi, prastai vertina save, dažnai turi bendravimo problemų“, – konstatavo paskaitos lektorė.
Todėl pogimdyminė depresija yra daug pavojingesnė ir turi skaudžių pasekmių pirmiausia kūdikiams, o ne jų motinoms.
Gydosi vienetai
Statistika rodo, kad 10–15 proc. moterų po gimdymo suserga depresija. Pastaruoju metu sergamumo atvejų daugėja – šią tendenciją pastebi ne tiek psichiatrai, kiek šeimos gydytojai.
Jei moters gyvenime yra buvę depresijos epizodų, nesvarbu, gydytų ar ne, diagnozuotų ar ne, pogimdyminės depresijos tikimybė didėja 50 proc.
„Jei moters gyvenime yra buvę depresijos epizodų, nesvarbu, gydytų ar ne, diagnozuotų ar ne, pogimdyminės depresijos tikimybė didėja 50 proc. Didesnė rizika susirgti kyla ir vyresnėms nei 40 metų gimdyvėms“, – pasakojo S.Kirijanovienė.
Specialistė atkreipė dėmesį, kad vienu ar kitu gyvenimo periodu depresija serga apie 20 proc. žmonių, tačiau gydosi tik apie 2 proc. „Tuos, kurie kreipiasi pagalbos, laikau sveikais ir stipriais žmonėmis.
Gebėjimas pripažinti turint psichologinę problemą, rodo protą, drąsą. Netiesa, kad pas psichologus ir psichotarapeutus ateina tik kvailiai. Atvirkščiai, pastarieji nesikreipia pagalbos, kankina save ir artimuosius“, – kalbėjo psichoterapeutė.
Pogimdyminės depresijos atvejai – komplikuotesni. Po gimdymo aukštyn kojomis verčiasi visos šeimos, ypač moters, gyvenimas. Pasikeitimai tokie ryškūs ir reikšmingi, kad sudėtinga suprasti, kada esi tiesiog pavargusi, o kada jau skęsti depresijoje.
Viso labo motinystės melancholija?
S.Kirijanovienė įspėjo, kad pirmosiomis savaitėmis po gimdymo moterims būdinga nuotaikų kaita – čia norisi verkti, čia juoktis. Ašaros byra, o jų priežasties moteris nesupranta. Pagimdžiusi mama staiga tampa nekantri, sudirgusi, ją erzina net smulkmenos. Užplūsta liūdesys, moteris jaučiasi nepasitikinti savimi, įsitempusi, pavargusi, prislėgta.
Psichoterapeutė atkreipė dėmesį į fiziologinius organizmo pokyčius ir biocheminės pusiausvyros sutrikimus: 24–48 val. po gimdymo įvyksta staigus estrogeno ir progesterono lygio sumažėjimas.
Todėl 50–85 proc. moterų po kūdikio gimimo praėjus vos keletui dienų ir aprimus pirmajam džiaugsmui, pajunta labai netikėtus nuotaikų svyravimus. Tai vadinama motinystės melancholija, kuri gali trukti kelias dienas ar net pora savaičių. Dažniausiai ši savijauta kaip staiga užėjo, taip staiga ir pranyksta.
Organizmui užtenka ir nedidelio hormonų svyravimo, kad nuotaika pasikeistų: atsiranda irzlumas, dirglumas, noras kabinėtis prie partnerio, kai kam pakyla bazinė kūno temperatūra, padidėja apetitas.
„Tačiau maždaug vienai iš aštuonių moterų ir po dviejų savaičių savijauta nepagerėja, o pereina į pogimdyvinę depresiją“, – aiškino S.Kirijanovienė.
Todėl svarbu kuo anksčiau pažinti ligos simptomus ir ieškoti profesionalios pagalbos.
Perfekcionizmas – viena sunkiausių ligų
Pogimdyminės depresijos priežastys kiekvienu atveju būna individualios, tačiau specialistai išskiria bendras ligos tendencijas.
Didelės įtakos moters emocinei būsenai po gimdymo turės ją supanti aplinka ir kontekstas, kuriame ji pastojo: ar nėštumas buvo lauktas ir planuotas, o gal netikėtas ir sujaukiantis kruopščiai subraižytą ateities schemą: mokslai, karjera, šeima?
„Antras momentas – santykiai šeimoje ir gyvenimo sąlygos: ar jaučiamas partnerio palaikymas ir globa, koks santykis su tėvais. Į kokias buities sąlygas ateina kūdikis – šeima gyvena pasiturimai ar skursta ir t.t.“ – kalbėjo S.Kirijanovienė ir seminaro viešnioms uždavė klausimą: kurios iš jų norėtų būti tobulomis mamomis.
Auditorijoje pakilus kelioms rankoms psichologė psichoterapeutė konstatavo: perfekcionizmas – viena sunkiausių ligų.
Kuo didesnių lūkesčių turiu, tuo didesnis nusivylimas apima jiems neišsipildžius. Lūkesčiai – tai fantazijos, mažai ką bendro turinčios su realybe.
Duoti vaikams viską, kas geriausia – sveikintinas noras. Tačiau jis iš anksto pasmerktas nesėkmei.
„Problema slypi tobulumo kriterijaus apibrėžime – ką reiškia būti tobulai? Kad ir ką bedarytum, juk visada galima ir geriau, taip? Perfekcionistai išgyvena nuolatinį vidinį nepasitenkinimą, nes nežinia, kas jau yra pakankamai gerai. Todėl sukuriami reikalavimai, kurių niekas negeba įvykdyti – nei pats, nei aplinkiniai. Kuo didesnių lūkesčių turiu, tuo didesnis nusivylimas apima jiems neišsipildžius. Lūkesčiai – tai fantazijos, mažai ką bendro turinčios su realybe“, – paaiškino S.Kirijanovienė ir rekomendavo verčiau nesusikurti idealaus motinystės vaizdinio.
Be to, patariama nusiteikti lengvam gimdymui, apie kurį svajoja kiekviena moteris, tačiau psichologiškai pasirengti ir nenumatytiems atvejams. Pastebėta, kad moterys, užsibrėžusios žūtbūt pagimdyti natūraliai, tačiau gimdymui pasibaigus Cezario pjūviu, labai nusivilia savimi.
Tai irgi gali būti viena iš pogimdyminės depresijos priežasčių.
Reikia bent penkių simptomų
Chaosas – taip pirmąsias savaites po gimdymo apibūdina jau ne pirmo vaiko besilaukiančios moterys.
Hormonų audros, nuovargis, nuolatinis miego trūkumas, pasimetimas, nes viskas nauja ir nepatirta, žindymo iššūkiai, izoliacija namuose ir daugelis kitų rūpesčių išmuša pagrindą iš po kojų. Kaip žinoti, kad patiriamos emocijos jau nukrypo nuo normos ir vertėtų susirūpinti savo būkle?
S.Kirijanovienė pabrėžė, kad pogimdyminės depresijos diagnozei reikia bent penkių ligai būdingų simptomų.
Tarkime, kuriam laikui sutrikęs miegas savaime nėra problema. Po gimdymo kai kurioms moterims netgi susipainioja diena su naktimi, o dėl nuolatinio poilsio trūkumo jos jaučiasi lyg transe.
Todėl receptas Nr. 1: mamos turi miegoti visada, kai miega kūdikis. Patariu minimalizuoti buities darbus, namų ruošą perduoti kitiems.
„Viena nemiegota naktis daro įtaką mūsų organizmui, ką ir kalbėti apie neišsimiegotus metus! Dėl miego trūkumo gali blogėti nuotaika, lėtėja mąstymas, mažėja fizinis aktyvumas. Todėl receptas Nr. 1: mamoms patartina pamiegoti visada dieną, kai miega kūdikis. Kuriam laikui pamirškite „aš viską pati“ ir buities darbus, namų ruošą perduokite kitiems, paprašykite artimųjų pagalbos“, – aiškino specialistė.
Miego sutrikimo simptomą galima diagnozuoti tada, kai moteriai nepavyksta užmigti net tada, kai ji jaučiasi labai pavargusi ir nusnūsti turi laiko, tačiau negali užmigti.
Praranda alkį ir jėgas
Dar vienas indikatorius savijautai pamatuoti – gebėjimas pasirūpinti savimi ir kūdikiu.
„Nekalbu apie buitį, namų tvarkymą ir valgio ruošimą – tik apie asmeninę higieną bei fiziologinius kūdikio poreikius: jį pamaitinti, nuraminti verkiant, perrengti, išmaudyti, išeiti į lauką. Taip yra: daugybė išsilavinusių žmonių nesugeba pamatyti akivaizdžių dalykų. Tarkime, mama du mėnesius nepaima kūdikio į rankas ir nesikelia iš lovos. Tačiau net ir tokį elgesį vyras ir kiti artimieji racionalizuoja ir pateisina: gimdydama ji neteko daug kraujo, neturi jėgų, reikia laiko atsigauti ir pan. Tačiau šios būsenos priežastys visai kitos“, – įspėjo psichoterapeutė.
Sutrikęs apetitas – dar vienas pogimdyminės depresijos simptomų. Moteris sako, kad nenori valgyti, valgo nedaug, prisiversdama, jai krenta svoris. Arba atvirkščiai – mama ištisai jaučiasi alkana, valgo ir nejaučia sotumo. Ima augti svoris, o drauge – ir nepasitenkinimas savimi, savo dabartiniu gyvenimu.
Sukausto baimė: gal jau išprotėjau?
Jei nuotaikų kaita nesibaigia, praėjus dviem trims savaitėms po gimdymo, o moteris jaučiasi vis labiau prislėgta ir nelaiminga – blogas ženklas.
Įsivaizduokite, kaip turi jaustis moteris, kuri laukė kūdikio, mylėjo jį savo įsčiose, turėjo gražiausių svajonių ir planų, tačiau jam gimus viskas apsiverčia: jis jai nepatinka, kai kada netgi sužadina neapykantos jausmą ir siutina?
„Gali jaustis labai pavargusi, tačiau pats faktas, kad pagimdei kūdikį, turi teikti džiaugsmą. Jei to nėra, jei kūdikis ima atrodyti kaip kliuvinys, vertėtų susimąstyti. Įsivaizduokite, kaip turi jaustis moteris, kuri laukė kūdikio, mylėjo jį savo įsčiose, turėjo gražiausių svajonių ir planų, tačiau jam gimus viskas apsiverčia: jis jai kelia neapykantos jausmą ir siutina? Moterį gali apimti baimė: gal išprotėjau? Apie savo mintis baisu kam nors prasitarti, todėl moteris užsisklendžia savyje ir kenčia“, – pasakojo S.Kirijanovienė.
Kartais moterys išgyvena jausmą, kad gyvenimas sustojo ir nieko gero nebebus. Jos nustoja domėtis dalykais, kurie anksčiau labai domino. Niekam nėra jėgų: sunku pakilti iš lovos lyg turėtum fizinę negalią.
„Viena klientė pasakojo: „Žiūriu į dulkių sluoksnį ant žurnalinio staliuko ir bjauriuosi. Bet nueiti į vonią paimti skudurėlį tolygu nukasti bulvių lauką.” Tai nėra normalu“, – konstatavo S.Kirijanovienė.
Tiesa, ji pabrėžė, kad kiekvienas žmogus turi savo individualias normos ribas, kurios priklauso nuo patirties, charakterio, temperamento: „Todėl reikia lygintis ne su kuo nors, o su savimi, kokia buvai anksčiau.“
Pasirūpinkite nuotaika, o dulkės palauks
Padidėjęs nerimas – irgi vienas iš pogimdyminės depresijos simptomų. Tarsi nėra baimės objekto, tačiau viduje graužia kirminas – lyg bloga nuojauta.
„Kai mamai tampa vis sunkiau rūpintis kūdikiu, ji gali pradėti pykti ant jo, galvodama, kad jis kalčiausias dėl jos vargų. Tuo pat metu moteris jaučiasi kalta, kad nepakankamai myli savo vaiką, kad nėra gera mama. Apima beviltiškumo jausmas“, – sakė psichoterapeutė.
Tokiais momentais žūtbūt reikia emocinės, moralinės paramos, artimųjų palaikymo. Moteriai labai svarbu kalbėtis apie tai, kaip ji jaučiasi, apie savo sunkumus.
Dulkės po lova kūdikiui mažiau pavojingos nei bloga mamos nuotaika.
„Jau dabar apgalvokite, su kuo norėsite pasikalbėti. Nes bus žmonių, kurie ne išklausys, bet iškart pradės mokyti ir patarinėti, o jums reikės ne to. Be to, neužmirškite, kad jūsų vyrai gali būti puikūs pagalbininkai, tik aiškiai pasakykite jiems, kokios pagalbos jums konkrečiai reikia, ir nežaiskite žaidimo „Jis pats turi suprasti, ką daryti, ypač jei mane myli“, – patarė S.Kirijanovienė.
Lektorė priminė, kad dulkės po lova kūdikiui mažiau pavojingos nei bloga mamos nuotaika.
„Kūdikis apie save sužino iš mamos akių: ar jis geras, ar pasaulis geras. Kai mama šypsosi, guguoja, čiauška: tai ir kūdikis ramesnis, nes jis jaučia mamos būseną. Žinokite, kad mama mokomasi būti, o ne gimstama“, – paskaitą apibendrino psichoterapeutė.
Kada tikrai kreiptis pagalbos?
* Moteris nuolat liūdna, susikrimtusi, dažnai be priežasties verkia.
* Praranda apetitą, mažai valgo, nusilpsta. Arba atvirkščiai – daug valgo, niekaip nepasisotina, priauga svorio.
* Negali užmigti net tada, kai turi laiko. Jaučia nuolatinį nuovargį, energijos stoką, neturi jėgų net paprasčiausiems darbams atlikti.
* Nesirūpina vaiku – nemaitina kūdikio, nereaguoja, kai vaikas verkia, neima jo ant rankų, nesidžiaugia juo.
* Nesirūpina savimi.
* Užsisklendžia savyje, nenori bendrauti su šeimos nariais, draugais.
„Jei susirgote depresija, nekaltinkite dėl to savęs. Tai yra liga, kuri pasireiškia pakankamai dažnai, ir yra išgydoma. Ja, kaip ir kitomis ligomis, susirgote ne todėl, kad esate beviltiška ir silpna ar ką nors blogai darėte, o dėl konkrečių priežasčių. Patarimai „suimti save į rankas“ veiksmingi tiek, kiek įmanoma valios pastangomis pasveikti nuo gripo, diabeto ar dantų ėduonies, – sako psichoterapeutė S.Kirijanovienė. – Specialistai gali padėti. Tik reikia į juos kreiptis.“
