Įvairioms įprastoms ligoms būdingi požymiai gali pranešti ir apie kiek mažiau girdėtas ligas. Taigi jei manote, kad dėl jūsų negalavimų stresas ar nerimas negali būti kalti, galbūt sergate šiomis tinklalapyje huffingtonpost.com medicinos specialistų išvardytomis ligomis.
Pilvo pūtimas ir skrandžio skausmai
Ką jaučiate: dažnai viduriuojate, skauda pilvą ar skrandį, jaučiatės kiek silpnokai, nuolat esate pavargęs, o pilvas iš pirmo žvilgsnio primena balioną.
Ko ėmėtės: tikriausiai iš pradžių pagalvojote, kad apsinuodijote maistu ar kad netaisyklingai maitinatės, todėl iš savo mitybos raciono pašalinote cukrų ir pieno produktus, tačiau vis tiek būna dienų, kai atrodytų, kad netgi paprastas bananas yra pernelyg didelė apkrova skrandžiui.
Kas gali būti: anot gastroenterologės Robynne Chutkan, tokie požymiai dažniausiai praneša apie virškinamojo trakto bėdas, ypač apie gerųjų ir blogųjų bakterijų disbalansą. Jei sutrikdoma natūrali žarnyno flora, organizme prisikaupia per daug blogųjų bakterijų, dėl kurių ne tik sunkiau virškinamas maistas, bet ir pablogėja įvairių naudingųjų medžiagų bei vitaminų įsisavinimas. Anot R. Chutkan, tokie simptomai itin dažnai pasitaiko antibiotikus vartojantiems žmonėms.
Ką daryti: vartojant antibiotikus patartina papildomai gerti ir gerųjų bakterijų tabletes bei daugiau valgyti natūralių jogurtų, daržovių ir salotų.
Slapta tykanti skydliaukės liga
Ką jaučiate: nuolatinį nuovargį, nedidelį raumenų sustabarėjimą, dažnai krečia šaltis, sunku blaiviai mąstyti ir sukoncentruoti dėmesį, o veidas ar kitos kūno dalys atrodo šiek tiek patinusios.
Ko ėmėtės: pradėjote mažiau valgyti ir daugiau sportuoti, nusprendėte kartais ilgiau pamiegoti ir pailsėti. O jei pamanėte, kad tiesiog nusilpo imunitetas, tikriausiai savo organizmą pamaitinote vitaminu C, tačiau visi požymiai vis tiek niekur nedingo.
Kas gali būti: Hašimoto liga (kitaip vadinama tiroiditu). Anot endokrinologo R. Macko Harrello, tai autoimuninis susirgimas, kuomet susidarę autoantikūnai atakuoja skydliaukės audinį. Dėl žalojančio jų poveikio, skydliaukė gamina vis mažiau hormonų, galiausiai išsivysto hipotiroidizmas. Hašimoto tiroiditui būdingas genetinis polinkis. Dažniausiai juo serga 40–50 metų amžiaus moterys, tačiau susirgimų pasitaiko ir jaunesnėms. Lėtinio autoimuninio tiroidito pradžia dažnai nepastebima. Daugumai pacientų liga nustatoma vėlyvame raidos etape, išryškėjus aiškiems hipotireozės (susilpnintos skydliaukės funkcijos) požymiams.
Ką daryti: vertėtų apsilankyti pas endokrinologą, kuris atlikęs reikiamus tyrimus ištirs skydliaukės funkcijas ir paskirs reikiamą gydymą.
Sparčiai tarp žmonių plintanti liga, kuri pirmuosius požymius parodo itin lėtai
Ką jaučiate: nuolatinį nuovargį, užmaršumą ir veriančius galvos, sąnarių, raumenų skausmus.
Ko ėmėtės: jei neseniai buvote gamtoje, galbūt pamanėte, kad jums įsisiurbė erkė, todėl skubiai išsityrėte nuo Laimo ligos, tačiau atsakymas buvo neigiamas.
Kas gali būti: neskubėkite atmesti pirminės diagnozės, mat pirmieji Laimo ligos požymiai, kuriuos gali parodyti atliekami tyrimai, neretai atsiranda praėjus 1–4 savaitėms po įsisiurbimo arba tik po 2 mėnesių.
Ką daryti: jei simptomai ilgai nepraeina, būtinai kreipkitės į gydytoją ir pasidarykite tyrimą dar kartą, kadangi ir gydymo efektyvumas priklausys nuo ankstyvos ligos diagnozės. Jei tyrimas bus teigiamas, gydytojas išrašys stiprių su liga kovojančių antibiotikų, tačiau net ir po šio gydymo kurso iki 20 proc. pacientų vis tiek bent iki 6 mėnesių dar jaučia raumenų ar sąnarių skausmus.
Liga, dėl kurios reikia keisti įpročius
Ką jaučiate: po bet kokios, kad ir labai menkos fizinės veiklos, jaučiatės siaubingai pervargę, nepailsite net ir miegodami, atmintis kiek suprastėjusi, o kartais juntate ir raumenų skausmus.
Ko ėmėtės: tikriausiai išsityrėte skydliaukę, apsilankėte pas savo gydytoją, kuris patarė nueiti pas psichologą, tačiau jūs nemanote, kad sergate depresija.
Kas gali būti: Lėtinio nuovargio sindromas (LNS) – tai rimta liga, dažniausiai smogianti įtemptą gyvenimo ritmą ir daug dirbančioms moterims. Daugelis gydytojų šią ligą vertina ne itin rimtai, manydami, kad žmogui trūksta poilsio, tačiau bėda ta, kad lėtinio nuovargio sindromo kamuojamas pacientas tiesiog negali pailsėti ir tai trunka mažiausiai 6 mėnesius. Dėl sumažėjusio darbingumo, koncentracijos stokos ir kartais apėmusio abejingumo daugelis ligą sumaišo su depresija, tačiau lėtinio nuovargio sindromu sergantiems žmonėms liūdesys ar depresinės nuotaikos nebūdingos, jie veikiau jaučia irzlumą dėl poilsio stokos.
Ką daryti: apsilankykite pas keletą gydytojų, kol rasite tokį, kuris į ligą pažiūrės kiek rimčiau ir skirs energijos suteikiančių vaistų bei patars vartoti maisto papildus, gerinančius darbingumą. Nors veiksmingai veikiančių ir šią ligą galutinai išgydančių vaistų ir nėra, pagalbos į gydytojus kreipęsi pacientai palaipsniui pasijunta kur kas geriau.
Skausmas, kurį jaučiate ir kurio nepaaiškina jokie tyrimai
Ką jaučiate: nuolatinį ir varginantį raumenų skausmą net ir po gero poilsio. Dažnai labai jautriai reaguojate į įvairius garsus, ryškias šviesas ir ypač į prisilietimus (jums skauda net nuo apkabinimo).
Ko ėmėtės: bandėte sureaguliuoti savo miego ritmą ir aptarėte su savo gydytoju, ar tai negalėtų būti artritas.
Kas galėtų būti: Fibromialgija – tai reumatinė liga, kurios pagrindiniai simptomai yra išplitęs raumenų skausmas ir nuolatinis nuovargis, taip pat prasta nuotaika, depresija, nerimas, nervinė įtampa, pablogėjusi atmintis. Sergančių fibromialgija visi kraujo, šlapimo, rentgeno ir kiti tyrimai dažniausiai būna normalūs. Nėra tyrimų, galinčių patvirtinti šią ligą. Fibromialgija neturi išoriškai matomų ar laboratorinių požymių, todėl šią ligą diagnozuoti galima tik atmetus visas kitas panašias ligas.
Sergant fibromalgija dažniausiai skauda raumenis, sausgysles, aplink sąnarius. Skausmas būna įvairaus pobūdžio (maudžiantis, geliantis, deginantis, duriantis), intensyvumo (kartais vos juntamas, o kartais – nepakeliamas), bet nuolatinis. Dažnai skausmas stipresnis ryte arba antroje dienos pusėje. Skaudėti gali vieną kūno dalį ar keletą skirtingų sričių, skausmas linkęs plisti. Neretai skauda visą kūną. Gali būti skausmingi tam tikri kūno taškai. Papildomai gali atsirasti ir kitų simptomų: rankų, kojų, veido tirpimas, šalimas, gausus prakaitavimas, keletą valandų trunkantis rytinis kūno sustingimas, panašūs į migreną galvos skausmai, spazminiai pilvo skausmai. Laikui bėgant simptomai gali kisti, tačiau bendra ligonio būklė dažniausiai išlieka gera.
Ką daryti: būtinai kreipkitės į gydytoją, kad jums būtų atlikti visi reikalingi tyrimai. Vaistų, galinčių išgydyti fibromialgiją, nėra, o ir raumenų skausmą mažinantys vaistai šiuo atveju nelabai efektyvūs. Labiau tiktų vaistai, kurie gerina miegą ir atpalaiduoja raumenis. Geriausias šios ligos gydymo būdas – fizinis aktyvumas, taip pagerės savijauta, miegas ir sumažės skausmai. Patys naudingiausi yra fiziniai pratimai, kurie priverčia giliau kvėpuoti, padažnina pulsą: vaikščiojimas, bėgimas, plaukimas,važinėjimas dviračiu. Netinka svorių kilnojimas (didina raumenų įtempimą). Kai kuriems ligoniams padeda lengvas gydomasis masažas, akupunktūra, manualinė terapija, kitos procedūros.
