Norą užimti NKC vadovo kėdę buvo pareiškę penki kandidatai, tačiau į konkursą atvyko keturi. Tai dabartinis Nacionalinio kraujo centro direktorius Vytenis Kalibatas, šio centro rinkodaros vadovė J.Bikulčienė, Sveikatos priežiūros tarnybos direktorė Aušra Kažemikaitienė ir Sveikatos apsaugos ministerijos Farmacijos departamento Farmakoekonomikos ir vaistų kainodaros skyriaus vyriausiasis specialistas Vidmantas Eigėlis.
Geriausiai konkurse pasirodė J.Bikulčienė, surinkusi 9,15 balo ir maždaug dviem balais aplenkusi artimiausią konkurentą. Jos veiklos programa buvo įvertinta kaip solidžiausia.
Nacionalinis kraujo centras, gavęs lėšas už plazmos paruošimą ir perdirbimą į keturis vaistinius preparatus, iš jų pagamino tik vieną, o likę trys nebuvo užsakyti arba sunaikinti, pasibaigus jų naudojimo terminui.
Nugalėtoja užėmė įvairias pareigas iš pradžių Kauno, vėliau Vilniaus kraujo donorystės įstaigose, todėl jai ši sritis nesvetima. Pranašumų jai teikia ir teisininkės išsilavinimas. Būtent ji ir dabartinis įstaigos vadovas Vytenis Kalibatas buvo laikomi realiausiais nugalėtojais.
V.Kalibatas NKC vadovavo nuo 2003 metų.
Portalas 15min.lt primena, kad po daugiau nei ketverius metus trukusio tyrimo rugsėjį Vilniaus miesto apylinkės teismas atvertė NKC vadovui iškeltą baudžiamąją bylą. V.Kalibatas kaltinamas piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi ir tarnybos pareigų neatlikimu. Pats NKC vadovas savo kaltės nepripažįsta.
Tuo metu ikiteisminį tyrimą atlikę pareigūnai nustatė, kad NKC sudarė sutartis su dviem Vokietijos gamyklomis, kurios Lietuvos donorų žmogaus kraujo plazmą turėjo perdirbti į keturis vaistinius preparatus. 2005–2009 metais iš Lietuvos buvo išvežta apie 40 tonų kraujo plazmos.
Išaiškinta, kad V.Kalibatas vadovaujama įstaiga Vokietijos gamyklose iš keturių sutartyse numatytų vaistinių preparatų užsakė pagaminti tik vieną, kuriuo aprūpino sveikatos priežiūros įstaigas Lietuvoje. Kiti trys vaistiniai preparatai buvo registruoti pavėluotai, kai jų naudojimo terminas buvo pasibaigęs, nespėjus jais aprūpinti Lietuvos ligoninių.
Kaltinamajame akte teigiama, kad V.Kalibatui netinkamai organizavus Lietuvoje surinktos plazmos eksportą, perdirbimą ir taip pat netinkamai aprūpinus kraujo komponentais šalies ligonines, valstybė patyrė 3,7 mln. litų nuostolių, kadangi už kraują buvo apmokėta iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšų.
Nacionalinis kraujo centras, gavęs lėšas už plazmos paruošimą ir perdirbimą į keturis vaistinius preparatus, iš jų pagamino tik vieną, o likę trys nebuvo užsakyti arba sunaikinti, pasibaigus jų naudojimo terminui.
Už įvykdytas nusikalstamas veikas viešosios įstaigos Nacionalinio kraujo centro vadovui gresia maksimali iki 5 metų laisvės atėmimo bausmė.
