Narkotikus vartojantis paauglys pastebimai pasikeičia. Tačiau įvertinti tuos pasikeitimus galima tik žinant apie paauglio vystymosi ypatumus.
Brendimas yra audringa vystymosi fazė žmogaus gyvenime. Hormonai skatina išorinį augimą kartu suaktyvindami seksualumą ir agresiją – varomąsias vystymosi jėgas.
Paauglys keičia požiūrį į bendraamžius, atitolsta nuo tėvų. Jis siekia nepriklausomybės, stengiasi paneigti visa tai, nuo ko priklausė anksčiau, nori „pats tvirtai stovėti ant kojų“. Pradeda įsijausti į skirtingus vaidmenis rūbais, elgesiu, kad įtvirtintų savo tapatybės (identiteto) pojūtį.
Pagrindiniai paaugliui kylantys klausimai: kas aš esu, koks esu, kur esu? Tik suvokęs savo tapatumą, paauglys pereina į suaugusiųjų pakopą.
Jei paauglys iš ankstyvos vaikystės pasitiki savimi, savo darbine veikla, mokslu, jam bus lengviau palaikyti draugystę, jis pajus savo vertę. Jei jaučia savigarbą, tapatumas formuosis tolygiai.
Atmeskite tik netinkamą elgesį; neatstumkite vaiko kaip asmenybės. Visą laiką parodykite, kad jį mylite.
Jei viso to vaikystėje nebuvo, tapatumo suvokimo procesas darosi fragmentiškas, paauglys nejaučia visavertiškumo, pasitikėjimo savimi. Tokiu atveju gali išsivystyti negatyvus tapatumas (būdingi požymiai, prieštaraujantys šeimos vertybėms, paaugliai savo elgesiu demonstruoja: „jei negaliu būti panašus į tave, tai aš tave atmetu“). Pradeda vartoti alkoholį, narkotikus.
Išsivysto identiteto difuzija (dėl vidinio tuštumo jausmo kyla aukštas nerimo lygis). Tokie paaugliai būna impulsyvūs, kintančios nuotaikos; juos apninka suicidinės mintys, jie nesugeba bendrauti su kitais; jiems būdingas „tuštumo“ jausmas. Taip pat jie gali svaigintis alkoholiu ir narkotikais.
Skiriami 4 narkotinių medžiagų vartojimo etapai paauglystėje:
- Eksperimentinis, kai paaugliai vartoja narkotines medžiagas nereguliariai, rūko, geria alų, vyną, uosto lakias medžiagas, išbando įvairius vaistus. Nepilnamečio organizmas sunkiai toleruoja šias medžiagas, galimi apsinuodijimai.
- Ankstyvasis problemiškas narkotinių medžiagų vartojimas, kai tai daroma jau reguliariai, bet tik savaitgaliais. Tolerancija medžiagai didėja, nepilnamečiai ima eksperimentuoti su kitomis medžiagomis, taip pat ir stipriais alkoholiniais gėrimais, stimuliatoriais. Pasekmės gali būti įvairios: problemos mokykloje, pamokų praleidinėjimai, draugų, nevartojančių narkotinių medžiagų, praradimas, pabėgimai iš namų, apsinuodijimai, staigūs nuotaikos pokyčiai.
- Problemiškas vartojimas, kai nepilnametis į alkoholį (narkotikus) tiesiog įjunka, vartoja ne tik savaitgaliais, bet ir kitomis dienomis. Didėja organizmo tolerancija, paauglys nuolat turi narkotikų ir jų vartojimo priemonių atsargas, draugai juos taip pat vartoja. Vis labiau atsiskiria nuo šeimos, pradeda vienas vartoti narkotikus. Neigiamų pasekmių daugėja. Paauglys gali pradėti vogti, muštis, susižeisti. Jam gali pasireikšti depresija, gali perdozuoti narkotinių medžiagų, turėti problemų su teisėsaugos organais, nesilaikyti asmens higienos taisyklių.
- Piktnaudžiavimas. Jis pasireiškia priklausomybės simptomais. Paauglys impulsyviai (dažniausiai kasdien) vartoja alkoholį ar narkotikus, kad būtų normali savijauta. Šių medžiagų vartojimas nepriklauso nuo vis didėjančių pasekmių, pvz., kriminaliniai nusikaltimai, prekyba narkotikais, abstinencijos simptomai, neapykanta sau, bandymas nusižudyti, visiškas emocinis išsekimas. Paprastai vartoja įvairius narkotikus ir keletą dienų būna apsvaigęs.
Rizikos veiksnių atpažinimas
Požymiai, nurodantys padidėjusią tikimybę piktnaudžiauti narkotinėmis medžiagomis ir alkoholiu:
- tėvai turi problemų dėl alkoholio, narkotikų vartojimo, azartinių žaidimų;
- šeimos narių teigiamas požiūris į alkoholio vartojimą, rūkymą;
- rūkantys, geriantys bei narkotikus vartojantys draugai;
- asocialus ar nusikalstamas elgesys;
- yra buvę elgesio ar emocinių problemų (depresijos, nerimas);
- nuolatinė įtampa šeimoje;
- tėvai per griežti arba per daug tolerantiški;
- fizinė ar seksualinė prievarta;
- žmogiškųjų vertybių nepaisymas;
- blogas mokymasis ar domėjimosi aplinka stygius.
- nemiga naktį, mieguistumas dieną;
- nepastovi nuotaika (lengvai susierzina);
- nuovargis rytais – pamokų praleidinėjimas;
- abejingumas mokyklai, pomėgiams, seniems draugams;
- negalėjimas susikaupti;
- nerišli kalba, sutrikusi judesių koordinacija;
- užsiėmimo ar buvimo vietos slėpimas;
- melas, vagystės;
- nauji ir įtartini bei keisti draugai;
- neįprasti kvapai, dėmės, žymės ant kūno, rūbų;
- įvairūs milteliai, švirkštai, kapsulės, tabletės, randami pas paauglį;
- haliucinacijos, realybės suvokimo sutrikimas.
Tačiau daugelis šių simptomų būdingi ir brendimo laikotarpiu, todėl tėvai neturėtų skubėti savo įtarimų išdėstyti jaunuoliui, o atidžiai stebėti jį, vesti užrašus su datomis apie vaiko elgesio ypatumus.
Taip pat skaitykite: Chaotiškas Drew Barrymore gyvenimas: nuo alkoholio ir narkotikų liūno iki pasaulinės šlovės
Radus neįprastų vaistų, švirkštų ar kitų įkalčių, įrodančių, kad jaunuolis vartoja narkotikus, tėvai turi pasistengti likti ramūs, nekelti skandalo, nemušti, nešantažuoti, nemenkinti vaiko, o pasistengti užmegzti su juo atvirą pokalbį, išklausyti, parodyti, kad supranta savo vaiką ir nori jam padėti.
Dar tik eksperimentuojančiam paaugliui gali padėti tėvų ankstyvas įsikišimas, protingų ir griežtų taisyklių nustatymas šeimoje. Būtina specialisto konsultacija (vaikų psichiatro, psichologo), šeimos terapija.
