R.Bogušienė teigia negalinti komentuoti konkrečių atvejų, kodėl kai kurioms ugdymo įstaigoms nepavyko surasti maisto, atitinkančio naujuosius reikalavimus, tiekėjų. Pašnekovė svarsto, kad tam įtakos galėjo turėti organizaciniai trukdžiai, bet ne reikalavimų sudėtingumas.
Vieno darželio, kur sveikesnis meniu jau išbandytas, auklėtoja teigia – vaikai į naująjį maistą reaguoja skirtingai. Tie, kurie pripratę namuose valgyti daugiau daržovių, garuose gamintus patiekalus, ir darželyje mielai valgo tokį maistą. Vis dėlto, pastebi auklėtoja, lieka ir daug nesuvalgyto maisto.
„Jeigu namuose vaikas valgo sveikai, jeigu prie to yra pratinamas, jis darželyje valgo be problemų ir tik džiaugiasi, kad tai yra sveika, skanu. Yra ir tokių vaikų, kurie visiškai atsisako valgyti nesveiką maistą. Pavyzdžiui, kažkada buvo patiekta dešrelė (beje, daugumos mėgstama), bet atsirado ir tokių vaikų, kurie sakė „aš tokios chemijos nevalgysiu“, – pasakoja pašnekovė.
Anot jos, pasitaiko ir priešingų situacijų, kai tėvai į naująjį meniu reaguoja neigiamai, skundžiasi, kad vaikas nuolat maitinamas košėmis, kad maistas neatrodo estetiškai: „Netgi kartais kyla klausimai, kodėl kas nors nekepta, kodėl naudojami pilno grūdo miltai ir dėl to blynas papilkėjęs. Nežinau, kodėl taip yra. Turbūt tėvai paprasčiausiai nori, kad vaikas iš darželio pareitų sotus, o ne kad būtų sveikai maitinamas. Žinoma, čia nėra dauguma, tokių tėvų vienetai.“
R.Bogušienė įsitikinusi – į tokius tiek vaikų, tiek tėvų priekaištus reaguoti nereikėtų. Taip pat nederėtų jaudintis dėl to, kad lieka nesuvalgyto maisto. Pasak maisto technologės, tokios tendencijos ugdymo įstaigose buvo pastebimos ir anksčiau, kai buvo tiekiamas ne toks sveikatai palankus maistas.
„Visais laikais, maitinant ir pagal įprastą valgiaraštį, ir pagal dabartinį [...] buvo ir bus atliekų. Mes galime pasižiūrėti į savo kasdienį meniu ir pastebėti – vieną dieną norime valgyti daugiau, kitą dieną – mažiau, trečią dieną apskritai norime tiesiog valgyti vieną produktą“, – atkreipia dėmesį R.Bogušienė.
Dėl šios priežasties specialistė ragina ir vaikų neversti valgyti jiems patiekto maisto, jei šie nenori arba paprasčiausiai nėra pratę valgyti to, kas patiekta.
„Vaikas jaučia savo organizmą. Netapkime tais, kurie pataikauja. Vaikas neturi žinių ir patirties, ką maistas daro su jo organizmu. Jis galvoja, kad visas patiektas maistas tinka jo organizmui. [...] Mes, suaugę, turime užtikrinti, kad sveikas maistas būtų ant vaiko stalo, kad vaikui tas maistas būtų patiektas reguliariai. Po to jau vaikas turi pasirinkti, kiek jam suvalgyti, kokį maistą tuo metu jis nori valgyti“, – nurodo R.Bogušienė.
Jos nuomone, nederėtų nustebti, kad vaikas iš lėkštės išsirinks tik vieną dalį ir, pavyzdžiui, suvalgys tik garnyrui patiektą grikių košę, bet net neparagaus daržovių ar mėsos. Pasak pašnekovės, kitą kartą patiekus panašų patiekalą vaikas gali įsidrąsinti paragauti ir dar nebandytų maisto produktų.
„Manau, šioje vietoje reikėtų visiems nurimti, susipažinti su patiekalais mokykloje. Jie tikrai nėra didžiulis perversmas. Tai daroma mūsų vaikų sveikatos labui ir tai tikrai nėra kažkoks visiškas kraštutinumas. Tiesiog patiekiama daugiau grūdinių kultūrų produktų, daržovių, šviežiai ruoštos mėsos, žuvies, pieno produktų“, – apibendrina R.Bogušienė.
Sveikatos apsaugos ministerijos Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus vedėjas Almantas Kranauskas taip pat nurodo, kad darželinukų ir moksleivių tėveliams nederėtų jaudintis, nes pakeitimai ugdymo įstaigų maisto racione nėra tokie drastiški.
„Daržovių garnyras prie patiekalo sudarys bent trečdalį lėkštės. Taip pat vienas svarbus dalykas, kad sumažintas cukraus ir druskos kiekis produktuose, nes neseniai atlikti tyrimai rodo, kad Lietuvos vaikai cukraus suvalgo net keturis kartus daugiau, nei rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija“, – nurodo A.Kranauskas.
Jo nuomone, daug keblumų neturėtų kilti ir tėvams, kurie vaikams į mokyklą įdeda priešpiečių. Maisto dėžutėse nepageidaujamais nurodomi tie patys produktai, kurie draudžiami ir mokyklų valgyklose, maisto automatuose ar bufetuose.
„Dažnas sako – atrodo, kad viską uždraudėte, nieko nebeliko. Iš tikrųjų yra gausybė produktų, kuriuos galima įdėti vaikams į mokyklą: daržovės, vaisiai, šakniavaisiai, uogos, jų įvairūs nesaldinti gaminiai, ankštinės daržovės, sėklų, kruopų, riešutų gaminiai“, – vardija A.Kranauskas.
Dėžutėse, anot specialisto, gali atsidurti ir nesaldinti pusryčių dribsniai, įvairūs pieno gaminiai: varškė, kefyras, pasukos, nesaldintas ir neriebus jogurtas. Taip pat – kiaušiniai, liesa balta mėsa, žuvis, jų gaminiai.
„Gali būti net ir pyragai su vaisiais, uogomis, žele. Net yra tokių pyragų, kurie būna su mėsa. Jeigu dedama duona, tai ji turėtų būti rupi, viso grūdo dalių. Žinoma, reikėtų nepamiršti vandens. Geriausia įdėti vaikui ne kokio nors limonado, saldintos arbatos, o tiesiog paprasto geriamo vandens“, – rekomenduoja A.Kranauskas.
