Besidalydamos žmogaus ląstelės nuolat pridaro atsitiktinių klaidų ir dažniausiai jų niekas nepastebi. Bet kartais atsitiktinės klaidos paliečia su vėžiu susijusius genus ir taip atveria duris vystytis ligai. Šią hipotezę Johnso Hopkinso universiteto vėžio centro mokslininkai tikrino dar prieš dvejus metus. Tą kartą žurnale „Nature“ jie paskelbė tik Amerikos gyventojų tyrimą ir akademinėje bendruomenėje sukėlė tikrą audrą, nes teigė, kad ne aplinka ar paveldimumas, o atsitiktinumas lemia daugiausiai vėžio atvejų.
„Labiausiai nustebino, kokią didelę įtaką daro ši paprasčiausia nesėkmė“, – 2015 m. sakė profesorius Christianas Tomasettis.
Patikslintoje studijoje mokslininkai teigia, kad atsitiktinės klaidos dalijantis ląstelėms lemia du trečdalius vėžio atvejų, aplinkos veiksniai beveik trečdalį, o paveldimumas tik 5 proc. Žurnale „Science“ mokslininkai analizuoja DNR sekų ir statistinių ryšių tarp rizikos veiksnių bei susirgimų duomenis iš 69 valstybių. Mokslininkai pabrėžia, kad kalbėdami apie atsitiktinumą neskatina žmonių numoti ranka į prevenciją. Priešingai – jei pavyktų suprasti atsitiktinumų virtinę, prevenciją būtų galima dar sustiprinti.
„Mums atsiveria galimybių įsiterpti į šį procesą ir labai anksti nustatyti vėžį, o tada išgydyti“, – 2016 m. sakė profesorius Bertas Vogelsteinas.
Tiesa, studijos autoriai patys pripažįsta – tai tikrai ne paskutinis argumentas akademinėse diskusijose dėl vėžio priežasčių. Jie pabrėžia, kad jų studija visiškai dera su rekomendacijomis vengti vėžiui palankių aplinkybių, tokių kaip rūkymas ar kaitinimasis saulėje. Esą apie 40 proc. vėžio atvejų tikrai galima išvengti atsargiau gyvenant.
