Subalansuota mityba, reguliari proto ir kūno mankšta, nuolatinis bendravimas su kitais žmonėmis, alkoholio nevartojimas ir nerūkymas – šie šeši sveikos gyvensenos veiksniai buvo siejami su geresniais vyresnio amžiaus žmonių pažintiniais rezultatais. Tai skelbiama dešimtmetį trukusiame kinų tyrime, kuris paskelbtas žurnale BMJ, rašoma The Washington Post.
Nors mokslininkai jau seniai žino, kad demencija yra susijusi su tokiais veiksniais kaip socialinė izoliacija ir nutukimas, naujojo tyrimo apimtis ir mastas suteikia svarių įrodymų, kad sveikas gyvenimo būdas gali padėti smegenims senti sveikiau.
Be to, jis rodo, kad sveikos gyvensenos poveikis yra naudingas net ir tiems žmonėms, kurie genetiškai yra labiau linkę į atminties silpnėjimą – tai „labai viltinga“ išvada milijonams žmonių visame pasaulyje, turintiems APOE4 geną, kuris yra vienas pagrindinių Alzheimerio ligos rizikos veiksnių, sakė tyrime nedalyvavusi Lafboro universiteto biologinės psichologijos katedros vedėja Eef Hogervorst.
Su amžiumi susijęs atminties silpnėjimas kai kuriais atvejais gali būti ankstyvas demencijos požymis. Tačiau gera žinia ta, kaip teigia tyrėjai, kad „tai galima pakeisti arba stabilizuoti, o ne pereiti į patologinę būseną“.
BMJ tyrimas 2009–2019 m. buvo atliekamas Kinijoje. Tyrėjai atliko tyrimus daugiau kaip 29 tūkst. 60 metų ir vyresniems žmonėms, vėliau jie buvo stebimi. Nors per dešimtmetį, kol vyko tyrimas, iš jo iškrito daugiau kaip 10 500 dalyvių – kai kurie dalyviai mirė arba atsisakė jame dalyvauti – mokslininkai vis tiek naudojo surinktus šių asmenų duomenis savo analizėje.
Tyrimo pradžioje mokslininkai atliko pradinius atminties ir APOE geno nustatymo testus. Jie taip pat apklausė dalyvius apie jų kasdienius įpročius. Pagal gyvenimo būdą dalyviai buvo suskirstyti į vieną iš trijų grupių – palankią, vidutinę ir nepalankią.
Tyrėjai daugiausia dėmesio skyrė šiems šešiems modifikuojamiems gyvenimo būdo veiksniams:
Fiziniai pratimai. Bent 150 minučių vidutinio sunkumo arba 75 minutės intensyvaus fizinio aktyvumo per savaitę.
Mityba. Kasdien valgyti tinkamą kiekį bent septynių iš 12 maisto produktų (vaisių, daržovių, žuvies, mėsos, pieno produktų, druskos, aliejaus, kiaušinių, grūdų, ankštinių augalų, riešutų ir arbatos).
Alkoholis. Niekada negėrė arba gėrė retkarčiais.
Rūkymas. Niekada nerūkė arba metė.
Kognityvinis aktyvumas. Bent du kartus per savaitę mankštinti smegenis (pavyzdžiui, skaityti ir žaisti kortomis arba mah-jongg).
Socialiniai ryšiai. Bendravimas su kitais žmonėmis bent du kartus per savaitę (pavyzdžiui, dalyvavimas bendruomenės susirinkimuose arba draugų ar giminaičių lankymas).
Tyrimo metu mokslininkai nustatė, kad palankaus gyvenimo būdo grupės (4–6 sveiki veiksniai) ir vidutinės grupės (2–3 veiksniai) žmonių atmintis ilgainiui blogėjo lėčiau nei nepalankaus gyvenimo būdo žmonių (0–1 sveikas veiksnys).
Sveiką gyvenseną praktikuojantys žmonės, turėjo bent keturis naudingus įpročius, o tikimybė, kad jiems pasireikš lengvas kognityvinis sutrikimas ir demencija, buvo mažesnė.
Rezultatai rodo, kad „kuo daugiau tokių įpročių, tuo yra geriau“, – sako E.Hogervorst, – kitaip tariant, kuo daugiau sveikos gyvensenos veiksnių galite suderinti, tuo daugiau galimybių išsaugoti atmintį ir išvengti demencijos.
Pažymėtina, kad tai galioja net tiems žmonėms, kurie turi APOE geną, susijusį su didesne Alzheimerio ligos rizika.
„Šie rezultatai nuteikia optimistiškai, nes leidžia manyti, kad, nors genetinės rizikos neįmanoma pakeisti, daugiau sveikos gyvensenos veiksnių yra susijęs su lėtesniu atminties silpnėjimu, neatsižvelgiant į genetinę riziką“, – rašė tyrimo autoriai.
„Šis tyrimas išsiskiria savo apimtimi ir stebėjimu ilgesnį laiką, taip pat tuo, kad jis buvo atliktas Kinijoje, o „dauguma publikacijų yra susijusios su Vakarų šalimis, kurių gyventojai gauna dideles pajamas“, – sakė Kembridžo universiteto visuomenės sveikatos medicinos profesorė Carol Brayne, tyrinėjanti vyresnio amžiaus žmones ir demenciją.
Vis dėlto tyrimo autoriai pripažįsta keletą trūkumų, pavyzdžiui, kad pačių žmonių pranešimai apie sveikatos elgseną gali būti ne visiškai tikslūs ir kad tyrime dalyvavę žmonės iš pradžių greičiausiai gyveno sveiką gyvenimą.
Kai kurios tyrimo išvados skiriasi nuo kitų didelių tyrimų, atliktų Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Europoje, rezultatų, sako E.Hogervorst. Pavyzdžiui, BMJ tyrime nustatyta, kad gyvenimo būdo veiksnys, turintis didžiausią poveikį atminties silpnėjimui mažinti, yra subalansuota mityba. Kiti tyrimai rodo, kad mityba senatvėje turi mažesnę reikšmę nei fiziniai ir protiniai pratimai, sako E.Hogervorst.
Vis dėlto šio tyrimo rezultatai atitinka bendrą mokslininkų sutarimą, kad yra ryšys tarp to, kaip gyvename, ir mūsų pažintinių funkcijų senstant, ir, galbūt dar svarbiau tai, jog tai atskleidžia, kad niekada nevėlu pagerinti savo smegenų sveikatą.
