Melanomos gydymą ir Lietuvos situaciją virtualiame europiniame kongrese apžvelgęs A.Česas įsitikinęs, kad per pastaruosius kelerius metus šalis padarė didelį šuolį ir tai atsispindės būsimoje Lietuvos melanomos pacientų išgyvenamumo statistikoje. Tačiau prie to turi prisidėti ir sveikatos politikai, kurių rankose – medikamentinio gydymo naujovėms degama žalia šviesa, ir patys žmonės.
Reikšmingi skaičiai tiek gydytojams, tiek pacientams
Nacionalinio vėžio instituto Vėžio registro duomenimis, Lietuvoje 2015 m. melanomos diagnozę išgirdo 346 žmonės. Kaip pabrėžia A.Česas, tiek Lietuvoje, tiek pasaulyje melanomos atvejų daugėja labai sparčiai – per pastaruosius 20 metų atvejų skaičius išaugo net 3 kartus. Štai Lietuvoje melanmos atvejų kasmet daugėja apie 4,5 proc.
Tačiau onkologai siūlo šią statistiką diferencijuoti ir vertinti individualiai – anksti nustatyta liga yra gydoma gana lengvai: po radikalaus chirurginio įsikišimo reikalingas tik stebėjimas. Tikrieji iššūkiai prasideda vėliau. Nustačius vietiškai pažengusią, III stadijos, melanomą, dėl ligos išplitimo į regioninius limfmazgius pacientai per pirmus 3 metus po operacijos labai dažnai patiria ligos recidyvą (lokalų arba atokų).
Dėl didelės atkryčio rizikos III stadijos pacientams po visiško melanomos chirurginio pašalinimo rekomenduojama skirti sisteminį adjuvantinį gydymą. Šiandien jis dar nėra prieinamas, ta pati situacija ir Europos Sąjungoje (ES) – kompensuojamas gydymas prieinamas ne visose šalyse. Būtent apie tokio gydymo svarbą A.Česas ir kalbėjo kongrese.
„Kadangi turime neprastas galimybes gydyti metastazavusią melanomą, efektyviai darome molekulinius tyrimus, dabar visas dėmesys sutelktas į ankstyvesnį melanomos gydymą – kol liga dar pažengusi lokaliai ir limfmazgius galima pašalinti chirurginiu būdu. Visgi statistika negailestinga – apie 85 proc. atvejų liga anksčiau ar vėliau atsinaujina, metastazuoja į kitus organus.
Keliama hipotezė, kad labai efektyviai gydydami metastazavusią melanomą gal galime užbėgti įvykiams už akių – skirdami efektyvų gydymą anksčiau, kad liga neatsinaujintų ir nebūtų tolimųjų metastazių. Europoje nebuvo registruotas efektyvus gydymas imunoterapija ipilimumabu tiems melanomos atvejams, kada melanoma pažengusi lokaliai, pažeidusi limfmazgius. Šiaurės Amerikoje šis gydymo metodas egzistavo, tačiau ir ten pacientai labai kruopščiai buvo atrenkami šiai terapijai dėl pakankamai aukšto toksinių reiškinių dažnio.
Europoje, taip pat ir Lietuvoje, buvo naudojami interferonai, tačiau jie taip pat labai toksiški, o efektyvumas nedidelis – nauda tik kas dešimtam pacientui (toksiškumas pakankamai didelis visiems)“, – detalėmis dalijosi gydytojas.
A.Česo savo pranešime kalbėjo apie tai, kaip melanoma gydoma taikinių terapija, kai nustatoma BRAF geno mutacija ir skiriama antiBRAF ir antiMEK terapijos kombinacija. Tokiais atvejais šiandien registruota tik viena vaistų kombinacija.
„Buvo įrodyta, kad toks gydymas melanomos bet kokio atsinaujinimo riziką per penkerius metus sumažina daugiau kaip 50 proc.! Vadinasi, ligoniams, kuriems iki tol beveik 85 proc. atvejų negydoma liga atsinaujintų, šią riziką realiai sumažiname perpus. Tai dideli ir reikšmingi skaičiai tiek medikams, tiek pacientams, kurie gali išvengti metastazavusios ligos – pakankamai fatališkos ir turinčios skaudžių pasekmių“, – pasakojo gydytojas.
Siauras langas, kada dar galima išgelbėti pacientus
Melanoma – vizualinė liga, tačiau, onkologų teigimu, taip būna ne visada. EADO konferencijoje pristatytas klinikinis atvejis, kai buvęs melanomos židinys regresavo tik „paleidęs“ savo metastazes į limfmazgius. Tad gydytojai negali rasti pirminio židinio net panaudodami naujausias technologijas, tokias kaip dermatoskopija, KT, PET KT ar MR tyrimai.
Tokiais atvejais, kai matomos tik metastazės limfmazgiuose, pastarieji pašalinami ir tada susiduriama su aukštos rizikos melanomos atsinaujinimu (su tolimomis metastazėmis plaučiuose, smegenyse, kepenyse arba odoje).
„Tokiu atveju ligą jau reikia gydyti kaip metastazavusią – daug agresyviau, ilgiau ir, deja, net ir turint efektyviausius vaistus ne visada pavyksta pasiekti ilgą išgyvenamumą. O čia, operuodami ir paskirdami profilaktinį vienerių metų gydymą, mes 50 proc. užkertame kelią ir sumažiname bet kokio ligos atsinaujinimo (lokalaus, vietiško ar tolimųjų metastazių atsiradimo po penkerių metų) riziką“, – akcentus dėliojo A.Česas.
Šie duomenys gydytojams teikia daug vilčių, kad į ateitį galima bus žiūrėti saugiai. Net tuomet, kai nėra BRAF mutacijos, ligoniams, kurie serga III stadijos melanoma ir kuriems buvo pašalinti regioniniai limfmazgiai su metastazėmis, taip pat galima padėti gydant juos imunoterapija ir sumažinti ligos atsinaujinimo riziką 30–40 proc. Tai labai didelis postūmis melanomos gydyme.
„Saugiausia ir efektyviausia priemonė, – tęsė pašnekovas – ankstyva diagnostika, kai ligą nustatome pirmoje ar antroje A stadijoje, kai radikalus chirurginis pašalinimas nebereikalauja jokio papildomo gydymo, tik stebėjimo. Tais atvejais, kai diagnozės nustatymo metu mes jau randame metastazes limfmazgiuose, pacientas patenka į labai didelės rizikos grupę“.
Metastazavusi liga nebeišgydoma, išgijama tik labai retais atvejais, todėl tokių pacientų išgyvenamumas yra santykinai trumpas. Sėkmingo adjuvantinio gydymo tikslas – sunaikinti likusias navikines ląsteles po chirurginio gydymo ir padidinti pasveikimo tikimybę. Nors toks kompensuojamas gydymas prieinamas ne visose šalyse, gydytojas onkologas kvietė į situaciją žiūrėti globaliai – tik penktadalyje pasaulio šalių šiandien jau prieinamas šiuolaikiškiausias gydymas.
„Žinoma, pacientų su III stadija, kuriems pašalinti limfmazgiai ir melanoma pirminė, – nėra labai daug. Tai mes ir akcentuojame sveikatos politikams – mes galime išgelbėti šiuos žmones ir daugiau nei pusei jų liga nebeatsinaujins. Jei liga atsinaujina ir tampa IV stadijos, gydymas beprotiškai pabrangsta, nes pacientą gydai labai ilgai. Kai liga jau metastazuoja, didžioji dalis tokių pacientų arba bus visą laiką gydomi, arba liga progresuos ir jie, deja, mirs dėl ligos pažeidimų.
Beveik 20 ES šalių šis gydymas jau kompensuojamas. Visi supranta, kad Sveikatos apsaugos biudžetas nėra begalinis, tad visada reikia surinkti daug patikimų, gydymo efektyvumą įrodančių duomenų ir tik tada kalbėti apie brangaus gydymo kompensavimą. Dabar šiuos duomenis jau turime, tad žengiame toliau. Tikiu, kad tai bus padaryta, tačiau dabartiniams pacientams labai svarbus yra laikas“, – pabrėžė pašnekovas.
Žada pozityvių naujienų
Remiantis 2014–2015 m. EUROCARE 5 metų išgyvenamumo duomenimis, Lietuva atrodo labai blogai – šalis lenkia vos tris kitas valstybes (pas mus išgyvena 69,2 proc. pacientų, o Europos vidurkis yra 83,2 proc, o Šveicarijos ir Jungtinės Karalystės – net per 90 proc.). Tačiau svarbu suvokti, kad statistika juda lėčiau nei reali medicinos pažanga.
„2013 m. Lietuvoje buvo vykdoma ankstyvo prieinamumo imunoterapijos programa ir ji išgelbėjo daugybę pacientų – penktadaliui jų buvo gerokai prailgintas išgyvenamumas. Šie rezultatai iš esmės nepakliuvo į EUROCARE analizę, tad naujausiuose melanomos išgyvenamumo duomenų analizėje tikėsimės būti gerokai pakilę aukščiau. Kiekvieni metai mums leidžia jaustis geriau ir dabar net pacientai su metastazavusia liga gali gyventi ilgai. Turiu ir aš pacientų, kurie paneigė statistiką, dalyvavo programose, gavo vaistus ir liga sustojo, o vėliau – ir išnyko visi metastazių židiniai. Gydymą nutraukėme, nes ligos tiesiog neberadome.
Anksčiau net pagalvoti negalėjai, kad IV stadijos melanoma sergantis pacientas turėtų tokius šansus, dauguma neišgyvendavo nė metų, o ką jau kalbėti apie penkerius. Dabar tokie pacientai gali pasveikti – tai mūsų siekiamybė. Todėl mums reikia visų priemonių, taip pat ir vaistų, galinčių padėti pasiekti tokių ir dar geresnių rezultatų“, – po konferencijos dėstė A.Česas.
Galiausiai Europoje keliami grandioziniai tikslai iki 2035 m. įveikti vėžį – bent jau tas lokalizacijas, kurių navikus galime aptikti atrankinėmis programomis, vėžinių susirgimų rizikos grupės pacientams įvertinti tikimybę susirgti atliekant genetinius tyrimus, o molekuline diagnostika nustatyti labai individualizuotus gydymo metodus ar parinkti medikamentus. Taip dalį onkologinių ligų galima „paversti“ lėtinėmis ligomis, kaip pavyzdžiui diabetas ir kitos ligos.
„Tikimės, kad tokia netolima ateitis duos didelį postūmį. Tačiau dar svarbiau tai, kad kiekvienas žmogus turi rūpintis savo sveikata. Melanoma yra agresyvi, tačiau ne dažna liga. Informacijos apie saulės žalą, soliariumus – daug, tačiau savo odą turime saugoti, tikrinti patys. Jei yra kokia odos pažaida, neaiškumas – nelaukite, užsiregistruokite pas dermatologus ir geriau turėkite neigiamą atsakymą, nei abejonę“, – reziumavo pašnekovas.
