Viena iš 12 rekomendacijų aiškiai nurodo – „Jei vartoji alkoholį, ribok jo kiekius. Alkoholio atsisakymas mažina vėžio riziką“.
2012-2013 m. Europos vėžio ekspertų ir mokslininkų rengtose rekomendacijose akcentuojama ir žalingo rūkymo įpročio svarba: „Nerūkykite. Nenaudokite jokios rūšies tabako“. Taip pat skatinama mažinti pasyvaus rūkymo keliamą žalą savo namų ir darbo aplinką paverčiant aplinka be dūmų.
Kodekse pabrėžiama ir didelė saulės poveikio, sveiko kūno svorio išsaugojimo, fizinio aktyvumo svarba. Be to, rekomenduojama dalyvauti storosios žarnos, krūtų ir gimdos kaklelio vėžio atrankinės patikros programose.
Europos Sąjungos šalyse vėžys sukelia daugiausiai mirčių. Europoje kasmet diagnozuojama apie 2.5 milijono naujų vėžio atvejų.
Skaičiuojama, kad kiekvienam europiečiui pradėjus laikytis Europos kovos su vėžiu kodekse pateiktų rekomendacijų, galėtų būti išvengta beveik pusė vėžio sukuliamų mirčių Europoje.
Apie pirmąsias alkoholio vartojimo ir susirgimo vėžiu sąsajas pradėta kalbėti dar 1987 m., tačiau net ir šiandien apie alkoholio vartojimo keliamą riziką susirgti vėžiu žino palyginti labai mažai žmonių. 2010 m. Eurobarometro apklausos duomenimis, 1 iš 5 europiečių vis dar netikėjo, kad alkoholio vartojimas yra vėžio sukelėjas.
„Europoje alkoholinių gėrimų žymėjimas yra netinkamai reglamentuojamas, todėl alkoholinių gėrimų gamintojai pasitelkdami rinkodaros specialistus ir toliau sėkmingai klaidina vartotojus. Ant alkoholinių gėrimų pakuočių yra pateikiama per mažai informacijos apie jų sudėtį ir žalą sveikatai, todėl nenuostabu, kad alkoholio vartotojai netinkamai įvertina savo elgesio riziką“ – dabartinę situaciją komentuoja Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Sveikatos tyrimų instituto vadovas dr. Aurelijus Veryga.
Alkoholinių gėrimų sudėtyje esantis etanolis klasifikuojamas kaip pirmos grupės kancerogenas (šiai kancerogenų grupei priskirtų medžiagų kancerogeniškumas žmogui įrodytas moksliškai). Kaip teigiama ataskaitoje, „nėra jokių abejonių, kad alkoholis gali sukelti burnos ir gerklės, ryklės, kepenų, krūties, stemplės ir storosios žarnos vėžį“.
Europos Sąjungos šalyse vėžys sukelia daugiausiai mirčių. Europoje kasmet diagnozuojama apie 2.5 milijono naujų vėžio atvejų.
