Į šį klausimą atsako knygos „Smartfood – sveika mityba“, kurią į lietuvių kalbą išvertė ir išleido leidykla „Alma littera“, autoriai.
Pagal legendą – meilės deivės ašaros
Nesiliovė raudojusi Venera prie gražuolio Adonio kapo, o jos ašaros virto mažyčiais širdies spalvos ir formos vaisiais. Saldžios, raudonos, kvapnios braškės tegalėjo atsirasti tik iš meilės deivės. Taip byloja romėnų mitas, o Šekspyras jas vadino „fėjų maistu“.
Mokslininkai neeiliuoja savo analizių, tačiau egzistuoja gamtos poezija, leidžianti mėgautis šių nuo gegužės iki liepos, kartasi net iki spalio mėnesio sirpstančių vaisių vertingomis savybėmis.
Braškėse yra net dvi gyvenimo molekulės, kurias Galilėjaus kalbėsenos nepripažįstantieji pavadintų stebuklingomis, nes jos paveikia ilgaamžiškumo genetinius kelius. Tai fisetinas, dar randamas obuoliuose ir persimonuose, ir antocianinai, nudažantys raudonai serbentus ir avietes. Jos abi priklauso flavonoidų klasei, kurie vegetacijos pasaulyje apsaugo augalus nuo ultravioletinių spindulių, o žmogaus kūne pasižymi apsauginėmis funkcijomis.
Antocianinams priskiriamos antioksidacinės ir priešuždegiminės savybės, sugriaunančios mechanizmus, nulemiančius tokių lėtinių ligų kaip diabetas, nutukimas, vėžys ir širdies ir kraujagyslių sutrikimai, vystymąsi.
Skydas nuo aterosklerozės
Daugiausia atliekant tyrimus su braškėmis buvo gilinamasi į sąveiką su lipidais, tiksliau sakant, su riebalais kraujyje: išvados ne sykį įrodė „blogojo“ cholesterolio (MTL) sumažėjimą.
Lipoproteinų MTL oksidacija yra didžiausia aterosklerozės rizikos padidėjimo kaltininkė, skatinanti plokštelių kaupimąsi arterijose, todėl akivaizdu, kodėl tokie antioksidantai kaip antocianinai, daro teigiamą poveikį. Beje, rezultatai buvo gauti atlikus tyrimus su nutukusiais ir linkusiais į širdies ir kraujagyslių ligas asmenimis; pirmieji pagerėjimo ženklai buvo pastebėti jau po keturių savaičių braškių ar kitų raudonų vaisių vartojimo vidutiniškai po dvi porcijas kasdien (300 g).
Kur kas mažiau buvo analizuotas priešuždegiminis poveikis, tačiau rezultatai yra ne mažiau svarbus: buvo įrodyta, kad reguliariai valgant braškes sezono metu sumažėja už uždegiminę būklę atsakingų junginių kiekis. Uždegimas – tai gynybos mechanizmas, bet problema atsiranda tada, kai jis tampa lėtinis ir mūsų organizmas nebeįstengia jo kontroliuoti. Deja, jis paskatina vėžį, nutukimą ir širdies bei kraujagyslių ligas. Taigi mažytės raudonos uogos padeda mūsų kūnui kovoti su uždegimais. Bet tai dar ne pabaiga.
Kova su atminties netekimu
Braškėse yra ypač daug fisetino, o jis yra flavonoidas, kurio stebuklingosios savybės atrandamos šiuo metu. Tiriamas jo gebėjimas pažadinti Sirt1, ilgaamžiškumo geną, ir sustabdyti tą nesibaigiančią su senyvu amžiumi susijusių problemų virtinę.
O kol kas, 2013 m., Viskonsino universiteto amerikiečių atlikta metaanalizė atliko dėmesio vertus tyrimus. Pradėkime nuo to, jog in vitro išanalizuotas fisetinas turi priešvėžinių savybių: sugeba sustabdyti ląstelių dauginimąsi ir nulemti piktybinių ląstelių apoptozę (programuota mirtis). Tai buvo pastebėta storosios žarnos vėžio, prostatos, kasos ir melanomų, odos vėžių ląstelinėse kultūrose. Raudonų uogų antocianinai atlieka gynybinį vaidmenį skrandžio, pilvo, kiaušidžių ir inkstų atžvilgiu, kaip liudija kai kurios Italijoje atliktos analizės.
Remiantis tyrimais, kuriuose reikia dar geriau išanalizuoti, fisetinas, regis, apsaugo neuronus nuo slenkančių metų padarinių, pavyzdžiui, atminties netekimo, išemijos ir silpnaprotystės pavojaus.
Vienoje porcijoje – vitamino C dienos norma
Braškės – vitamino C karalystė. Užtenka žinoti, kad kasdienis jo poreikis yra 85 mg moterims ir 105 mg vyrams, o viena braškių porcija (nuo 150 g) dovanoja jo net 80 mg.
Vitaminas C stiprina imunitetą, palengvina geležies įsisavinimą, dalyvauja kai kurių hormonų ir neuromediatorių sintezėje. Jo nestokojantys produktai tampa ypač svarbūs siekiant užkirsti kelią stemplės vėžiui, kaip liudija 2007 m. paviešinta tarptautinė mokslinė ataskaita.
Žinoma, daugybė vaisių ir daržovių turi šio vitamino, tačiau dažnai jis pradaiginamas vandenyje ar esant aukštai temperatūrai. Braškės neturi šios problemos. Geriausias būdas jomis pasimėgauti – valgyti iš lėkštutės be jokių priedų, juo labiau cukraus. Jų skonis patenkina troškimą ko nors saldaus, o kalorijų kiekis – minimalus (100 g – 27 kcal).
Knygoje „Smartfood – sveika mityba“ pasakojama apie ypatingą maistą, jį sudaro trisdešimt paprastų, bet kartu unikalių maisto produktų, kurie sugeba apsaugoti mūsų kūną, retkarčiais pasišnekučiuoti su DNR ir netgi nušluostyti nosį senėjimo genams.
Milane esančio Europos onkologijos instituto Smartfood projekto tyrėjai ištyrė 30 produktų ir maisto kategorijų, pavadintų smart „išmintingaisiais“, kurių neturėtų trūkti. Prie šioje knygoje pateiktos mitybos vizijos darbavosi daugybė viso pasaulio mokslininkų, paskyrusių savo laiką laboratoriniams eksperimentams, rodantiems, kaip lėkštėje atsidūrusios tam tikros cheminių medžiagų grupės pajėgia suardyti žalingus mechanizmus.
