Vėžys – antra pagal dažnumą mirčių priežastis
EBPO, kuriai priklauso 38 pasaulio valstybės ir kuri siūlo savo narėms ir šalims partnerėms paramą, diegiant gerąsias pasaulines praktikas bei standartus viešosios politikos srityje, savo ataskaitoje nurodė, kad vėžys sudaro 25 proc. visų mirčių priežasčių pasaulyje. Tai antra mirčių priežastis po širdies ir kraujagyslių ligų (31 proc.).
„EBPO vėžį priskiria prie ligų, nuo kurių mirčių būtų galima išvengti efektyviai taikant prevencines priemones (mirčių sumažėtų net 32 proc.) bei efektyvų gydymą (26 proc.). Deja, Lietuva visoje šioje statistikoje atsiduria lentelių apačioje“, – teigė NVI direktorė prof. Sonata Jarmalaitė.
EBPO vėžį priskiria prie ligų, nuo kurių mirčių būtų galima išvengti.
Nors pagal statistiką dar blogiau yra pas mūsų kaimynus latvius, tačiau iš viso blogiau už mus, be Latvijos, yra tik Meksikoje ar Vengrijoje.
„Turime prastas galimybes tiek išvengiamų mirčių prevencinėms priemonėms, tiek gydymui. Analizuojant rizikos veiksnius situacija įvairi. Pavyzdžiui, rūkymas Lietuvoje nėra labai išplitęs, alkoholio vartojimas vis dar labai didelis, pagal antsvorį esame maždaug per vidurį.
Kalbant apie gydymo efektyvumą, penkerių metų išgyvenamumo rodiklis, sergant krūties vėžiu, yra pats prasčiausias, nors, palyginti su kitomis vėžio formomis, beveik 74 proc. išgyvenamumas yra pakankamai geras rodiklis, pavyzdžiui, plaučių vėžio statistika kur kas liūdnesnė. Nors, pavyzdžiui, teisingo antibiotikų skyrimo, nėščiųjų priežiūros srityje Lietuva atrodo puikiai, deja, to paties negalime pasakyti apie krūties vėžį.
Ir pažymėtina, kad išgyvenamumo statistika visai nebloga, jeigu tai yra ankstyvųjų stadijų krūties vėžys, kai išgyvenamumas siekia 95,3 proc. Prastai mes atrodome tik dėl pažengusio krūties vėžio (penkerių metų išgyvenamumas – 30 proc., palyginimui – geriausiai atrodančiose šalyse, Izraelyje ir Suomijoje, jis siekia 55 proc., taigi išgyvenamumas didesnis beveik dvigubai). Deja, Lietuvoje tik 43 proc. navikų nustatomi ankstyvų stadijų“, – ataskaitos duomenis komentavo NVI vadovė.
Gal tokie prasti išgyvenamumo skaičiai yra todėl, kad Lietuvoje – didelis sergamumas? Pasak S.Jarmalaitės, taip nėra.
Sergamumas krūties vėžiu, palyginti su kitomis tirtomis šalimis, yra vienas mažesnių. Tačiau krūties vėžio prevencinėje programoje dalyvauja tik pusė moterų, kurios turi teisę pagal ją pasitikrinti krūtis. Žiūrint Lietuvos mastu, moterys kasmet dalyvauja vis aktyviau, ir programa pasinaudojusių moterų skaičiai auga, tačiau kad programa būtų veiksminga, joje turėtų dalyvauti bent 80 proc. moterų, atitinkančių jos amžiaus reikalavimus.
Taip pat prasta situacija dėl mamografijos prieinamumo, nors mamografai atnaujinti. Dar prasčiau dėl vaistų prieinamumo – šiuo požiūriu padėtis Lietuvoje viena prasčiausių iš tirtų šalių.
„Taigi EBPO konstatuoja, kad mes priklausome šalių grupei, kurių išlaidos sveikatos priežiūrai mažos ir išgyvenamumo rodikliai yra blogi, taip pat gana prastas sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas“, – apibendrino S.Jarmalaitė.
Sergamumas krūties vėžiu didėja
Pasak NVI Vėžio registro vedėjos Ievos Vincerževskienės, 2018 m. pasaulyje krūties vėžiu susirgo 2,09 mln. moterų. Tai 25 proc. visų naujų vėžio atvejų tarp moterų. Tai pačiais metais krūties vėžys nusinešė 627 tūkst. moterų gyvybių (tai sudaro beveik 15 proc. visų mirčių nuo vėžio tarp moterų).
Nors sergamumo krūties vėžiu rodikliai aukštesni išsivysčiusiose šalyse, kuriose gyvenimo trukmė yra pakankamai ilga ir geros gyvenimo sąlygos, prieinamos sveikatos priežiūros paslaugos, pakankamai greitai jas vejasi ir Azijos bei Afrikos šalys.
1 iš 4 naujai nustatomų vėžio atvejų moterims yra krūties vėžys.
„Taigi visame pasaulyje sergamumas krūties vėžiu didėja. Iš 184 valstybių 140-yje iš jų krūties vėžys yra pirmoje vietoje kaip dažniausias onkologinis susirgimas tarp moterų. 1 iš 4 naujai nustatomų vėžio atvejų moterims yra krūties vėžys.
Lietuva aukštais sergamumo rodikliais neišsiskiria, tuo tarpu mirtingumo rodikliais, kaip jau buvo minėta, pasigirti negalime: pagal sergamumą mūsų rodikliai gerokai mažesni už ES vidurkį, tačiau pagal mirtingumą atsiduriame labai nepalankioje situacijoje.
Lietuvoje krūties vėžys taip pat dažniausias onkologinis susirgimas tarp moterų (18 proc.) ir sukelia daugiausiai mirčių nuo vėžio tarp moterų (15 proc.). Nors duomenų, kiek krūties vėžio atvejų registruota Lietuvoje 2018 m. dar nėra, pasitelkus matematinius modelius (European Cancer Information System), teigiama, kad turėjo būti 1742 nauji krūties vėžio atvejai.
Žinia, vėžys yra su amžiumi siejama liga, todėl dažniausiai serga vyresnės nei 60 metų moterys (856 atvejai arba 56 proc.), tačiau taip pat ir 40–59 metų amžiaus grupėje krūties vėžys yra pirmoje vietoje, t. y. dažniausias onkologinis susirgimas (593 atvejai 39 proc.).
Krūties vėžys 30–54 m. grupėje 27 proc. visų naujų susirgimų vėžiu ir 24 proc. mirčių nuo vėžio, atitinkamai 55–74 m. grupėje – 19 proc. ir 18 proc. mirčių). Taigi aktualu, kad vėžys paliečia darbingo amžiaus moteris, šeimas kuriančias jaunas moteris, turinčias mažų vaikų ir pan.“, – vardijo I.Vincerževskienė.
Taigi tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje sergamumas krūties vėžiu didėja, mirtingumas nuo krūties vėžio mažėja, o išgyvenamumas susirgus krūties vėžiu ilgėja. Tai akivaizdžiai rodo statistika: 2000–2004 m. penkerių metų išgyvenamumas susirgus krūties vėžiu siekė 64,6 proc., 2005–2009 m. – 71,3 proc., 2010–2012 m. – 73,5 proc. Tačiau žvelgiant pasaulio mastu šie rodikliai nėra pakankami.
Prevenciškai moterys tikrinasi per mažai
Kaip minėta, viena iš išgyvenamumo sergant vėžio rodiklio gerinimo priemonių – prevencinės krūties vėžio programa. Ji negali apsaugoti nuo vėžio, bet padeda jį diagnozuoti ankstyvoje stadijoje. Deja, besitikrinančių moterų skaičius pas mus nepasiekia bent jau rekomenduojamų – kad bent 75 proc. tikslinės populiacijos moterų programoje dalyvautų.
„Iš kasmet 1500 nustatomų naujų krūties vėžio atvejų per programą mes nustatome vos apie 14–29 proc., nors jeigu jos ateitų pasitikrinti, joms vėžį galėtume nustatyti 100 proc. atvejų.
Kitas svarbus dalykas – kad navikai būtų nustatomi kuo anksčiau. Tačiau pirmos stadijos navikų, nustatytų programos metu, turime tik iki 50 proc., tai yra nedovanotina. Taip pat keista, kad programos metu nustatomi ketvirtos ir trečios stadijos navikai, kuriuos akivaizdžiai apčiuopti gali jau pati moteris ar šeimos gydytojas“, – teigė NVI gydytoja onkologė chemoterapeutė doc. Laura Steponavičienė.
Pirmos stadijos navikų, nustatytų programos metu, turime tik iki 50 proc., tai yra nedovanotina.
Apibendrinant, prevencinės programos metu diagnozuota 25 proc. visų krūties vėžio navikų. Iš jų pirmos stadijos – 48,7 proc., trečios ir ketvirtos stadijos – 15 proc.
„Mirtingumas nuo krūties vėžio Lietuvoje nuosekliai mažėja, daugėja diagnozuotų ankstyvos stadijos navikų ir mažėja vėlyvosios, bet tai, deja, nesusiję su prevencija, o su tuo, kad didėja moterų žinios apie krūties vėžį, nes vis daugiau apie jį kalbama, šiek tiek gerėja gydymo ir diagnostikos galimybės.
Kita vertus, moterims, kurios kada nors dalyvavo prevencinėje programoje, du kartus dažniau buvo nustatyti maži navikai, daug dažniau liga buvo nustatyta be pakitimų limfmazgiuose, keturis kartus dažniau nebuvo išplitusių metastazių ir tris kartus dažniau nustatyta pirma vėžio stadija. Taigi iš esmės programa veikia, tik problema, kad moterys joje nedalyvauja“, – komentavo medikė.
Visame pasaulyje skiriami vaistai neprieinami
Kita priežastis, kodėl moterys pas mus gyvena trumpiau, susijusi su gydymu.
„Negaliu teigti, kad modernių terapijų neturime 100 proc., bet, deja, atsiliekame. Įvairūs solidūs Europos šaltiniai nurodo, kad ES vidurkis registruotas vaistas į klinikinę praktiką ateina metų eigoje, Lietuvos vidurkis – 2,5–3 metai ar ilgiau. Yra kelios vaistų grupės, dėl kurių atsilikimas tiesiog neatleistinas.
Tarkime, taikinių terapijai priskiriami CDK 4/6 inhibitoriai. Šiuo metu Europoje registruoti trys vaistai, kurie kartu su hormonais skiriami didžiausiai metastazavusiu krūties vėžiu sergančiųjų grupei, kuri sudaro apie 60 proc. Šiais vaistais moterys gydomos visame pasaulyje, vienintelė Lietuva jų neturi“, - teigė NVI Chemoterapijos skyriaus vadovė dr. Birutė Brasiūnienė.
Kai kurie taikinių terapijos vaistai pasaulyje jau skiriami ne tik pažengusiam vėžiui gydyti, tačiau Lietuvoje jų skyrimo taisyklės nepasikeitusios. Ne ką geresnė situacija ir su imunoterapija. Nors ja krūties vėžys gydomas retai, tačiau yra trigubai neigiama jo forma, kuri itin agresyvi ir atspari chemoterapijai, tačiau kaip tik gydoma imunoterapija. Ja serga apie 10–20 proc. moterų.
Apskritai Lietuvoje, gydant pažengusį ir metastazavusį krūties vėžį, pirmai gydymo eilei dažnai skiriama chemoterapija, o kitose šalyse tai sudaro nuo 10 iki 50 proc. Mat Europoje vis didesnis dėmesys skiriamas pacienčių gyvenimo kokybei ir į gydymo kaštus įskaičiuojamos su chemoterapijos toksiškumu susijusių komplikacijų gydymo išlaidos.