SAM duomenimis, iš viso laboratorijose ištirti 624 ėminiai. Nacionalinis visuomenės sveikatos centras stebi 43 270 žmonių būklę.
Kaip dirba penkių šalies ligoninių: Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikų, Kauno klinikinės ligoninės, Klaipėdos universitetinės ligoninės, Respublikinės Šiaulių ligoninės ir Panevėžio Respublikinės ligoninės medikai ir kaip šios gydymo įstaigos pasiruošusios priimti koronavirusu užsikrėtusius pacientus?
Santaros klinikose – 100 lovų koronaviruso atvejams
Vilniuje esančios Santaros klinikos, atstovų teigimu, dirba laikydamosi visų Vyriausybės ir SAM nurodymų. Neslepiama, kad medikai yra perkrauti, srautai begaliniai – būna, kad vienu metu žmonių skaičius siekia pusšimtį, ir jie didėja. Kadangi Lietuvoje paskelbtas karantinas, klinikose vyksta vidiniai pergrupavimai – tam tikrų sričių medikai atlaisvinami nuo planinių operacijų, kad galėtų padėti kolegoms, vieni kitus pavaduoti.
Savaitgalį šalyje paskelbus karantiną, kuris įsigaliojo nuo kovo 16 d., Santaros klinikų atstovų teigimu, susiduriama su dar kitu iššūkiu – būtina atšaukti pacientų, turėjusių atvykti kokiai nors procedūrai ar konsultacijai, vizitus. Tų pacientų – tūkstančiai, tad darbo apstu ne tik medikams, bet ir registratūrose dirbantiems asmenims.
Šiuo metu Santaros klinikų Infekcinių ligų centre gydomi aštuoni koronavirusu užsikrėtę asmenys.
Kaip pranešime žiniasklaidai teigė VUL Santaros klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Feliksas Jankevičius, paskelbus karantino sąlygas šalyje, Santaros klinikos, būdama viena iš penkių Lietuvos ligoninių, atsakingų už koronavirusu (COVID-19) sergančių pacientų gydymą ir slaugą, intensyviai rengiasi pacientų srautų augimui.
Santaros klinikos yra viena pagrindinių šalies įstaigų, organizuojanti ir koordinuojanti paslaugų teikimą nustatytoje teritorijoje pacientams, kuriems įtariamas ar diagnozuotas koronavirusas. Pastatytame naujame moderniame Infekcinių ligų centre yra daugiau kaip 100 lovų, įrengta visus reikalavimus atitinkanti vėdinimo sistema, kuri apsaugo nuo viruso plitimo patalpose, sunkiausiems pacientams parengtos reanimacijos ir intensyviosios terapijos vietos.
Jei smarkiai išaugtų koronavirusu susirgusių pacientų skaičius, kolegoms Infekcinių ligų centre rengiasi padėti kitų padalinių gydytojai, slaugytojai, slaugytojų padėjėjai ir kitas personalas. Juos apmoko infekcijų kontrolės specialistai. Jei srautas taptų nevaldomas, Lazdynų ligoninė Vilniuje yra pasirengusi kaip rezervinė priimti pacientus.
Medikams darbą palengvintų, jei žmonės liktų namie
Gydymo įstaigoms tenka susidurti ne tik su milžinišku žmonių antplūdžiu, dažnai – ir visai be rimtos priežasties, bet ir vėliau pasigirstančiais pasipiktinimais, kad yra karantinuojami palatoje dviese su kitu žmogumi, galbūt potencialiu ligoniu. Medikai yra patikslinę, kad tos palatos Santaros klinikose yra įrengtos būtent tokiems atvejams – jose yra specialus oro slėgis, jos iškart dezinfekuojamos.
Pastatytame naujame moderniame Infekcinių ligų centre yra daugiau kaip 100 lovų, įrengta visus reikalavimus atitinkanti vėdinimo sistema.
Kol kas žmonės, laukiantys tyrimo dėl koronaviruso rezultatų, karantinuojami gydymo įstaigose. Teigiama, kad medikų darbą palengvintų, jei žmonės atsakymų lauktų karantinavęsi namuose, užuot užėmę vietas ligoninėje. Tokiu atveju esą būtų išvengta ir gyventojų piktinimosi, kad gulima vienoje palatoje su kitu potencialiu ligoniu.
Medikai laukia valdžios patikslinimo dėl pirmadienį priimto sprendimo steigti mobiliuosius punktus (jie bus steigiami dešimtyje šalies savivaldybių), kuriuose savarankiškai atvykusiems pacientams bus atliekami tyrimai dėl naujojo koronaviruso.
Baiminamasi ir to, kad šiuo metu, kai visoje šalyje paskelbtas dviejų savaičių karantinas, gyventojai nepradėtų masiškai kreiptis į gydymo įstaigas. Todėl prašoma vertinti situacijas adekvačiai ir supratimo, kad medikai daro viską, tačiau tiek psichologiškai, tiek fiziškai ir jų jėgos nėra visagalės.
Visų pacientų būklė nėra bloga
Kauno klinikinės ligoninės Infekcinių ligų klinikos vadovė prof. dr. Auksė Mickienė sako, kad pirmadienį situacija Kauno klinikinėje ligoninėje yra stabili, nors problemų kyla, tačiau jos visos sprendžiamos.
„Užsikrėtusių pacientų iki šiol yra trys. Visų jų sveiktos būklė nėra bloga – neaukšta temperatūra, gerklės skausmas“, – sakė medikė.
Kaip sakė gydytoja, ligoninėje stebima 12 žmonių, visiems paimti mėginiai, jie grįžę po kelionių, su minimalia klinika.
„Kol kas ligoninėje nestinga nei palatų, nei resursų, o iš viso čia numatyta 100 vietų galimai užsikrėtusiems koranavirusu“, – kalbėjo A.Mickienė.
Prasidėjus realybei, visko neįmanoma numatyti
Kalbėdama apie gydytojų darbą, A.Mickienė teigė, kad gydytojai dirba intensyviai, nes viską daryti reikia labai greitai.
„Smulkių nesklandumų yra, tai neišvengiama. Kaip elgtis tokiose situacijose, mes iki šiol žinojome teoriškai. Bet niekada tokiais mastais ir taip greitai praktiškai nėra tekę mobilizuoti pajėgų.
Tad kiekvieną dieną kyla naujų klausimų. Kai prasideda realybė – visų scenarijų neįmanoma numatyti. Būna, kad greitosios atvažiuoja trys iš karto, būna tarpas, kai jų nėra. Kiekviena situacija individuali. Kas rytą renkamės į pasitarimus, analizuojame ir sprendžiame problemas.
Atsiranda naujų iššūkių, savo darbą reikia tobulinti, kad kaip įmanoma geriau dirbtume ekstremaliomis sąlygomis“, – kalbėjo gydytoja.
Pasak A.Mickienės, viskas neveiks kaip suderintas laikrodžio mechanizmas: „Nes ir kitose šalyse taip neveikia. Nėra taip, kad atsirado problema, paspaudi mygtuką ir viskas važiuoja.
Savaitgalį kalbėjau su kolegomis, dirbančiais Danijoje, Švedijoje, kurias visada laikėme aukščiausio standarto šalimis. Ir ten problemų yra be galo daug, jos yra panašios, kaip pas mus.“
Pasak A.Mickienės, jos kolektyvo gydytojų problema yra ta, kad daug gydytojų yra jaunos mamos.
„Jos turėtų imti nedarbingumo pažymėjimus, bet nenori ir kol kas nė viena dar nepaėmė, nes supranta, kad reikia dirbti“, – kalbėjo pašnekovė.
Medikai prašo kantrybės ir supratimo
Kalbėdama apie socialiniuose tinkluose kartais matomų pasipiktinimų, jog galimai užsikrėtusiems žmonėms pagalbos tenka laukti iki valandos greitosios pagalbos automobiliuose, A.Mickienė prašė supratimo ir kantrybės.
Jei gydytojai pradės sirgti, jei jie pervargs, nebus, kas gydo.
„Žmonės turi suprasti, kad dabar reikia turėti kantrybės ir su kiekviena diena jos reikės turėti dar daugiau. Kiekvienoje gydymo įstaigoje viskas yra skirtingai, nelygu koks srautas atvažiavo. Viena situacija, jei greitoji atveža 15 žmonių, o kita – jei tris žmones, – sakė pašnekovė.
– Mano pagrindinė žinutė būtų tokia: mes kiekvienas turime pradėti nuo savęs. Ir ligoniai, ir gydytojai, ir tie, kurie visas veiklas organizuoja. Visi daro, kas įmanoma geriausio, visi stengiasi, kaip daryti dar geriau. Žmonės privalo suprasti ir bendradarbiauti su gydytojais.“
Pasak A.Mickienės, gydytojai yra pavargę, bet dar jie nėra pervargę, todėl pacientai raginami įvertinti ir medikų darbo krūvius.
„Jei gydytojai pradės sirgti, jei jie pervargs, nebus, kas gydo. Kad ir kaip banaliai tai skambėtų, tačiau dabar labai svarbus bendradarbiavimas, pilietiškumas. Tai ne tik gražūs žodžiai, bet taip iš tiesų yra. Dabar labai daug priklauso nuo kiekvieno iš mūsų.
Gydytojai yra žmonės, ne robotai, ir jie gali tiek, kiek gali. Gydytojai nėra begaliniai“, – sakė A.Mickienė.
Padarinius matysime šią ir kitą savaitę
Gydytoja teigė, kad vertinant užsikrėtusiųjų virusu skaičių, Lietuvoje jis nėra didelis.
„Kalbama apie per mažą tyrimų skaičių. Tačiau noriu pasakyti, kad kiekvieną dieną pas mus atvežama 15–20 galbūt užsikrėtusių žmonių. Iš jų patvirtinamas vienas atvejis.
Įvertinus visą Lietuvos statistiką, iš 624 atliktų tyrimų patvirtinta 17. Visi jie – žmonės, kurie buvo grįžę iš kelionių ir turėjo simptomus. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad yra labai mažas procentas grįžusių užsikrėtusių žmonių. Ne 10 proc., ne 20 proc., ne kas penktas. Tai – maždaug vienas iš šimto.
Tuo pačiu tai reiškia, kad yra tam tikra viltis, jog įvežimas nėra masyvus“, – sakė medikė.
Tačiau, pasak pašnekovės, tai tikrai nereiškia, kad galima atsipalaiduoti.
„Jokiu būdu nereikia nusiraminti. Į šitą situaciją reikia žiūrėti nepaprastai rimtai ir geriau padaryti truputį per daug, negu per mažai.
Dabar daug panikos skleidimo, spekuliacijų. Žiūrėkite tik į faktus, į faktinę medžiagą, ir ją teisingai analizuokite, vertinkime tai, kad visi dirba kaip galima daugiau, kaip gali geriau.
Jei žmonės rekomendacijų nepaisė, nepaiso dabar – padarinius pradėsime matyti šią ar kitą savaitę. Ir jie bus labai sunkūs.
Lietuva labai laiku ir labai gerai pradėjo reaguoti, kalbant ir apie lėktuvų patikras, kai tai darėme vieni pirmųjų Europoje. Pradžia buvo labai teisinga.
Todėl, jei žmonės, sugrįžę po kelionių, laikėsi ir klausė rekomendacijų, galime tikėtis, kad sprogimo gal nebus. Mes išlošiam laiko pasiruošti. Plitimas, žinoma, bus, atvejų daugės, bet galbūt Italijos scenarijaus mes išvengsime.
Jei žmonės rekomendacijų nepaisė, nepaiso dabar – padarinius pradėsime matyti šią ar kitą savaitę. Ir jie bus labai sunkūs.
Tačiau, jei žmonės vykdys viską, kas jiems sakoma, kas liepiama, tada galbūt ta banga nebus tokia dramatiška. Į tai reikia žiūrėti labai rimtai“, – kalbėjo A.Mickienė.
Ruošiamos naujos patalpos
Kaip pirmadienį pranešė Kauno miesto savivaldybė, jau baigiamos ruošti patalpos Kauno rajone, Kulautuvoje. Čia, buvusioje ligoninėje, galės būti izoliuojami žmonės, jei gydymo įstaigoje pristigs vietų.
Kaip 15min sakė Kauno miesto savivaldybės atstovas Tomas Jarusevičius, tai – buvusi Kulautuvos vaikų tuberkuliozės ligoninė-sanatorija.
„Perkamos naujos lovas, meistrai tvarko vidaus patalpas, nuo santechnikos iki naujų pertvarų įrengimo, vyksta valymo ir dezinfekavimo darbai, tvarko aplinką, įrengia teritorijos apšvietimą. Veiksmo tikrai netrūksta, pluša koks pusšimtis žmonių“, – kalbėjo Kauno miesto savivaldybės atstovas.
Klaipėdoje gali prireikti atskiro pastato
Klaipėdos universitetinėje ligoninėje gydomi keturi koronavirusu užsikrėtę asmenys. Pirmadienio rytą koronaviruso testų rezultatų laukė 27 pacientai. Sekmadienį į ligoninę plūstelėjo keltų iš Švedijos ir Vokietijos keleiviai. Anot Klaipėdos universitetinės ligoninės vyr. gydytojo Vinso Janušonio, kol kas tai problemų nekelia, bet ateityje gali prireikti ir atskiro pastato visiems sutalpinti.
„Personalo kol kas netrūksta, apsaugos priemonių kol kas netrūksta, bet rezervų apsaugos priemonių didelių neturime. Čia gali išryškėti problema ateityje, jei pacientų daugės. Kol kas informaciją teikiame (Vilniui – aut.), rezultatų dar neturime. Su personalu susitvarkysime, mūsų ligoninė didelė, turime ryšį su kitomis ligoninėmis. Vakar apsitarėme su kitų ligoninių vadovais, esame numatę pagalbą, jei reikės. Susitvarkysime, bet priemonių problema pakankamai didelė“, – sakė V.Janušonis.
Medikams trūksta įvairių priemonių: vožtuvinių kaukių, vienkartinių apavų ant batų – bahilų, chalatų, akinių, kepuraičių. Anot V.Janušonio, ligoninė, ir be koronaviruso iššūkių, kasdien sunaudodavo iki 500 kaukių.
Sugriežtintas patekimas į Šiaulių ligoninę
Pirmadienį Respublikinės Šiaulių ligoninės, kur buvo gydoma pirmoji koronavirusu užsikrėtusi pacientė – ji pasveiko ir yra išleista namo, direktorius Remigijus Mažeika portalui 15min papasakojo, kas yra atnaujinta po Vyriausybės sprendimo Lietuvoje paskelbti karantiną.
„Vyriausybei Lietuvoje paskelbus karantiną, sekmadienį susirinko mūsų Ekstremalių situacijų valdymo komisija, numatėme visus veiksmus, kuriuos turime įgyvendinti dėl karantino. Visų pirma, dėl planinės pagalbos apribojimo pagal nutarimą. Aišku, yra individualių situacijų, kai yra onkologiniai susirgimai, kitos gyvybei pavojingos būklės.
Aptarėme konsultacinės pagalbos stabdymą. Dar vakar (sekmadienį – aut.) susisiekėme su visais pacientais, kuriems šiandien turėjo būti teikiama planinė stacionarinė pagalba, dienos chirurgija ar konsultacinės paslaugos, ir informavome, kad šias paslaugas nukeliame iki dienos, kai baigsis karantinas.
Šiam atvejui jau baigiame pritaikyti Tuberkuliozės klinikos patalpas, pacientai iškeliami į kitus skyrius.
Šiek tiek sugriežtinome patekimą į gydymo įstaigą, sumažinome patekimo būdus, tose vietose pacientus pasitinka mūsų darbuotojai ir juos informuoja“, – pasakojo R.Mažeika.
Pastatyta palapinė pacientams išskirstyti
Pasak jo, jei dėl epidemijos protrūkio pacientų skaičius išaugtų, Respublikinė Šiaulių ligoninė turi pasistačiusi palapinę, kurioje būtų išskirstomi karščiuojantys pacientai, kad jie nebūtų sumaišomi su kitais į būtinosios pagalbos skyrių patenkančiais pacientais. Kaip teigė ligoninės direktorius, tam yra ruošiamasi, formuojamos komandos darbui.
„Taip pat ruošiame vietas Tuberkuliozės klinikoje, kurioje, jei reikėtų, būtų guldomi pacientai. Veikiausiai esame vieninteliai neturintys didelės infekcinės ligoninės kaip kituose miestuose, skyriuje teturime 15 lovų, greičiausiai to neužteks. Todėl šiam atvejui jau baigiame pritaikyti Tuberkuliozės klinikos patalpas, pacientai iškeliami į kitus skyrius.
Kalbant apie Reanimaciją, esame numatę vieno chirurginio profilio reanimaciją skirti būtent koronavirusu užsikrėtusiems pacientams“, – padėtį komentavo pašnekovas.
Izoliuoti lėtinėmis ligomis sergančius senjorus
Paklaustas, kiek iš viso pacientų, užsikrėtusių koronavirusu, galėtų priimti, R.Mažeika atsakė, kad šiandien ligoninė pasiruošusi suvaldyti situaciją, o, jei prireiktų, turi planą C.
„Tačiau apie jį dar nenorėčiau kalbėti. 200 tūkst. gyventojų, už kuriuos mes atsakingi pagal ministro įsakymą, t. y. Šiaulių apskritį, jei neįvyks jokio force majeure, esame įsipareigoję užtikrinti pagalbą“, – sakė direktorius.
Paklaustas, kokia padėtis Respublikinėje Šiaulių ligoninėje, ar susiduriama su dideliu žmonių antplūdžiu, R.Mažeika sakė, kad galbūt jiems pasisekė, jog buvo pirmieji, susidūrę su koronaviruso atveju.
„Tuo metu buvo labai aktyvi informacijos sklaida Šiauliuose, kaip reikėtų elgtis, pacientai, žinoma, plūdo pirmomis dienomis, turėjome didelį iššūkį susitvarkyti su srautais, bet kol kas vyrauja ramybė. Ten, kur yra pacientų, vyksta greitoji, veža, bet kad būtų eilių – taip nėra. Ir tikimės, kad paskelbtas naujas telefono numeris 1808 padės pacientams gauti informaciją, juos nuraminti, nes bus kompetentingai pakomentuojama.
Taip pat labai tikimės pagalbos iš šeimos gydytojų institucijos. Manau, vienas svarbiausių dalykų, kurį dabar reikia daryti, – izoliuoti mūsų senjorus, sergančius lėtinėmis ligomis, kurios yra didžiulė rizika. Dabar kiekvienoje šeimoje turėtų vykti rimtas peržiūrėjimas, kaip galima izoliuoti, apsaugoti vyresniuosius. Tai yra svarbiausias dalykas, nes, matome, jauni šiuo virusu perserga lengviau“, – sakė R.Mažeika.
Vienas svarbiausių dalykų, kurį dabar reikia daryti, – izoliuoti mūsų senjorus, sergančius lėtinėmis ligomis, kurios yra didžiulė rizika.
Pasiteiravus, ką mano apie tai, jog dabar visi tyrimų dėl koronaviruso rezultatų laukia karantinuojami ligoninėje, pašnekovas sakė, kad situacijai pasikeitus, veikiausiai kistų ir tokių pacientų karantinavimo sąlygos.
„Kol nėra didelio protrūkio, visi pacientai karantinuojami ligoninėje, bet ant stalo turiu projektą ministro įsakymu, kuris, tikėtina, bus toks, kad atsiradus pirmam atvejui, kai pacientas koronavirusu užsikrės vienas nuo kito, ir tas atvejis jau bus nebe įvežtinis, lengvos būklės pacientai bus gydomi namuose. Tačiau tam turi būti kritinė masė, kai jau nebegalėsime suvaldyti, užsipildys ligoninės, – teigė Respublikinės Šiaulių ligoninės vadovas.
Panevėžio ligoninėje pergrupuotas medikų darbas
Pirmadienio popietės duomenimis, Panevėžio respublikinėje ligoninėje pirmadienio popietę buvo laukiama keturių mėginių atsakymų, o užkratas savaitgalį buvo patvirtintas vienam pacientui. Jo šeimos nariai sveiki, visi su juo kontaktavę asmenys žinomi.
Kaip 15min sakė Panevėžio respublikinės ligoninės atstovas spaudai Vytautas Riaubiškis, ligoninės infekciniame korpuse yra paruoštos 25 vietos užsikrėtusiems koronavirusu.
„Ligoninėje infekcinėje klinikoje yra atskiras pastatas, ir tai labai dėkinga situacija mums.
Tačiau jei įvyktų ligos proveržis ligos, esame pasirengę tam skirti ligoninės vietas, tai būtų apie 80–90 vietų“, – sakė ligoninės atstovas.
Kalbėdamas apie bendrą situaciją gydymo įstaigoje V.Riaubiškis teigė, kad yra sukauptos reikalingos asmens apsaugos priemonės, visi medikamentų komplektai, paruoštos patalpos ir guldymui, ir specialiosios patalpos – operacinės, gimdyklos, reanimacijos.
„Pergrupuotas medikų darbas. Nuo šios dienos įvedamas karantinas sąlygoja tam tikrų paslaugų nutraukimą arba atidėjimą. Todėl dalis medikų kaip ir nebedirbs savo tiesioginio darbo, todėl darbas yra pergrupuotas tam atvejui, kad įvykus viruso proveržiui, ne tada pradėtume skaičiuoti viščiukus, o medikai jau žinotų savo darbus, savo pareigas, savo komandas kaip, esant tokiai situacijai, teks dirbti“, – komentavo V.Riaubiškis.
