Departamento parengtame leidinyje „Metinis pranešimas 2017“ apžvelgiami svarbiausi 2016 m. psichoaktyviųjų medžiagų kontrolės ir vartojimo prevencijos politikos formavimo bei įgyvendinimo įvykiai, taip pat pateikiami naujausi su psichoaktyviųjų medžiagų vartojimu susiję statistiniai duomenys, atspindintys ne tik vartojimo tendencijas, bet ir neigiamas socialines, sveikatos, teisines ir kitas pasekmes, kurios paliečia tiek individą, tiek ir visą visuomenę.
Suvartojama 13,2 litro absoliutaus alkoholio
Remiantis Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, Europos regione alkoholio suvartojama daugiau nei kur kitur pasaulyje – nuo 2 iki 18 litrų žmogui per metus.
Lietuvos statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje 2012–2016 m. laikotarpiu stebimas legalių alkoholinių gėrimų suvartojimo mažėjimas. Vienas Lietuvos gyventojas 2016 m. vidutiniškai suvartojo 13,2 litro absoliutaus alkoholio, tenkančio vienam 15 metų ir vyresniam gyventojui. 2016 m. Europos šalyse vidutiniškai buvo suvartojama 10,2 litro absoliutaus alkoholio (legalaus ir neapskaityto), tenkančio vienam 15 metų ir vyresniam nei 15 metų gyventojui.
Atlikus neapskaityto alkoholio suvartojimo Lietuvoje 1995–2015 m. vertinimą, tyrimo rezultatai parodė, kad 2010–2015 m. neapskaityto alkoholio dalis galėjo sudaryti vidutiniškai apie 7,7 proc. (apie 1,19).
Alkoholizmo mastai
Sergamumo ir ligotumo alkoholizmu situacija Lietuvoje 2016 m. Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigose 2016 m. šiek tiek sumažėjo asmenų. Pirmą kratą liga registruota 1 710 asmenims (2015 m. – 1 749). 2016 m. sergamumas alkoholizmu sudarė 59,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų.
Psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant alkoholį, diagnozė 2016 m. pirmą kartą nustatyta 1 287 vyrams ir 423 moterims. 2012– 2016 m. sergamumas alkoholinėmis psichozėmis Lietuvoje mažėja. Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, Lietuvos asmens sveikatos priežiūros įstaigose 2016 m. šiek tiek sumažėjo asmenų, registruotų dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant alkoholį, t. y. 46 661 asmuo (2015 m. – 48 025 asmenys), tačiau registruotų asmenų skaičius išlieka didelis. 2016 m. ligotumas alkoholizmu sudarė 1 637,6 atv. 100 tūkst. gyventojų.
Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, analizuojant atvejus pagal gyvenamąją vietą, 2016 m. didžioji dauguma asmenų, registruotų dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant alkoholį, gyveno mieste (72,8 proc.).
Analizuojant atvejus pagal savivaldybes, 2016 m. didžiausias ligotumas alkoholizmu buvo Klaipėdos ir Kauno apskrityse, o mažiausias – Marijampolės apskrityje. Lietuvoje 2016 m. ligotumas alkoholinėmis psichozėmis sumažėjo ir sudarė 107,3 atv. 100 tūkst. gyventojų (2015 m. – 111,1), tačiau išliko didelis.
Higienos instituto duomenimis, 2016 m. bent viena tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusi diagnozė buvo užregistruota 28,6 tūkst. asmenų. 100 tūkst. gyventojų teko 997,9 sergantys asmenys. Dažniausiai buvo registruojama alkoholinė priklausomybė (658,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų), alkoholio toksinis poveikis (193,4 atvejo 100 tūkst. gyventojų) ir alkoholinė psichozė (124,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų).
Alkoholio sukeltų psichozių mažėja
Palyginti su 2015 m., ligotumas alkoholinėmis psichozėmis sumažėjo 5,1 proc., tačiau ligotumas alkoholine priklausomybe padidėjo 7,6 proc. 2016 m. į asmens sveikatos priežiūros įstaigas dėl apsinuodijimų alkoholiu buvo kreiptasi 6 424 kartus.
2016 m. buvo užregistruoti 187 vaikų apsinuodijimų alkoholiu atvejai, tai sudaro apie 3,1 proc. visų registruotų apsinuodijimų alkoholiu atvejų. Visi užregistruoti vaikai – berniukai.
Higienos instituto duomenimis, 670 žmonių pernai mirė dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių priežasčių, tai 62 mažiau negu 2015 m. Dažniausiai pasitaikiusios tiesiogiai alkoholio vartojimo sukeltos mirties priežastys buvo alkoholinė kepenų liga (46,1 proc.), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (28,8 proc.) ir alkoholinė kardiomiopatija (12,2 proc.).
Dėl neblaivių vairuotojų kaltės – 225 eismo įvykiai
2016 m. buvo užregistruota 7 713 (2015 m. – 10 364, 2014 m. – 11 453) nusikalstamų veikų, padarytų neblaivių asmenų. Didelė dalis Lietuvoje įvykdomų smurtinių nusikaltimų yra padaromi apsvaigus nuo alkoholinių gėrimų, o 2016 m. bendroje nusikalstamų veikų statistikoje neblaivių asmenų padaromos nusikalstamos veikos sudarė apie 13 proc.
2016 m., palyginti su 2015 m., 14 proc. padidėjo neblaivių nepilnamečių padarytų nusikalstamų veikų. 2016 m., palyginti su ankstesniais metais, nukentėjusių neblaivių asmenų padaugėjo 64 proc.
Dėl neblaivių vairuotojų kaltės 2016 m. įvyko 225 eismo įvykiai (12, arba 5,1 proc., mažiau nei 2015 m.): žuvo 16 žmonių ir 285 sužeisti.
Policijos departamento duomenimis, nuo 2010 m. iki 2016 m. stipriai sumažėjo kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimų. 2016 m. net 42 proc. sumažėjo tokių veikų, padarytų neblaivių asmenų.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis, 2016 m. užfiksuoti 9 mirtini nelaimingi atsitikimai darbe ir vienas – pakeliui į darbą ar iš darbo atvejis, kuomet nukentėjusieji buvo neblaivūs.
