Į šiuos ir daugybę kitų klausimų atsakymų ieškota Vilniuje vykusiame Šiaurės ir Baltijos šalių kardiologijos kongrese 2017, kurio metu buvo pasirašyta deklaracija dėl širdies nepakankamumo (ŠN) gydymo Lietuvoje.
Kongreso narius ir plačiąją visuomenę pasirašyti deklaraciją kvietė Širdies nepakankamumu sergančiųjų asociacijos nariai, aktyviai siekiantys tokio pat požiūrio į savo ligą bei jos gydymo kaip ir daugelyje Europos šalių. Deklaracija parengta Europos Parlamento Raštiškos Deklaracijos pagrindu, kuri ragina ES padėti milijonams širdies nepakankamumu sergančių ligonių gauti visapusišką priežiūrą ir pagalbą.
Miršta per 5 metus
Apie ŠN praneša nepaaiškinamas nuovargis, silpnumas, nežinia iš kur atsiradęs dusulys lipant laiptais ar į statesnį kalną, jausmas lyg krūtinėje kažkas plazdėtų. Visus šiuos simptomus gali pajusti 1 iš 5 vyresnių nei 40 metų amžiaus žmonių. Europoje nuo širdies nepakankamumo kenčia daugiau nei 15 milijonų žmonių ir ligonių skaičius palaipsniui didėja. Lietuvoje sergančiųjų širdies nepakankamumu jau yra virš 100 000.
Prognozuojama, kad jei nebus taikomos suderintos prevencijos priemonės, tai iki 2030 metų ligonių skaičius Europoje padidės net 25 procentais. Apytikriai pusė susirgusiųjų širdies nepakankamumu miršta per 5 metus nuo diagnozės nustatymo ir tik ketvirtadalis išgyvena 10 metų.
„Gyventi su širdies nepakankamumu reikia išmokti, kitaip tariant, labai svarbu taisyklingai maitintis, įvertinti tinkamo fizinio aktyvumo svarbą, atsakingai laikytis gydytojų rekomendacijų ir kasdien vartoti vaistus. Tik tai padeda valdyti ligą, – teigė ŠN sergančiųjų asociacijos prezidentė Tatjana Pirmaitienė. – Gaila, tačiau Lietuvoje kol kas neprieinami inovatyvūs vaistai, galintys prailginti gyvenimo trukmę ir pagerinti šio kokybę“.
A.Veryga: tai didžiulė našta šaliai
Pasak sveikatos apsaugos ministro prof. Aurelijaus Verygos, dažnėjančios širdies ir kraujagyslių ligos – civilizacijos pasekmė. Jomis suserga ir miršta vis jaunesnio, darbingo amžiaus žmonės. „Priežasčių, kas tai lemia – ne viena: gyvename itin sparčiu tempu, patiriame per daug streso, renkamės sveikatai nepalankią mitybą, per mažai judame, neatsisakome žalingų įpročių. Iš viso kraujotakos sistemos ligomis Lietuvoje serga labai daug žmonių. Tai itin didžiulė našta šaliai – tiek ekonomine, tiek socialine, tiek visomis kitomis prasmėmis“, – tvirtino ministras.
Pasak A. Verygos, liūdniausia yra tai, kad žmonės kažkodėl vis dar galvoja, jog visa atsakomybė už jų sveikatą atitenka medikams, Sveikatos apsaugos ministerijai. „Anaiptol. Už savo sveikatą atsakingi esame tik mes patys. Deja, apie tai susimąstome ir požiūrį pradedame keisti tik tada, kad tos sveikatos mums pradeda trūkti“, – pastebėjo ministras.
Išgelbėti nuo infarkto – viena, bet kai gyventi su pasekmėmis?
Kaip tvirtino Ciūricho universiteto ligoninės kardiologijos skyriaus vedėjo pavaduotojas, Europos kardiologijos draugijos Širdies nepakankamumo asociacijos prezidentas ir „European Heart Journal“ redaktoriaus pavaduotojas profesorius Frank Ruschitzka, deja, bet kraujotakos sistemos ligos pasaulyje yra lyderiaujančios ir situacija kasmet tik blogėja.
„Didžiulį dėmesį reikėtų atkreipti ir į tai, kad kol kas nėra pakankamai įvertintas moterų sergamumas ir mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų. Visuomenėje vis dar priimta manyti, kad tai labiau vyriški susirgimai. Šitoks požiūris – atgyvena, kaip ir tas, jog minėtos ligos – tai pagyvenusių asmenų bėdos. Širdies ir kraujagyslių ligomis kasmet serga vis jaunesni žmonės“, – teigė svečias iš užsienio.
Anot prof. F. Ruschitzka, ypač didele ir aktualia problema reikėtų laikyti širdies nepakankamumą. Ši liga – tai tarsi epidemija, nusinešanti vis daugiau gyvybių.
„Išgelbėti žmogų nuo infarkto, kitokių širdies bėdų – didžiulis pasiekimas. Mes, kardiologai, visada tuo džiaugiamės. Tačiau labai svarbu suvokti viena – privalu išmokti gyventi su ligų sukeltomis pasekmėmis. Tarp jų ir su širdies nepakankamumu, – aiškino Europos kardiologijos draugijos Širdies nepakankamumo asociacijos prezidentas. – Galime pasidžiaugti, jog kalbant būtent apie širdies nepakankamumą, padaryti šiandien galime išties daug.
Daugumoje Europos jau prieinami inovatyvūs vaistai, kitos medicininės ir technologinės galimybės. Tačiau labai svarbu šios ligos prevencija. Žmonės vis dar turi per mažai informacijos apie šį susirgimą, nemoka teisingai ir objektyviai įvertinti ligos simptomų, per vėlai kreipiasi į medikus. Be to, nors ir žino visus sveikos gyvensenos privalumus, nieko nekeičia: neteisingai maitinasi, per mažai juda, vis dar labai daug rūko“.
Nevykdo medikų nurodymų
Sveikatos apsaugos viceministrė LSMU MA Medicinos fakulteto Kardiologijos klinikos profesorė Gintarė Šakalytė sakė, kad trečdalio šalies gyventojų kraujospūdis yra per didelis.
„Arterinė hipertenzija arba, paprasčiau tariant, padidėjęs kraujospūdis diagnozuojamas, kai sistolinis („viršutinis“) kraujo spaudimas yra didesnis nei 140 mm Hg arba diastolinis („apatinis“) kraujo spaudimas didesnis nei 90 mm Hg, tačiau dažnam pacientui padidėję būna abudu“, – aiškino prof. G. Šakalytė ir pridūrė, kad negydomas aukštas kraujospūdis pažeidžia širdį, inkstus, smegenis, sukelia insultą, todėl ypač svarbu hipertenziją pastebėti kuo anksčiau ir laiku užkirsti kelią kitoms ligoms.
Taigi, situacija, vertinant sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis – ne kokia. Statistika išties liūdina, nors galime pasidžiaugti tuo, kad šiandien turime visas galimybes padėti ligoniams. Ne paslaptis, jog aukštosios technologijos pastaruoju metu leidžia sukurti stebuklus. Lietuvos medikai geba atpažinti visas įmanomas širdies ir kraujagyslių ligas, profesionaliai ir laiku pagelbėti pacientams.
Kardiologinė intervencija, chirurgija, gydant širdies ir kraujagyslių ligas, yra laikoma kraštutine pagalba, tačiau šiandien jau yra atliekama daugybė intervencijų (kraujagyslių, vožtuvų korekcijos), kurios įvyksta netgi be didelių pjūvių, ligoniui esant sąmoningam, o ne užmigdytam narkozės.
Labai daug nuveikta ir pacientų informavimo apie kraujotakos sistemos ligas srityje, įgyvendinta ne viena profilaktinė programa, o miokardo infarkto klasteriai sėkmingai gelbsti gyvybes. Viena, kur progreso kol kas vis dar itin maža – tai pačių žmonių požiūris. Niekam kitam, tik mums patiems vis dar stinga suvokimo, kad už savo sveikatą labiausiai atsakingi esame mes patys.
