– Koks arterinės hipertenzijos paplitimas Lietuvoje?
– Pagal Lietuvoje vykdomą pirminės širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą, arterinės hipertenzijos paplitimas Lietuvoje – didelis, ji nustatoma maždaug kas antram vidutinio amžiaus gyventojui. Gera žinia ta, kad stebima paplitimo mažėjimo tendencija.
– Kokios priežastys lemia arterinės hipertenzijos išsivystymą?
– Arterinės hipertenzijos išsivystymui reikšmės turi daug faktorių. Svarbūs genetiniai veiksniai, paveldimas polinkis – ankstyvos aterosklerozinės kilmės širdies ir kraujagyslių ligos šeimoje – infarktai, insultai, jeigu aukštą kraujospūdį turėjo pirmos eilės giminaičiai. Reikšmės turi padidėjęs tam tikrų vidinių organizmo sistemų aktyvumas, antsvoris, nutukimas, gliukozės tolerancijos sutrikimas, rezistencija insulinui, metabolinis sindromas, cukrinis diabetas.
Svarbūs ir arterijų pokyčiai, gyvensenos rizikos veiksniai: nesubalansuota mityba, gausus alkoholio, kofeino, energetinių gėrimų vartojimas, rūkymas, nervinė įtampa, nejudra, organizmo bioritmų nepaisymas, poilsio ir miego stoka. Hipertenzija dažnėja su amžiumi, moterims dažnai progresuoja po menopauzės.
– Arterinė hipertenzija vadinama „nebyliąja žudike“, ar tai reiškia, kad liga ne tik nepagydoma, bet ir mirtina?
– Padidėjęs kraujospūdis – labai paplitęs ir blogai kontroliuojamas širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnys, ilgainiui pažeidžiantis organus-taikinius: kraujagysles, širdį, smegenis, inkstus, akis, didinantis kardiovaskulinį ir visų priežasčių mirtingumą. Ilgą laiką nejuntama, nenustatyta ar negydoma hipertenzija ilgainiui sukelia sunkias ligas: išeminę širdies ligą, kurios pavojingiausia komplikacija yra miokardo infarktas, netgi staigi mirtis, galvos smegenų kraujagyslių ligą, kurios sunkiausia komplikacija yra neįgalumą sukeliantis insultas, inkstų nepakankamumą, akių ligas ir regėjimo sutrikimus.
Padidėjęs kraujospūdis labai dažnai sukelia širdies ritmo sutrikimus. Arterinė hipertenzija – svarbiausias prieširdžių virpėjimo rizikos veiksnys.
– Kokie simptomai apie ją gali perspėti ankstyvoje stadijoje?
– Kai kurie pacientai padidėjusio kraujospūdžio gali nejausti daugelį metų. Dažniausiai nustatoma atsitiktinai pamatavus. Kiti skundžiasi galvos skausmais, ypač pakaušyje, svaigimu, mirgėjimu akyse, kartais pykinimu, širdies permušimu. Vėlesnėse stadijose išryškėja su hipertenzijos pažeistais organais susiję simptomai: kai pažeidžiama širdis, smegenys, akys, inkstai, periferinės arterijos. Tai rodo jau toli pažengusią komplikacijų stadiją. Todėl labai svarbu ligą nustatyti kuo anksčiau, pačioje pradžioje, kol nėra organų pažeidimų.
Arterinis kraujo spaudimas tą pačią dieną, skirtingomis dienomis, mėnesiais ar metų laikais gali labai skirtis, todėl diagnozė turi būti pagrįsta pakartotinais matavimais.
Kadangi hipertenzija dažniausiai yra besimptominė, visiems suaugusiems asmenims rekomenduojami pakartotini kraujo spaudimo matavimai. Pacientams, vyresniems nei 50 m., kraujo spaudimą reikia matuoti vis dažniau.
– Ligą diagnozuoja šeimos gydytojas, ar būtina kreiptis į specialistą?
– Arterinę hipertenziją diagnozuoja ir gydymą pradeda šeimos gydytojas. Diagnozuojant jis įvertina ne tik daugkartinius kraujospūdžio pamatavimus, bet ir širdies susitraukimų dažnį, ritmo sutrikimus, visus širdies ir kraujagyslių rizikos veiksnius, kitas ligas ir būkles, nustato, ar jau yra vidaus organų pažeidimo požymių (kraujagyslių, širdies, smegenų, inkstų, akių).
Esant sunkiai koreguojamam kraujospūdžiui, vadinamajai rezistentiškai hipertenzijai, ar organų pažeidimui ir komplikacijoms pacientas siunčiamas pas atitinkamos srities specialistus.
– Kokios būna hipertenzijos rūšys ir pagal ką jos skirstomos?
– Pagal kilmę arterinė hipertenzija dažniausiai yra pirminė (apie 90 % atvejų), kai nenustatoma jokia konkreti ją sukėlusi liga. Daug rečiau hipertenzija būna antrinė (apie 10 % atvejų), kai kraujospūdžio padidėjimą sukelia nustatyta liga, pavyzdžiui, inkstų ar inkstų arterijų, feochromocitoma ar kitos ligos.
Pagal tai, kuris kraujospūdis padidėjęs, liga skirstoma į izoliuotą sistolinę ir izoliotą diastolinę hipertenziją. Pagal tai, kokiomis sąlygomis matuojant nustatomas padidėjęs spaudimas, skiriamos kelios hipertenzijos rūšys: namų, gydytojo kabineto, paros automatinio kraujospūdžio monitoravimo, krūvio, ir kt.
Neretai pasitaiko „baltojo chalato hipertenzija“. Tai nuolat padidėjęs spaudimas gydymo įstaigoje, kai namuose matuojamas kraujospūdis yra normalus. Ji pasireiškia apie 15 proc. žmonių. Ši būklė yra susijusi su didesne organų pažaidos rizika. Net ir neskiriant medikamentinio gydymo, būtina koreguoti paciento gyvenseną ir jį stebėti.
Pacientams, vyresniems nei 50 m., kraujo spaudimą reikia matuoti vis dažniau.
Pasitaiko ir priešinga būklė, kai kraujospūdis gydytojo kabinete būna normalus, tačiau matuojant namie – padidėjęs. Ši būklė vadinama „izoliuota ambulatorine hipertenzija“. Jos paplitimas yra panašus kaip ir izoliuotos įstaigos hipertenzijos.
– Kas lemia kraujospūdžio dydį, svyravimus ir panašiai? Ką būtina žinoti?
– Įtakos gali turėti matavimo vieta, kasdieniniai, sezoniniai kraujospūdžio svyravimai, psichologiniai, emociniai faktoriai. Kraujospūdį gali pakelti ir neseniai išgerta kava, gausus maistas, nikotinas ar alkoholis, pilna šlapimo pūslė, aplinkinis triukšmas, kalbėjimas, nusiprausimas duše, mankšta. Svarbi ir matavimo aplinka, vieta – namuose ar pas gydytoją, matavimo taisyklių laikymasis.
– Kas patenka į hipertenzijos rizikos grupę?
– Susirgti rizikuoja turintys paveldimą polinkį, jeigu šeimoje buvo širdies ir kraujagyslių ligomis sergančių ar anksti mirusių asmenų, taip pat tie, kurie patys turi rizikos veiksnių: antsvorį, nutukimą, ypač pilvinį, metabolinį sindromą, gliukozės apykaitos sutrikimų, cukrinį diabetą. Riziką padidina rūkymas, nejudrus gyvenimo būdas, nuolatinis stresas, bioritmų nepaisymas, kokybiško miego ir poilsio stoka, nesveika mityba – daug druskos, sočiųjų riebalų, stoka polinesočiųjų jūrinės kilmės riebalų, per didelis stimuliuojančių gėrimų kiekis. Yra nemažai duomenų, kad rizika didesnė tam tikro distresinio charakterio tipo asmenims: patiriantiems nuolatinę įtampą ir nemokantiems atsipalaiduoti.
– Kaip gydoma ši liga?
– Gydymo pradžia ir metodai priklauso nuo arterinės hipertenzijos laipsnio, kraujospūdžio dydžio, bendrosios rizikos, organų pažeidimo, kitų ligų. Visiems be išimties taikomos nemedikamentinio gydymo priemonės, o kai reikia – gydytojas paskiria vaistus.
Įvertinus visus veiksnius, nusprendžiama, kada pradėti medikamentinį arterinės hipertenzijos gydymą, iki kiek mažinti kraujo spaudimą, kaip greitai turėtų būti pasiekiamas numatytas tikslinis kraujospūdis. Esant pirmo laipsnio kraujospūdžio padidėjimui, vidutinei rizikai, koreguojami visi rizikos veiksniai. Prieš skiriant vaistus, pacientai 2–3 savaites stebimi, bet esant reikalui, vaistai skiriami iš karto, nustačius diagnozę.
– Kokiomis profilaktinėmis priemonėmis galima užkirsti kelią jos atsiradimui?
– Sveika gyvensena, normalios kūno masės, kūno masės indekso, liemens apimties palaikymas, sveika subalansuota mityba, valgomosios druskos ribojimas, sočiųjų riebalų mažinimas ir transriebalų vengimas, jų pakeitimas polinesočiaisiais riebalais, geriausiai – jūrinės kilmės, nerūkymas, reguliarus vidutinio intensyvumo fizinis aktyvumas bent 30–45 min. daugelį savaitės dienų, bioritmų paisymas, optimalus darbo ir poilsio režimas, kokybiškas miegas, poilsis, streso valdymas, kavos ir energetinių gėrimų vengimas, nerūkymas.
– Kokias klaidas dažniausiai daro pacientai, kuriems paskirtas gydymas nuo hipertenzijos?
– Pirma daugumos žmonių klaida – savo kraujospūdžio nežinojimas. Tai lemia, kad liga per vėlai diagnozuojama ir per vėlai pradedama gydyti. Tie pacientai, kuriems jau pradėtas gydymas, dažnai nesistengia keisti nesveikų gyvensenos įpročių, o jų modifikavimas neretai leistų išvengti vaistų arba sumažinti dozes. Paskyrus vaistus, dažnai nesilaikoma gydytojo paskyrimų, vaistai vartojami nereguliariai, dažnai tik tada, kai kraujospūdis pakyla. Kraujospūdžio šokinėjimas, jo didelis variabilumas, yra rizikos veiksnys, taip pat kaip ir paskyrimų nesilaikymas.
15min turinio projektas „Rinkis gyvenimą“ iš dalies finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo.
