Kas keičiasi po penkiasdešimties
Penkiasdešimtmetis – svarbus žmogaus gyvenimo etapas. Būtent ties šia riba ima keistis sveikatos būklė. Beje, kai kurie pokyčiai yra teigiami. Sveikatos ekspertai sako, kad į penkiasdešimtmetį mes įžengiame turėdami daugiau smegenų funkcijų, nei turėjome būdami 25-erių. O kalbant apie psichinę sveikatą, apklausos rodo, kad beveik 95 proc. žmonių, sulaukusių 50 metų ar vyresnių, yra „patenkinti“ arba „labai patenkinti“ savo gyvenimu.
Tačiau imuninė sistema, deja, jau ne tokia stipri kaip jaunystėje. „Jūsų organizmas nebegamina tiek daug imuninių ląstelių, kurios kovotų su virusais ir bakterijomis, todėl labiau tikėtina, kad dažniau sirgsite infekcinėmis ligomis. Didesnė rizika taip pat kyla širdies ir kraujagyslių sistemai. Sulaukus penkiasdešimties, padidėja širdies priepuolio tikimybė“, – rašoma svetainėje WebMD, kurią cituoja bestlifeonline.com.
Apklausos rodo, kad beveik 95 proc. žmonių, sulaukusių 50 metų ar vyresnių, yra „patenkinti“ arba „labai patenkinti“ savo gyvenimu.
Padidėjusią lėtinių ligų riziką po penkiasdešimties gali lemti įvairūs veiksniai. Pasak specialistų, pagrindiniai gyvenimo būdo pasirinkimai, spartinantys lėtinių ligų atsiradimą, – rūkymas, netinkama mityba, nepakankamas fizinis aktyvumas ir per didelis alkoholio vartojimas. Kiti rizikos veiksniai yra mažiau žinomi. Pavyzdžiui, vienas tyrimas parodė, kad pernelyg dažnas antibiotikų vartojimas gali padidinti kognityvinių funkcijų pablogėjimo riziką, o naujame tyrime teigiama, kad lėtinių ligų rizikai gali būti svarbūs jūsų miego įpročiai.
Miegas tampa svarbesnis
Tyrimas parodė, kad dauguma penkiasdešimtmečių ir vyresnių žmonių neišmiega rekomenduojamo miego valandų skaičiaus.
„Mes paprastai neturime įpročio gulti ir keltis tuo pačiu metu, užmigimo laikas dažnai keičiasi, todėl mums gali būti sunkiau pailsėti per naktį“, – teigia medicinos mokslų daktarė Sony Sherpa, savo medicinos praktikoje daugiausia dėmesio skirianti holistinei sveikatai.
Tinkamas miegas yra gyvybiškai svarbus mūsų sveikatai, o nepakankamas miego kiekis gali turėti rimtų pasekmių. „Neleisdami savo kūnui atsigauti ir peržengdami jo galimybių ribas, galime tapti jautresni lėtinėms ligoms ir susirgimams, – įspėja specialistė. – Jeigu sunku susidėlioti miego režimą, pagalvokite apie tai: jei nesuteiksite savo kūnui galimybės tinkamai atsigauti naktį, dieną jis turės dirbti dvigubai sunkiau, kad suspėtų.“
Kodėl negalime miegoti mažiau
„Žurnale „PLOS One“ paskelbtame tyrime teigiama, kad vyresniems kaip 50 metų žmonėms penkios ar mažiau valandų miego per naktį gali sukelti rimtų sveikatos problemų – penkiasdešimtmečiams, kurie miegodavo vos po 5 valandas, buvo nustatyta net 30 proc. didesnė rizika, kad išsivystys viena ar kelios lėtinės ligos, palyginti su tais penkiasdešimtmečiais, kurie miegodavo ne mažiau kaip septynias valandas“, – pranešė CNN. Anot tyrėjų, sulaukus 60 metų, rizika padidėjo 32 proc., o sulaukus 70 metų – 40 proc.
Be to, dėl nepakankamo išsimiegojimo sukelto nuovargio sunkiau laikytis sveiko gyvenimo būdo ir priimti sveikatai palankius sprendimus, teigia S.Sherpa: „Pavyzdžiui, mankštintis gali atrodyti daug sunkiau, kai esate pavargę, todėl mažiau tikėtina, kad tai darysite. Sveikai maitintis taip pat gali būti sudėtinga, kai neturite energijos, nes nesveiką maistą pasigaminti lengviau. Dėl visų šių priežasčių svarbu stengtis gerai išsimiegoti net ir vyresniame amžiuje, nors dauguma vyresnių žmonių mano, kad jiems nereikia tiek daug miego.“
Specialistė pataria sumažinti suvartojamo kofeino kiekį, laikytis nuoseklaus miego režimo ir išbandyti atsipalaidavimo technikas. „Niekada nelaikykite miego savaime suprantamu dalyku, – teigia ji. – Jis labai svarbus mūsų bendrai sveikatai ir gerovei.“
Taigi, net jeigu jums atrodo, kad jums nereikia septynių valandų miego, kad su amžiumi galite miegoti mažiau, kad pakankamai išsimiegate, to nedarykite. Susitvarkykite miego režimą ir skirkite miegui pakankamai dėmesio. Neišnaudokite nakties skaitymui ar kitiems savo pomėgiams.
