Galvojo, kad gyvenimas baigėsi
Širdies nepakankamumas. Tokia diagnozė iki tol jokių sveikatos problemų neturėjusiai Aistei trenkė lyg žaibas iš giedro dangaus, rašoma Nacionalinio transplantacijos biuro pranešime žiniasklaidai.
„Kai išgirdau apie savo ligą, man nebuvo nė trisdešimties. Tada galvojau, kad jau viskas – gyvenimo pabaiga. Prieš tai visada buvau sveika, aktyvi, daug keliavau, mokiausi. Klausiau savęs, kodėl man taip nutiko“, – pirmąsias sunkias dienas, savaites ir mėnesius po diagnozės prisimena mergina.
Keliavo ir kilo karjeros laiptais
Šiauliuose gimusi ir augusi Aistė baigusi mokyklą tapo tikra pasaulio piliete: ji studijavo ir dirbo Londone, nuolat keliavo.
„Londone studijavau informacines technologijas. Norėdama užsidirbti pinigų įsidarbinau restorane padavėja ir ten sėkmingai kilau karjeros laiptais restoranų versle. Man pačiai buvo keista, kad man taip sekėsi ir patiko tas darbas, nes niekada neįsivaizdavau savęs toje srityje.
Įmonė, kurioje dirbau, atidarinėjo restoranus Dubajuje ir Honkonge, tad išvykau gyventi į Dubajų. Man buvo sudarytos puikios sąlygos, negalėjau atsisakyti tokio pasiūlymo. Turėjau išvykti metams, bet pasilikau kur kas ilgiau.
Paskui susiradau darbą IT bendrovėje Dubajuje, vėliau perėmiau žmonių įdarbinimo restoranų versle įmonę. Planavau keliauti į Honkongą ar Kanadą, daug planų turėjau, tačiau teko viską mesti ir rūpintis savo sveikata“, – pasakoja jauna moteris.
Nerado ligos priežasties
Aistė iki šiol neranda atsakymo, kodėl ją užklupo sunki širdies liga. Šeimoje niekas neturėjo tokių sveikatos problemų, vaikystėje taip pat nėra sunkiai sirgusi. Vėliau atlikti išsamūs genetiniai ir kitokie tyrimai taip pat atsakymo nedavė. Gydytojai gūžčiojo pečiais – jaunai moteriai tiesiog nepasisekė.
„Širdelė pradėjo streikuoti tiesiog iš niekur nieko. Turbūt apie pusę metų prieš diagnozę pradėjau jausti pirmuosius simptomus: pradėjo trikti širdies ritmas, pulsas ramybės būsenos būdavo 100–110 dūžių per minutę, bet nekreipiau dėmesio, nes buvau jaunas, aktyvus, sveikas žmogus.
Paskui jau prasidėjo dusulys, sausas kosulys, pilvo pūtimas, svorio augimas, nors apetito neturėjau. Gydytojai iš pradžių negalėjo rasti negalavimų priežasties, vis gydė simptomus“, – prisimena Aistė.
Diagnozė išgąsdino
Vieną naktį, ji atsibudusi pajuto, kad širdis plaka taip, lyg ką tik būtų nubėgusi maratoną, nors prieš tai ji kuo ramiausiai miegojo. Atrodė, kad širdis tuoj iššoks iš krūtinės. Mergina nuvyko į ligoninę ir ten išgirsta diagnozė išgąsdino iki ašarų – širdies nepakankamumas.
„Tuo metu man buvo labai sunku. Griuvo asmeninis gyvenimas, kilo rimtų problemų darbe, o dėl nustatyto ketvirtos stadijos širdies nepakankamumo ir dėl daugybės vartojamų vaistų jaučiausi labai prastai tiek fiziškai, tiek emociškai. Galvojau, kad gyvenimas baigėsi. Mane užklupo depresija. Nežinomybė kėlė didžiausią baimę, nebežinojau, ar atsikelsiu ryte.
Prieš tai buvau savo gyvenimo kūrėja, dariau, ką panorėjusi, keliavau, turėjau daug draugų, o dabar net nežinojau, ar atsibusiu kitą rytą“, – sunkiausią laiką savo gyvenime prisimena Aistė.
Gyvybę palaikė dirbtinė širdis
Sužinojusi diagnozę, Aistė dar kurį laiką turėjo likti Dubajuje ir vartoti vaistus, kad jos širdis ir visas organizmas sustiprėtų tiek, kad galėtų atlaikyti ilgą skrydį atgal į Lietuvą.
Lietuvos medikai tik patvirtino Aistės diagnozę. Dvejus metus jos širdelės veiklą palaikė vaistai, tačiau netrukus ji vėl ėmė sparčiai silpti – teko implantuoti dirbtinę širdį.
„Dirbtinė širdis yra kairįjį širdies skilvelį pavaduojanti speciali pompa. Ji prisiuvama prie kairiojo širdies skilvelio ir visiškai jį pavaduoja. Per tą laiką jis ilsisi ir kai kada net atsistato vaistų pagalba. Bet man taip nenutiko“, – pasakoja jauna moteris.
Turbūt apie pusę metų prieš diagnozę pradėjau jausti pirmuosius simptomus: pradėjo trikti širdies ritmas, pulsas ramybės būsenos būdavo 100–110 dūžių per minutę.
Gavusi dirbtinę širdį, Aistė iš karto buvo įrašyta į eilę laukti širdies transplantacijos. O iki to laiko jai kasdien teko nešiotis su savimi trijų kilogramų nešulį – tiek sveria dirbtinės širdies baterijos ir akumuliatorius. Kas dvi dienas reikėdavo persirišti žaizdas – tą vietą, kur iš kūno išeidavo laidas.
Su dirbtine širdimi Aistė gyveno beveik trejus metus.
„Griebiausi gyvenimo iš paskutiniųjų. Nors buvo sunku nešiotis trijų kilogramų svorį visur, kur einu, prasidėjo problemos su stuburu, komplikacijų sukėlė vaistai, negalėjau maudytis jūroje ar baseine, reikėjo saugotis, kad iš kūno išeinantys laidai niekur neužkliūtų, bet vis tiek mėgavausi gyvenimu, vis tiek sėmiau jį pilna sauja“, – prisimena Aistė.
Lemtingas naktinis skambutis
Vieną naktį Aistė sulaukė lemtingo skambučio – atsirado jai tinkama širdis. Važiuodama į operacinę mergina išgyveno tikrą jausmų laviną: nuo džiaugsmingos vilties iki baimės, kad gali daugiau niekada nebepabusti.
Širdies persodinimo operacija truko apie 10 valandų, jai vadovavo prof. kardiochirurgas Kęstutis Ručinskas. Pabudusi po jos Aistė sako tiesiog fiziškai pajuto, kaip jos kūnu pulsuoja kraujas, kaip jis plūsta į kiekvieną ląstelę.
Dabar, kai nuo širdies persodinimo operacijos praėjo pusmetis, Aistė vis dar pratinasi prie gyvenimo be laidų ir dirbtinės širdies svorio.
„Kas vakarą pasimeldžiu už medikus, už visą komandą, kuri mane gydė, už donorą, jo šeimą, už savo šeimą, padėkoju. Tai mažiausia, ką aš galiu padaryti dabar“, – sako Aistė.
Pasikeitė vertybės
Nors mergina kasdien saujomis geria vaistus, turi ypatingai saugotis, nes imunitetas yra slopinamas vaistų, nors kūną puošia randai, Aistė sako, kad jaučiasi laiminga. Jos galvoje verda nauji planai, susiję su studijomis ir darbais.
„Liga pakeitė mane, mano vertybės visiškai pasikeitė, supratau, kad niekada negyvenau savo gyvenimo, gyvenau kitų žmonių gyvenimus, nedariau tai, kas man naudinga, mane kelia į viršų.
Pasikeitė ir mano požiūris į žmones, tapau atlaidesnė, neskubu smerkti ar teisti žmonių. Juk ir aš atrodau jauna ir sveika, niekas nepatikėtų, kad turiu tokių rimtų sveikatos problemų. Supratau, kad visi einame per kažką savo gyvenime, išorė dažnai neatspindi to, kas dedasi viduje. Supratau, kad maži dalykai – geras žodis, komplimentas ar ištiesta pagalbos ranka – gali pakeisti žmogaus dieną.
Taip pat man svarbu kalbėti apie savo ligą, apie sveikatą apskritai, kad žmonės laiku savimi pasirūpintų“, – sako Aistė.
***
Nacionalinis transplantacijos biuras kviečia visus susimąstyti apie organų donorystę, pasikalbėti apie tai su savo artimaisiais. Norintys įsigyti Donoro kortelę tai gali padaryti svetainėje ntb.lrv.lt ir bet kurioje „Eurovaistinės“ vaistinėje.
