Likusieji ilgai ir tyliai bando pasveikti, nuo aplinkinių slėpdami savo ligą, kuri visuomenėje laikoma didžiule gėda. Tuberkuliozės gydymas – ilgas procesas. Priklausomai nuo ligos formos, jis gali tęstis nuo šešių mėnesių iki dvejų metų.
Gydytis ligoninėje atsisakė
Laima (vardas pakeistas – red. past.) tuberkulioze sergantį patėvį slaugo pati, mat gultis į ligoninę jis atsisakė.
„Patėvis gyvena atskirame kambaryje, naudojasi atskirais indais. Per dieną jis turi išgerti devynias tabletes, ir taip jau dešimt mėnesių, – pasakojo moteris. – Kas mėnesį jį nuvežu į polikliniką, bet jokių apsauginių kaukių nedėviu – kažkaip nebijau užsikrėsti. Gydytoja sakė, kad patėviui buvo atvira tuberkuliozės forma, bet dabar jau ne.“
Anot Laimos, patėvio liga įsisenėjusi, todėl maža vilties, kad pavyks išgyti iki galo. Vis dėlto gydymas jau davė šiokių tokių rezultatų – patėvis jaučiasi stipresnis, jam pavyko priaugti 7 kg.
Neišlaikė – pradėjo gerti
Anatolijus (vardas pakeistas – red. past.) tuberkuliozę su pertraukomis gydėsi pustrečių metų.
„Kad užsikrėstum šia liga, tereikia su sergančiuoju išgerti iš vienos stiklinės ar kartu surūkyti tą pačią cigaretę. Pusės tų žmonių, su kuriais gėriau, šioje žemėje jau nebėra. Keturi ar penki gydosi iki šiol. Manau, nuo jų ir užsikrėčiau, – vyras slepia savo tapatybę, bet ne gyvenimo būdą.– Vilniuje į ligoninę buvau paguldytas tris kartus. Neišlaikiau – pradėjau gerti, tai koks ten gydymas begali būti. Išvežė ir uždarė į Alytaus tuberkuliozės ligoninę – gydė priverstinai. Va čia tai tikra ligoninė, o Vilniuje... Motelis, ir tiek.“
Sergantis tuberkulioze ir nesigydantis žmogus niekuo nesiskiria nuo žudiko, kuris vaikšto su peiliu ir bado aplinkinius. Palygino Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Dangutė Mikutienė.
Anatolijus pasakojo, kad išleistas iš ligoninės išvažiavo gyventi į kaimą, nes savo bendrabutyje nebegalėjo ištverti – kaimynai pernelyg kreivai žiūrėjo. Į Vilnių grįžo tik pasveikęs.
Vienas užkrečia trisdešimt
„Sergantis tuberkulioze ir nesigydantis žmogus niekuo nesiskiria nuo žudiko, kuris vaikšto su peiliu ir bado aplinkinius“, – palygino Seimo Sveikatos reikalų komiteto narė Dangutė Mikutienė. Medikai teigia, kad vienas atvira tuberkuliozės forma sergantis ligonis per metus gali užkrėsti iki 30 žmonių.
„Kartais sunku užtikrinti vaistų vartojimą net ir stacionaro sąlygomis dėl paciento girtavimo, tad ką kalbėti apie ambulatorinį gydymą? Vienus slegia aplinkinių atstūmimas, kiti abejingi ir gydytis nenori. Nesilaikančius gydymo režimo, reikėtų gydyti priverstinai. Tačiau prie savivaldybių dar nėra komisijų, kurios dėl priverstinio ligonių gydymo kreiptųsi į teismą“, – kalbėjo Kauno klinikų filialo Romainių tuberkuliozės ligoninės direktorius Algimantas Tarūta.
Jis būgštavo, kad tuberkuliozei plisti palanki ir dabartinė tvarka gydymo įstaigose: norėdamas patekti į ligoninę, sergantysis pirma turi gauti šeimos gydytojo siuntimą. „Jis sėdi prie gydytojo kabineto tarp vaikų bei suaugusių ir platina tuberkuliozę“, – įspėjo A.Tarūta.
Pavojingiausi yra vėlai diagnozuoti atvejai, kai ligonis, paguldytas į ligoninę su itin sunkia tuberkuliozės forma, netrukus miršta. Tokiu atveju jau niekas nebesuseks, kiek žmonių jis spėjo užkrėsti.
Estų ir šveicarų patirtis
„Rotary“ organizacijos kovos su tuberkulioze Lietuvoje projekto koordinatorius, gydytojas Gediminas Rimdeika, siūlo pasimokyti iš Estijos. Šioje šalyje per dešimt metų tuberkuliozės atvejų skaičius sumažėjo perpus.
„Jei ligonis tris kartus neateina pas gydytoją išgerti vaistų, teisėjas per dvi dienas priima sprendimą tokį žmogų priverstinai uždaryti į ligoninę 60-čiai dienų“, – pasakojo G.Rimdeika.
Panašiai elgiasi ir kitos Europos šalys. A.Tarūta pacitavo ištrauką iš Šveicarijos įstatymo, susijusio su tuberkulioze sergančių ligonių kontrole: „Visuomenės interesai yra daug svarbesni už individo interesus.“
„Kai vienas lietuvis iš Šakių rajono susirgo tuberkulioze, pradėjo gydytis pas mus Kaune. Tačiau nutraukė gydymą ir dingo iš akiračio. Pasirodo, jis blaškėsi po Europą. Pradėjus atsikosėti krauju, buvo paguldytas į Paryžiaus „Hotel Dieu“ ligoninę. Iš ten, pagulėjęs 2–3 savaites, pabėgo. Nuvyko į Šveicariją. Buvo paguldytas į Ženevos ligoninę. Ten gydėsi 3 savaites – nuo praėjusių metų rugpjūčio pabaigos iki rugsėjo vidurio. Pabėgo ir iš šios ligoninės. Vėl grįžo į Lietuvą.
Netrukus sulaukiau skambučio iš Ženevos ligoninės gydytojo, kuris įspėjo: „Prašome surasti tą žmogų ir jam perduoti, kad jei sugrįš į Šveicariją, bus uždarytas į kalėjimo vienutę, nes jis kelia pavojų visuomenei.“
Ten visuomenė yra sveika ir nenori, kad koks pakeleivis ar bendrakeleivis platintų tokią sunkią ir pavojingą infekciją“, – pasakojo Kauno klinikų filialo Romainių tuberkuliozės ligoninės direktorius.
„Rotary“ skyrė 1,8 mln. Lt
Gediminas Rimdeika, „Rotary“ organizacijos kovos su tuberkulioze Lietuvoje projekto koordinatorius:
„Labiausiai neramina Lietuvoje augantis vaistams atsparios tuberkuliozės atvejų skaičius. Kai kurie sergantieji po gydymo stacionare pasijunta gerai, todėl vėliau ambulatoriškai negeria vaistų, o po kelių mėnesių pasijutę blogai, vėl kreipiasi į gydymo įstaigas. Taip auga vis atsparesnė mikobakterijos forma, kurios gydymas valstybei gali kainuoti keturis, šešis ar net dešimt kartų daugiau nei naujai susirgusio ligonio.
Klaidinga manyti, jog tuberkuliozė – vien asocialių žmonių liga. Net geras pajamas gaunantys, bet dėl didelio darbo krūvio, netaisyklingos mitybos ir kitų veiksnių nusilpusį imunitetą turintys žmonės gali užsikrėsti tuberkulioze. Europa sunerimusi, nes atviros sienos atvėrė kelius ir tuberkuliozės plitimui – tai davė impulsą „Rotary“ organizacijos projektui, skirtam kovai prieš tuberkuliozę Lietuvoje.
Šį projektą „Rotary“ vykdė trejus metus, jam skyrė 1,8 mln. Lt. Už šias lėšas Kauno klinikos aprūpintos tuberkuliozės diagnostiką nuo 3 mėnesių iki 14 dienų sutrumpinančiu „Bactec“ įrenginiu, 13 Lietuvos laboratorijų aprūpintos reikiama įranga, ligoniams nupirkta 24 tūkst. maisto paketų. Jei žmogus kasdien atvyksta ir, prižiūrint gydytojui, išgeria vaistus, savaitės pabaigoje jam duodamas 20 Lt vertės būtiniausių maisto produktų paketas.“
Apie ligą
X Infekcinę ligą tuberkuliozę dažniausiai sukelia bakterija Mycobacterium tuberculosis, kurią 1882 m. atrado vokiečių mokslininkas Robertas Kochas.
X Liga perduodama įkvėpus sergančiojo seilių lašelių, kurie išskiriami į orą. Bet suserga ne kiekvienas – tai priklauso nuo žmogaus imuniteto, ligos sukėlėjų koncentracijos ore.
X Pavojingiausi yra atvira plaučių tuberkuliozes forma sergantys žmonės, kurie nuolat kosi ir taip į aplinką skleidžia ligos sukėlėjus.
X Pagrindiniai tuberkuliozės simptomai: skausmas krūtinėje, užsitęsęs kosulys, karščiavimas, prakaitavimas, svorio kritimas, skrepliavimasis, atsikosėjimas krauju.
X Pasaulyje tuberkulioze kasmet suserga apie 8 mln. žmonių, kas 20 sekundžių miršta vienas toks ligonis. Ypač sudėtinga situacija Kinijoje, kur plinta antibiotikams atsparus tuberkuliozės štamas.
