Pasirūpinti savimi ne banalu
„Žinoma, visa ko pradžia yra kilnus donoro sprendimas ir pasiruošimas donacijai. Norint padėti kitiems pirmiausia reikia pasirūpinti savimi. Ir tai visai nebanalu. Prisiminkime kad ir skrydį lėktuvu, prieš kurį supažindinama su instrukcija, kaip elgtis nelaimės atveju – deguonies kaukę pirma reikia užsidėti pačiam, o tik po to pasirūpinti kitais.
Ne išimtis – ir donacija: kraują dovanojantis žmogus turi būti pailsėjęs, išsimiegojęs, atsigėręs pakankamai skysčių, pasistiprinęs ne sunkiu maistu“, – kalbėjo Nacionalinio kraujo centro (NKC) Direktoriaus pavaduotoja medicinai Aira Mečėjienė.
Kitas etapas – užregistruotas donoras keliauja pas medicinos biologą. Rūpinantis donoro sveikata įvertinamas hemoglobino kiekis kraujyje, kartu nustatoma ir kraujo grupė.
Toliau laukia apsilankymas pas gydytoją – su juo aptariamas užpildytas klausimynas, kuris yra kraujo keliu perduodamų ligų prevencinis įrankis.
Labai svarbu būti sąžiningam ir pasitikėti mediku.
„Labai svarbu būti sąžiningam ir pasitikėti mediku. Jei kyla kokių nors abejonių, nesate tikri, ar teisingai supratote klausimą, tuomet čia yra tinkama vieta viską išsiaiškinti“, – atkreipė dėmesį pašnekovė.
Saugumui – išsamūs tyrimai
Kai tik gydytojas duoda sutikimą donacijai, laukia pagrindinė – kraujo paėmimo procedūra, kurią bendrosios praktikos slaugytojas atlieka per 10–15 min. Taigi šį kelia nueina donoras, o tolimesnė kelionė – jau paties kraujo maišelio.
Kaip pasakojo Aira Mečėjienė, iš paimto kraujo centrifuguojant atskiriami trys kraujo komponentai: eritrocitai, trombocitai ir plazma – kiekvienas jų yra tinkamas naudoti tam tikriems atvejams.
Trombocitai panaudojami pirmiausiai, nes jų ir trumpiausias saugojimo laikas – iki 5 dienų (laikoma 20–24 laipsn. šilumos temperatūroje). Eritrocitai – iki 28–35 d. (priklausomai, koks konservantas naudojamas, komponentas laikomas 2–6 laipsn. šilumos temperatūroje), o plazma saugoma iki 36 mėnesių jau žemesnėje nei –25 laipsn. temperatūroje).
„Nė vienas paruoštų kraujo komponentų neiškeliauja iš kraujo donorystės įstaigos, iki gaunamas laboratorinių tyrimų atsakymas, kad kraujas yra saugus, tai yra neturi infekcinių ligų žymenų. Tiriama dėl sifilio, ŽIV (sukeliančio AIDS), hepatito B bei C virusų ir parvovirusinės infekcijos. Kraujas yra ištiriamas, kol gaminami kraujo komponentai“, – aiškino NKC atstovė.
Ilga ir sudėtinga kelionė
Paruošti kraujo komponentai pagal gydymo įstaigų poreikį, užsakymus išvežiojami į gydymo įstaigas pacientams gydyti. Tad kelias nuo kraujo paėmimo iki paciento užtrunka iki 24 val.
Kelias nuo kraujo paėmimo iki paciento užtrunka iki 24 val.
Su visu kraujo donorystės procesu galima susipažinti ir NKC rengiamose pažintinėse ekskursijose. Kaip pasakojo A. Mečėjienė, neretai tarp jų dalyvių yra žmonių, kurie su šiuo procesu jau yra susipažinę su NKC padaliniuose ar mobiliosiose kraujo donorystės akcijose.
„Kai kurie kraujo donorai atvyksta į ekskursijas sužinoti apie tai, kur padovanotas kraujas po donacijos keliauja toliau. Kiti ekskursijų dalyviai su kraujo donavimu yra susidūrę tik fragmentiškai ir nežino, kaip vyksta visa procedūra“, – kalbėjo NKC atstovė.
Pašnekovės pastebėjimu, ekskursijose dalyvaujantys žmonės iš NKC išeina lydimi teigiamų emocijų ir sužinoję daug naujos įdomios informacijos.
„Pastebime, kad ekskursijų dalyvius labiausiai domina kraujo komponentų atskyrimo procesas ir šaldytuvai, kuriuose laikoma šviežiai šaldyta plazma. Dalyvius itin stebina vadinamojo kraujo kelio ilgis – kiek daug kraujo donorystės etapų žmonės nemato“, – pripažino NKC direktoriaus pavaduotoja medicinai A. Mečėjienė.
