Įtakos turi paveldimumas ir pasikeitę įpročiai
D.Krivaitienė sako, kad tenka pripažinti liūdną tiesą – nepaisant to, kad miopijos vystymuisi įtakos turi genetiniai veiksniai, vis plačiau įsigalint išmaniosioms technologijoms, trumparegystės atvejų daugėja, o jų amžius jaunėja. Tą rodo ir statistika. Palyginti su 2019 m. duomenimis, trumparegių vaikų skaičius Lietuvoje išaugo beveik 15 tūkst.
„Nors mokslo pasaulyje yra įvairių nuomonių, kiek įtakos trumparegystės formavimuisi turi prie ekranų praleidžiamas laikas ar žiūrėjimo į juos intensyvumas, žinoma, kad miopijos vystymuisi įtakos turi didelis akims tenkantis krūvis, t. y. žiūrėjimas į kompiuterio ar telefono ekraną, skaitymas. Kita vertus, svarbus vaidmuo tenka ir genetikai. Žinoma, kad šeimoje, kurioje vienas iš tėvų yra trumparegis, tikimybė, jog ir atžala bus trumparegė, padidėja triskart, jei abu tėvai – net šešiskart“, – pastebi gydytoja.
Progresuojanti būklė
Trumparegystė – viena dažniausiai pasitaikančių akių refrakcijos ydų, kai objekto atvaizdas akyje susiformuoja prieš tinklainę, o akies obuolio forma pailgėja. Tai lemia, kad žmogus prastai mato nutolusius objektus, o norint sufokusuoti vaizdą į tolį tenka prisimerkti. Tai lemia, kad akių raumenys patiria nuolatinę įtampą, akys greičiau nuvargsta, dėl to gali kamuoti akių ar net galvos skausmas.
Akių raumenys patiria nuolatinę įtampą, akys greičiau nuvargsta, dėl to gali kamuoti akių ar net galvos skausmas.
Akių ligų gydytoja atkreipia dėmesį, kad trumparegystė yra progresuojanti būklė. „Kuo anksčiau nustatoma trumparegystė, tuo labiau ji linkusi progresuoti bėgant laikui, ypač paauglystės laikotarpiu, kai akis sparčiai auga ir, deja, sunku prognozuoti, kada sustos didėti ir miopija stabilizuosis.“
Kuo didesnė trumparegystė – tuo didesnė komplikacijų rizika
Anot gydytojos, didelio laipsnio trumparegystė, t. y. minus 5–6 ir daugiau dioptrijų, jau yra pavojinga. Esant tokio laipsnio miopijai:
• vargina „plaukiojančios drumstys“ akyse;
• gali suskystėti ir atšokti stiklakūnis;
• dažniau pasitaiko periferinė tinklainės degeneracija, tinklainės atšoka;
• didesnė tikimybė sirgti glaukoma, katarakta;
• gali atsirasti pakitimų tinklainės geltonojoje dėmėje, dėl ko reikšmingai pablogėja regėjimas, gresia apakimas.
Kaip laiku pastebėti vaikų regėjimo problemas?
Gydytoja oftalmologė pastebi, kad dažnai trumparegystę (jei iki tol nebuvo nustatyta jokių regos sutrikimų) pirmieji aptinka šeimos gydytojai profilaktinių vaikų sveikatos patikrinimų metu, tuomet atsiunčia išsamesnei akių ligų gydytojo konsultacijai, kurios metu patikrinamas ne tik matymas į tolį, bet ir stereomatymas, akies refrakcija siauru ir plačiu vyzdžiu, akių dugnas, priekinė akies dalis. Jei nustatoma trumparegystė, sprendžiama, kokių akinių reikia, kaip juos naudoti, kokius skirti, kokias papildomas priemones naudoti.
Vis dėlto į vaiko matymą dėmesį turėtų atkreipti ir tėvai. Kad jų atžala galimai susiduria su refrakcijos yda, gali išduoti šie signalai:
• Trumparegystė. Vaikas pradeda skųstis, kad sunku įžvelgti nutolusius objektus, pavyzdžiui, pamatyti iškabų pavadinimus, įžvelgti autobuso numerį, perskaityti užrašus mokyklos lentoje. Žiūrėdamas į tolį prisimerkia, įtempia žvilgsnį, skundžiasi akių nuovargiu. Kai kurie vaikai ima vengti veiklų, kurių metu tenka žiūrėti dideliu atstumu, pavyzdžiui, žaidimų lauke.
• Kita dažna refrakcijos yda – toliaregystė, arba hipermetropija. Ją gali išduoti tokie ženklai kaip sunkumas įžiūrėti arti esančius objektus, atlikti užduotis su smulkiais daiktais, perskaityti tekstus. Esant toliaregystei gali dažniau kamuoti akių nuovargis, vaikams įprastai nebūdingas galvos skausmas. Vaikas gali nebenorėti ar atsisakyti atlikti tokias užduotis kaip skaitymas ar rašymas.
Įpročiai, kurie gali padėti lėtinti trumparegystę
Nors, kaip minėjo gydytoja D. Krivaitienė, trumparegystė linkusi progresuoti, kai kurie kasdieniai įpročiai gali padėti ją sulėtinti.
Buvimas lauke šviesiu paros metu. Pasak gydytojos, svarbu išnaudoti visas galimybes kuo daugiau laiko praleisti gryname ore, pavyzdžiui, pertraukų tarp pamokų metu, organizuojant daugiau išvykų, užsiėmimų lauke. Lauke rekomenduojama šviesiu paros metu praleisti 10–14 valandų per savaitę.
Didesni ekranai mokymuisi. D.Krivaitienė teigia, kad mokymuisi reikėtų rinktis didesnės įstrižainės kompiuterio ekraną, įrengti jį tinkamu atstumu. Atvirkščiai, darbui ir mokymuisi nerekomenduojama rinktis planšetės ar telefono.
Subalansuotas darbo ir poilsio režimas. Vaikams svarbu anksčiau gultis ir pakankamai miegoti.
Gerai apšviestos ugdymui skirtos patalpos.
Reguliarios „tolio“ pertraukėlės. Jas reikėtų periodiškai atlikti kas 10–20 minučių, jų metu atitraukti akis nuo knygos ar ekrano ir pažvelgti į tolį. Pavyzdžiui, suskaičiuoti tolumoje bent 20 objektų.
Tinkamas skaitymo / žiūrėjimo į ekraną atstumas.
