Moterys, sergančios širdies ir kraujagyslių ligomis, jaučia didesnį psichologinį stresą nei vyrai. Įtarti, kad psichinė sveikata nėra gera, gali padėti tokių požymių, kaip baimės jausmas, padidėjęs dirglumas, nerimastingumas dėl smulkmenų, nesugebėjimas atsipalaiduoti ar sumažėjusi dėmesio koncentracija. Nerimas gali sukelti ir somatinius simptomus, tokius kaip galvos skausmas ar svaigimas, pasunkėjęs mąstymas, burnos sausumas, „gumulas“ gerklėje, smaugimo jausmas, dusulys, pasunkėjęs kvėpavimas, mirties dėl uždusimo baimė, krūtinės skausmas, širdies plakimas ir pan. Beje, tiek depresija, tiek nerimas, jaučiami po persirgto miokardo infarkto yra susiję su padidėjusia rizika atsirasti pakartotiniam širdies įvykiui.
Baimės ir nerimo priežastys, sergant širdies ir kraujagyslių ligomis
Efektyvus širdies ir kraujagyslių ligų gydymas siejamas su paciento gyvenimo būdo pasikeitimais ir reguliariu vaistų vartojimu. Iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti, jog šie pokyčiai yra įgyvendinami paprastai, tačiau dažnas netrukus susiduria su pirmaisiais sunkumais. Mintys, jog su diagnozuota liga gali tekti kovoti visą likusį gyvenimą kartais lemia motyvacijos trūkumą ar net sukelia depresiją. Apklausos duomenys rodo, jog dėl ligos diagnozės didelę psichologinę įtampą jaučiantys pacientai yra kur kas labiau linkę nesilaikyti pateiktų gydytojo rekomendacijų. Lėtinių ligų gydymo procesas dažniausiai yra paremtas sveikos gyvensenos principų laikymusi bei, žinoma, reguliariu gydytojo paskirtų vaistų vartojimu. Būtent pastarasis gyvenimo pokytis įprastai yra kiek sunkiau įgyvendinamas dėl paprastos priežasties – baimės tapti priklausomiems nuo vaistų. Medikai ramina, jog teisingas vaistų vartojimas bei gydytojo priežiūra yra pagrindiniai faktoriai, lemiantys ne tik pačios ligos, tačiau ir organizmo tolerancijos vaistams kontrolę.
Psichologinė pusiausvyra yra prioritetas
Vieniems pacientams lėtinės ligos diagnozės išprovokuota depresija atsiranda akimirksniu, tuo tarpu kitiems išsivysto tik laikui bėgant. Tačiau nepriklausomai nuo jos atsiradimo laiko, depresija abiem atvejais veikia kaip sunkinanti aplinkybė gydymo proceso atžvilgiu. Tyrimai parodė, kad pacientai turintys padidintą kraujospūdį ir depresiją turi 4 kartus aukštesnę riziką pasireikšti širdies smūgiui[1]. Nors negatyvios mintys aplanko tikrai ne visus pacientus, tačiau tokių atvejų tikrai pasitaiko. Specialistai teigia, jog tokia paciento reakcija į išgirstą ligos diagnozę yra laikoma normaliu reiškiniu, su kuriuo kovoti yra būtina. Pacientui svarbu padėti suprasti, jog gyvenimas su lėtine liga toli gražu nėra nuosprendis. Daugybė jį supančių artimųjų bei specialistų yra pasiruošę suteikti visapusišką pagalbą, padėsiančią ženkliai sumažinti esamą psichologinę naštą. Medikai džiaugiasi, jog pagalbos paieškos dažniausiai duoda vaisių ir pacientui pavyksta išlaikyti šaltą protą, o ir gydytojo rekomendacijų laikymasis tampa prioritetu.
Galimybė dalintis patirtimi – tikslingas judėjimas bendro tikslo link
Paciento psichologinė būsena daro didelę įtaką bendram ligos gydymo procesui, todėl ja rūpintis yra būtina. Medicinos specialistai pastebi, jog pastaruoju metu viešai dalintis savo patirtimi yra linkę ir jau ilgametę ligos patirtį turintys pacientai. Ligos naujokams tai yra puikus būdas pasisemti patirties bei įgauti vidinės ramybės, kuri, be jokio abejonės, yra viena iš pagrindinių priežasčių, suteikiančių gydymo procesui papildomo efektyvumo. Socialiniuose tinkluose bei bendroje interneto erdvėje besikuriančios pacientų bendruomenės taip pat yra linkusios dalintis ne tik patirtimis, tačiau ir patarimais. Žinomos vaistų gamintojos „Teva“ iniciatyva įkurta erdvė „Rūpinamės sveikata“ – vieta, kurioje pacientai dalinasi savo patirtimi bei išgyvenimais.
Gali pasirodyti, jog toks pacientų bendruomenių aktyvumas yra puikus būdas ieškoti informacijos, tačiau nevertėtų pamiršti, jog kiekvienas ligos atvejis yra individualus, todėl patikimiausiu informacijos šaltiniu išlieka konsultuojantis gydytojas.
Teva kuriami vaistai padeda gydyti daugiau nei 200 milijonus žmonių visame pasaulyje. Mes žinome, jog už kiekvieno paciento slypi istorija. Šie iššūkiai mus įkvepia rasti sprendimus, padedančius kovoti su
sveikatos problemomis. Mes taip pat žinome, jog lėtinės ligos daro įtaką pacientų gyvenimui viena ar kita prasme. Būtent todėl ir sukūrėme Rūpinamės Sveikata – svetainę, kurioje rasite daugybę naudingos informacijos apie šias ligas, pacientų istorijas bei dar daugiau. Čia taip pat rasite naudingų patarimų, kurie padės jums išvengti sveikatos problemų bei su jomis kovoti.
Apsilankykite internetiniame puslapyje ir sužinokite daugiau apie širdies bei kitas lėtines ligas.
Pasidalinti savo patirtimi bei rasti naudingos informacijos galite ir socialinėje paskyroje čia.
1 Zhang L, Zhang L, Wang J, Ding F, Zhang S. Community health service center-based cardiac rehabilitation in patients with coronary heart disease: a prospective study. J BMC Health Services Research 2017;17:128. doi: 10.1186/s12913-017-2036-3.
2 Seldenrijk A, Vogelzangs N, Batelaan NM, Wieman I, van Schaik DJ, Penninx BJ. Depression, anxiety and 6-year risk of cardiovascular disease. Journal of Psychosomatic Research 2015;78(2):123-129. doi: 10.1016/j.jpsychores.2014.10.007.
3 Myers V, Gerber Y, Benyamini Y, Goldbourt U, Drory Y. Post-myocardial infarction depression: increased hospital admissions and reduced adoption of secondary prevention measures — a longitudinal study. Journal of Psychosomatic Research 2012;72(1):5-10. doi: 10.1016/j.jpsychores.2011.09.009.
