Į ligoninę važiuoti patarė vaistininkė
Jauna moteris (redakcijai vardas ir pavardė žinomi) susižeidė koją – pėda labai ištino, o dėl skausmo buvo sunku minti. Akivaizdu, kad situacija nebuvo pavojinga gyvybei, todėl pirmiausiai ji užsuko į vaistinę, kurioje ketino įsigyti kokios nors priemonės nuo skausmo. Tačiau vaistininkė, matydama, kad ji laukiasi, nedrįso jai ko nors siūlyti ir patarė vykti pasitarti su gydytoju.
Moteris taip ir padarė. Kadangi tai buvo sekmadienis, natūraliai ji pasirinko Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę, į kurią savaitgaliais ir suplaukia beveik visi traumas patyrę žmonės.
Lygiai taip pat laukė ir kiti žmonės. Kai mes atvykome, priėmimo skyriaus patalpa buvo perpildyta.
„Į ligoninę su vyru atvykome apie pusę keturių. Mane apžiūrėjo slaugytoja, išmušė talonėlį pas chirurgą ir pasakė, kad teks apie porą valandų palaukti. Tai normalu.
Aš suprantu, kad gali būti skubesnių atvejų už manąjį, galiu ir palaukti. Tačiau po kelių valandų niekas mūsų niekur nekvietė, o paklausus, kiek reikės dar laukti, sesutės sakė nieko nežinančios.
Taip ir bėgo valanda po valandos. Lygiai taip pat laukė ir kiti žmonės.
Kai mes atvykome, priėmimo skyriaus patalpa buvo perpildyta. Mačiau, kad vežė žmonės iš avarijų – kaip supratau, vakar nuo asfalto rinko motociklininkus. Kai žmogui reikia gelbėti gyvybę, niekas nesipiktins, kad kitiems reikia palaukti.
Tačiau jeigu gydytojas negali tavęs apžiūrėti per septynias valandas, kyla įvairių klausimų. Nekaltinu gydytojų, manau, tai sistemos, kuri nesugeba užtikrinti pakankamo budinčių medikų skaičiaus, problema. Būtent čia yra netvarka.
Kaip man sakė, dirbo vienas chirurgas ir vienas traumatologas. Nėra normalu, kai mokame tokius mokesčius“, – piktinosi pašnekovė.
Po 7 valandų laukimo – jokio rezultato
Pasak jos, buvo ir tokių atvejų, kai laukiantieji neapsikentę pasiskambino darbuotojams ir pas juos kažkas ateidavo ir nuvesdavo pas gydytoją greičiau, ne pagal eilę. Dar įdomesni atrodė pacientai, kurie laukdami priimamajame sau ramiai gurkšnojo alų.
„Kai apie dešimtą vakaro pakliuvau į chirurgo kabinetą, jauna gydytoja mane operatyviai apžiūrėjo, bet pasakė, kad iš savo pusės negali niekuo padėti, ir nusiuntė pas traumatologą. Mat kadangi esu nėščia, man negalima net rentgeno daryti. Taigi laukimas prasidėjo iš naujo. Pagaliau pavyko pagauti gydytoją, tačiau jis nė neketino manęs priimti, liepė laukti, o į mano pasipiktinimą, kiek galima laukti, atrėžė – ilgai laukus dar palauk.
Tuomet jau aš pratrūkau nuo įtampos: apsižliumbiau, apsisukau ir išėjau.
Kai pasakiau, kad laukiu jau septynias valandas, ir priminiau, kad esu nėščia, sutiko mane apžiūrėti, bet tuomet jau aš pratrūkau nuo įtampos: apsižliumbiau, apsisukau ir išėjau.
Kai registratūroje paprašiau, kad man atspausdintų chirurgo apžiūros dokumentus, jau buvo po 23 val. Jei būčiau žinojusi, kiek reikės laukti, tikrai to nedaryčiau.
Bet kai jau sėdi kelias valandas, gaila taip paprastai išeiti, nes vis atrodo, kad bet kada tave gali pakviesti. Mat iš tiesų visiškai neaišku, kaip juda eilė. Tiesiog prieina sesutė, paduoda tau kortelę ir pasako, kur eiti“, – tikino pašnekovė.
Pacientų būklės laiko aspektu skirstomos į keturias kategorijas
Pacientų skundai, kad šioje ligoninėje reikia ilgai lauktis gydytojo apžiūros, ypač savaitgaliais, nėra naujiena. Ne vienus metus tuo skundžiamasi nuolat. Tuo tarpu medikai atsikerta, kad patys pacientai sudaro dirbtinę eilę, kreipdamiesi į ligoninę dėl traumų, kurios puikiai palauktų pirmadienio, kuomet dirbs poliklinika.
„Apgailestaujame ir atsiprašome, jei į redakciją besikreipusi pacientė patyrė nemalonių emocijų Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Skubios pagalbos skyriuje – viename didžiausių skubios pagalbos centrų šalyje, kur per parą vidutiniškai priimama 300 pacientų, per metus – vidutiniškai 110 tūkst. pacientų. Praėjęs savaitgalis taip pat ne išimtis: per dvi paras sulaukta daugiau nei 600 įvairaus sunkumo traumas patyrusių ar kitais negalavimais besiskundusių pacientų.
Pažymime, kad būtinosios pagalbos teikimas yra reglamentuojamas teisės aktais, todėl pacientai, atvykę į Skubios pagalbos skyrių, pas gydytojus yra nukreipiami įvertinus jų pradinius sužalojimų ar ligos požymius bei būklės sunkumą.
Pagal šiuos požymius nustatoma viena iš keturių būtinosios medicinos pagalbos kategorijų. Sunkesnės patologijos pacientams priskiriama aukštesnė kategorija ir jie įgauna prioritetą prieš kitus pacientus. Jeigu priskirta kategorija nenurodo, jog pagalba yra būtina kuo greičiau, pacientui tenka palaukti, kartais – net kelias valandas“, – rašoma gydymo įstaigos atsakyme.
Nėščiosioms pirmenybė tik dėl ginekologinių problemų
Pasak ligoninės atstovų, visi eilėje laukiantys pacientai yra stebimi medicinos gydytojo ir bendrosios praktikos slaugytojos. Jei paciento būklė keičiasi, jam suteikiama aukštesnė kategorija, kad pas specialistą patektų greičiau.
Tokios taisyklės galioja visiems pacientams, tačiau besilaukiančioms moterims esą skiriamas šiek tiek didesnis dėmesys: pavyzdžiui, jeigu reikalinga ginekologo apžiūra, pacientėms laukti netenka. Tačiau kai besilaukiančioms pacientėms prireikia kitų specialistų pagalbos, vis dėlto pirmas ir vienintelis kriterijus – būklė. Ir jeigu tuo metu yra laukiančių pacientų, patyrusių sunkesnes, gyvybei grėsmę keliančias traumas, pirmenybė teikiama jiems.
„Turime pripažinti, kad sekmadienio diena Skubios pagalbos skyriuje buvo sudėtinga, nes į skyrių vienu metu buvo atvežti 3 politraumas patyrę pacientai, kurių gyvybių gelbėjimui buvo mestos didžiulės medikų pajėgos.
Tai lėmė, kad išaugo pacientų, laukiančių pagalbos, eilė. Tai, kad pati besikreipusi pacientė nurodo, kad jos atvejis nebuvo rimtas, leidžia abejoti, ar pagalba, kurios pacientei reikėjo, galėtų būti priskirta būtinajai medicinos pagalbai, t. y. pagalbai, kuri teikiama, kai asmens gyvybei gresia pavojus arba gali kilti reali grėsmė paciento sveikatai, nepradėjus teikti pagalbos per trumpą laiką.
Tad norėtume dar kartą priminti, kad Skubios pagalbos skyrius nėra visą parą dirbantis išskirtinės diagnostikos centras ir ne vieta, kur atliekami tie tyrimai, kurių kitose įstaigose reikia laukti.
Tai reiškia, kad dėl gyvybei pavojaus nekeliančių negalavimų pacientas pirmiausiai turėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, o jo nedarbo metu (naktį, savaitgaliais, per šventes) – į tą gydymo įstaigą, su kuria jo šeimos gydytojas ar poliklinika yra sudarę sutartį dėl būtinosios pagalbos teikimo paslaugų“, – dėstė ligoninės atstovai.