Gydytojos žodžiai nuskabėjo Seime vykusioje diskusijoje „Virusinis hepatitas C – pavojinga liga ir visuomenės stigma" kur pristatytas ir informacinis leidinys „Hepatitas C Lietuvoje: geltonoji knyga“. Leidinyje surinkti duomenys, pateikti Lietuvos medikų – hepatito B ir C pacientų gydymui iš valstybės biudžeto per metus skiriama apie 16,7 mln. litų.
Jeigu ateinančius penkerius metus Lietuvai ir kitoms valstybėms smogs mokslininkų prognozuojamas hepatito C viruso infekcijos sukeltų komplikacijų pikas, ši suma išaugs tris ar keturis kartus.
Liga – tarsi stigma
„Lietuvai reikia nacionalinės strategijos, o ne bukletų ir lankstinukų“, – įsitikinęs P. Šeika.
Informacinį leidinį „Hepatitas C Lietuvoje: Geltonoji knyga“ diskusijoje pristatęs „Saugok save“ koordinatorius Petras Šeika akcentavo, kad hepatto gydymo problema – ne vien ekonominė.
„Mūsų visuomenėje hepatitas C pažymėtas gėdos ženklu. Žmonės galvoja, kad šia liga serga tik tam tikros socialnės rizikos visuomenės grupės. Toks ligos stigmatizavimas visuomenėje atsiranda dėl naivumo ir nežinojimo. Vienintelis būdas supratimui didinti yra pripažinti hepatito C infekciją valstybinės svarbos problema. Lietuvai reikia nacionalinės strategijos, o ne bukletų ir lankstinukų“, – įsitikinęs P. Šeika.
Hepatito C diagnozė dažnai tampa žiauria likimo staigmena – ligos simptomų užsikrėtusysis gali nejausti ištisus metus, nors jo kepenys yra negrįžtamai pažeistos.
Lietuvoje taip pat nėra universalios hepatito C stebėsenos, valdymo ir prevencijos programos ar valstybinės strategijos.
Neskiria dėmesio stebėsenai
Remiantis 2012 m. Europos hepatito indekso duomenimis, Lietuva pagal virusiniams hepatitams skiriamą dėmesį užima paskutinę vietą tarp 30 tirtų Europos valstybių.
Lietuvoje taip pat nėra universalios hepatito C stebėsenos, valdymo ir prevencijos programos ar valstybinės strategijos.
„Nuo hepatito C vakcinos nėra, tačiau ši liga nėra gyvenimo nuosprendis. Tobulėjant technologijoms, hepatito C gydymo galimybės nuolatos gerėja. Problema yra ne tai, kad hepatitas C sunkiai pasiduoda gydymui, bet tai, kad labai daug žmonių tiesiog nėra gydomi. Nuolatinis žmonių informavimas ir visiems prieinamas gydymas yra tai, ką bendromis jėgomis turime padaryti Lietuvoje. Tą mums rekomenduoja ir Pasaulio sveikatos organizacija“, – sakė VU infekcinių ligų centro direktorius prof. Arvydas Ambrozaitis.
Simptomai nesireiškia
Lietuvoje net 2 iš 100 žmonių gali nešioti savyje hepatito C virusą nieko neįtardami. Taip yra todėl, kad hepatito C infekcija dažnai pasireiškia besimptome forma arba nežymiais simptomais, į kuriuos žmonės neatkreipia dėmesio. Sėkmingo gydymo dėka Lietuvoje nuo šios per kraują plintančios ligos pasveiksta 250-300 žmonių per metus, o diagnozuojama – apie tūkstantį kasmet.
Lėtiniu hepatitu C sergantys pacientai palaipsniui tampa nedarbingais, kenčia dėl antivirusinių vaistų sukeltų šalutinių poveikių, kurie pasireiškia ne tik fiziniais negalavimais, bet ir depresija. .
Tyrimų duomenimis, apie 30 proc. pacientų, sergančių lėtiniu hepatitu C, per 20-30 m. išsivysto kepenų cirozė, kai kuriems iš jų – kepenų ląstelių vėžys. Dėl pažeidimų sutrikus kepenų veiklai tenka jas persodinti, tačiau net ši procedūra negarantuoja, kad pacientas visiškai pasveiks.
