„Nespėju papietauti“, „juk visi pavargsta“: perspėja, kuo gali baigtis toks požiūris į save

Lietuvos higienos instituto duomenimis, praėjusiais metais kraujotakos sistemos ligos tapo daugiau nei 22 tūkst. žmonių mirties priežastimi. Neretai šias ligas lemia prasti kasdieniai įpročiai: nesubalansuotas miego režimas, nevaldomas stresas, rūkymas, nevisavertė mityba ar darboholizmas – tik keli iš jų. Vaistininkas Rimvydas Blynas įspėja, kad šios ligos turėtų būti ne tik garbaus amžiaus žmonių, bet ir jaunimo rūpestis, nes pamatus gerai sveikatai padedame jau tada, rašoma Vaistinių tinklo „Camelia“ pranešime žiniasklaidai.
Virtualus pokalbis
Vėluojanti moteris / 123RF.com nuotr.

Vis dažniau galima išgirsti sukrečiančias istorijas, kai širdies ligos užklumpa jaunus, sparčiai karjeros laiptais kylančius žmones. Vaistininkas R. Blynas sako, kad nors daugeliu atveju manoma, kad problema ištiko netikėtai, neretai tai būna ilgai apleistų problemų pasekmė.

„Itin greitas gyvenimo tempas, chroniškas stresas, ilgos darbo valandos, nemiga, nesubalansuota mityba – dažnai, žvelgiant iš išorės, atspindi sėkmingų žmonių kasdienybę. Jauni žmonės kartais nemoka nubrėžti ribų, kasdien stengiasi padaryti kuo daugiau, o tai ilgainiui atsiliepia sveikatai. Širdies ir kraujotakos sistemos ligos – tik viena iš daugybės problemų, su kuriomis gali tekti susidurti“, – sako vaistininkas.

Jauni žmonės kartais nemoka nubrėžti ribų, kasdien stengiasi padaryti kuo daugiau.

Širdies sveikatai taip pat skaudžiai gali atsiliepti mažas fizinis aktyvumas, sėdimas darbas, todėl labai svarbu nepaskęsti darbų lavinoje ir reguliariai daryti pertraukėles, atsitraukti nuo kompiuterio ar dokumentų, pasišnekučiuoti su kolegomis.

Įpročių korekcijos gali išgelbėti nuo ligų

„Tokios frazės kaip „šiandien nespėjau papietauti“ arba „juk visi pervargsta“ – lydi daugelį darboholikų. Tačiau reikia suprasti, kad laisvalaikis yra be galo svarbi dienos dalis, juk nepailsėję dirbame lėčiau, tampame ne tokie atidūs, darome klaidų. Jei neskirsime laiko sau ir alinsime organizmą, ne tik prireiks laiko ir pastangų jam atstatyti, bet taip pat rizikuosime prisišaukti rimtas sveikatos problemas“, – komentuoja vaistininkas R. Blynas.

Anot farmacijos eksperto, norint jaustis gerai svarbu puoselėti bendrai organizmo ir širdies sveikatai naudingus kasdienius įpročius, rūpintis fizine ir psichine sveikata, o tai padaryti gali padėti trijų aštuonetų taisyklė: 8 valandos miegui, 8 – darbui, 8 – mėgstamoms veikloms. Jis pabrėžia, kad naudinga užtikrinti ir sveiką, visavertę mitybą – vengti greito maisto, dažniau rinktis daržoves, šviežią žuvį ir mėsą.

Taip pat reikėtų skirti laiko hobiams, laikui su draugais ir šeima, negalvoti, kad miegas – tai laiko švaistymas. Bent kelias valandas prieš miegą jis ragina pailsėti nuo intensyvaus protinio darbo, užsiimti malonia ir atpalaiduojančia veikla, o svarbiausia – neimti į rankas telefonų ar kompiuterių, pailsėti nuo ekranų skleidžiamos mėlynos šviesos ir perteklinės informacijos.

Darboholizmas nėra sektinas pavyzdys

Vaistininkas taip pat ragina nesižavėti darboholikais ir nesiekti tokiais tapti, šis žmonių tipas kur kas prasčiau miega, valgo, susiduria su didesniu stresu darbo aplinkoje. Neretai tokie žmonės daugiau ir ilgiau dirba, tačiau yra mažiau produktyvūs, kenčia nuo prastos emocinės būklės, įvairių sveikatos sutrikimų, tokių kaip lėtinis nuovargis, aukštas kraujo spaudimas, nereguliarus širdies ritmas, virškinimo problemos.

Darbą prioretizuojantys karjeristai retai skiria laiko ir sveikatos patikroms, tačiau anot R. Blyno, tai – ne tik rekomendacija, bet ir būtinybė.

Pasak vaistininko, dažnas lietuvis turi vieną prastą savybę – nesilankyti pas gydytojus profilaktiškai. Tai ypač būdinga jauniems žmonėms, kurie neretai apleidžia sveiko gyvenimo įpročius. Šiuo metu Lietuvoje veikia širdies ir kraujagyslių ligų prevencinė programa, kurioje nemokamai gali dalyvauti 40–60 metų (imtinai) vyrai ir moterys.

Pasak vaistininko, dažnas lietuvis turi vieną prastą savybę – nesilankyti pas gydytojus profilaktiškai.

Dėl jos reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją ir atlikti reikiamus tyrimus, padėsiančius įvertinti minėtų ligų riziką. Jeigu šeimos gydytojas nustato mažą arba vidutinę riziką, tyrimai pakartotinai atliekami po ketverių metų, jei didelę – po dviejų, labai didelę – po metų.

Tačiau neskiriant laiko kokybiškam poilsiui, visavertei mitybai ir kitiems sveiko gyvenimo aspektams, patartina savo širdimi pasirūpinti dar nepatekus į rizikos grupę.

„Norintys palaikyti sklandžią širdies veiklą ir išvengti ligų, taip pat turėtų pasirūpinti, kad organizmui netrūktų būtinų medžiagų. Širdies sveikatai ypač svarbios omega-3 riebalų rūgštys ir vitaminas D, su kurio trūkumu Lietuvoje susiduria net 9 iš 10-ies gyventojų.

Pastarųjų kombinacija teigiamai veikia smegenų veiklą, psichikos sveikatą, taip pat gerina arterijų darbą bei mažina blogojo cholesterolio kiekį. Štai kofermento Q10 savo sudėtyje turintys preparatai būtini ne tik tinkamai energijos apykaitai palaikyti, bet ir reguliuojant kraujo spaudimą“, – teigia R. Blynas.

Taip pat vaistininkas įspėja neignoruoti kūno siunčiamų signalų. Jeigu įprastas fizinis aktyvumas ima kelti iššūkių, jaučiate dusinimą, kyla skausmas krūtinėje, kankina nereguliarus širdies ritmas ar jaučiate kitus neįprastus simptomus, nedelsdami pasikonsultuokite su gydytoju.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis