„Tai yra gana dažna liga, kuri koreliuoja su žmogaus amžiumi: kuo vyras yra vyresnis, tuo didesnė tikimybė, kad jam bus diagnozuotas prostatos išvešėjimas“, – teigia medikas.
Priežastys
Pirmoji – amžius, antroji – genetika. Trečia – vyriška lytis. Gydytojo teigimu, vyro organizme gaminasi testosteronas, o šis hormonas skatina prostatos didėjimą. „Vyrui senstant tas testosteronas paveikia prostatos audinį ir natūraliai fiziologiškai su laiku išdidėja. Todėl ir sakome, kad kuo vyras yra vyresnis, tuo didesnė tikimybė, kad jo prostata bus padidėjusi“, – teigia gydytojas urologas.
Simptomai ir poveikis lytinei funkcijai
Gydytojo urologo E.Buržinskio teigimu, vieniems vyrams ši liga sukelia nemalonius pojūčius, o kiti jokių simptomų gali ir nejausti bent jau ligos pradžioje. Todėl yra labai svarbu profilaktiškai tikrintis, kad būtų galima laiku nustatyti šią ligą.
„Prostatos hiperplazija gali turėti įtakos vyro seksualinei funkcijai. Yra tokia tendencija, kad gerybinę prostatos hiperplaziją turintys vyrai yra linkę dažniau skųstis erekcijos sutrikimais. Tad laiku diagnozavus ligą, jos gydymas gali turėti įtakos ir geresnei lytinei funkcijai“, – įsitikinęs medikas.
Kaip ši liga diagnozuojama?
Nors ne visada vyrai jaučia specifinius simptomus, kai prostata dar nėra labai padidėjusi, medikai dažniausiai diagnostiką pradeda išklausydami paciento nusiskundimais. Dažniausiai vyrai skundžiasi dažnu šlapinimusi, kuris vargina ir naktį, iš pradžių rečiau, vėliau vis dažniau.
Tenka atsikelti ir 2, ir 3 kartus per naktį, ko įprastai nebūdavo anksčiau. Kitas svarbus simptomas – susilpnėjusi šlapimo srovė. Pacientai skundžiasi, kad jų šlapimo srovė yra silpna, ne tokia, kokia būdavo iki šiol. Tokie požymiai jau įspėja, kad prostatos gali būti padidėjusi.
„Pirmiausia išklausome klinikinius nusiskundimus, o diagnozę patiksliname apžiūros metu. Vyras yra ištiriamas apčiuopos būdu, taip pat atliekamas ultragarsinis tyrimas, prostatos dydis yra pamatuojamas ir išreiškiamas kubiniais centimetrais. Tokiu būdu ir nustatoma prostatos hiperplazija. Tos pačios konsultacijos metu yra įvertinama ir onkologinių susirgimų grėsmė. Labai svarbu įvertinti, ar tai yra gerybinis prostatos padidėjimas ar jau prasidėjusi piktybinė liga, tad patikrinimo metu tos rizikos ir yra įvertinamos“, – sako gydytojas urologas.
Ar prostatos hiperplazija yra išgydoma?
Pasak mediko, gydymas priklauso nuo konkretaus žmogaus būklės. Yra įvertinama paciento anamnezė, gretutinės ligos, įvertinamas prostatos išvešėjimo laipsnis, kokio dydžio yra hiperplazija, kokius simptomus ji sukelia.
„Gydymą pradedame nuo vaistų, skiriamas medikamentinis gydymas, pacientui tenka vartoti specialiai tam skirtus alfa blokatorius, taip pat gali būti skiriamas ir kombinacinis medikamentinis gydymas. O jeigu medikamentinis gydymas jau nebepadeda, tokiu atveju ligoniai yra operuojami. Prostatos operacijos gali būti tiek atviros, tiek minimaliai invazinės“, – pasakoja gydytojas urologas E.Buržinskis.
Mediko teigimu, ankstyvoje stadijoje nustatyta liga ir laiku paskirtas gydymas pagerina žmogaus gyvenimo kokybę. „Mes galime padėti pacientui skirdami jam vaistus, kurie sumažins ar panaikins jo juntamus simptomus, dėl kurių jo gyvenimo kokybė buvo suprastėjusi. Vaistai pačios ligos visiškai neišgydo, išvešėjusios prostatos sumažinti jau neįmanoma. Vienintelis gydymas, kuris galėtų ją sumažinti, būtų operacija.
Vaistai pačios ligos visiškai neišgydo, išvešėjusios prostatos sumažinti jau neįmanoma. Vienintelis gydymas, kuris galėtų ją sumažinti, būtų operacija.
O vaistai yra skiriami ligos suvaldymui, kad žmogus galėtų gyventi nejausdamas jį varginusių simptomų. Svarbu ir tai, kad nuolat gydydamasis ir bendraudamas su medikais, pacientas užsitikrins, jog laiku bus pastebėtas ir būklės pablogėjimas ir užkirstas kelias galimoms komplikacijoms“, – teigia gydytojas urologas.
Medikas įspėja, kad nesigydant išdidėjusi prostata gali visiškai sutrikdyti šlapinimąsi, vyras nebegalės pats pasišlapinti, taip pat išauga rizika prarasti lytinę potenciją.
Profilaktika: ar įmanoma apsisaugoti nuo šios ligos?
Pasak gydytojo, šios ligos prevencija – sveikas gyvenimo būdas. Todėl labai svarbu sveika mityba, medikas pataria ypač vengti gyvulinės kilmės riebalų. Taip pat svarbus ir fizinis aktyvumas, kuris, E. Buržinskio teigimu, gal net ir svarbesnis šios ligos prevencijai.
„Daugiau pats vyras nelabai ką gali dėl savęs padaryti, nes kiti veiksniai: genetika, lytis ir amžius nuo mūsų nepriklauso. O taip pat dar rekomenduočiau reguliariai lankytis pas medikus. Vyresniam nei 50 metų vyrui profilaktiškai reikėtų apsilankyti pas gydytoją urologą bent kartą per kelerius metus“, – pataria specialistas.
