Įsivaizduokite, viena mergina mina dviratį, o kita ramiai mezga. Ar galite patikėti, kad mezganti mergina sudegina iki 75 proc. riebalų, o minanti dviratį degina tik angliavandenius? Iš tiesų, taip gali būti, – sako daktaras. – Jei mezganti mergina nevalgė pusryčių ar vakarienės ji ir ramiai megzdama degina riebalus. O mergina, kuri mina dviratį – valgė. Kai tik ji vėl pavalgys, iš karto atstatys gliukozės atsargas ir jos kūnas nebematys reikalo degintis riebalus. “
Alkanas organizmas riebalus pradeda deginti greičiau
Nors vis dar dažnai girdime, kad dažnai maitintis sveika, daugybė mokslinių tyrimų rodo, kad valgymų retinimas yra naudingas, pastebi gydytojas. Jo teigimu, mūsų organizmas veikia kaip krosnis: „Mes galime ten dėti įvairaus kuro: angliavandenių, baltymų, riebalų ar alkoholio. Kaip padaryti, kad kūnas degintų riebalus? Nieko! O tiksliau, reikia kurį laiką nieko nevalgyti.“
Profesoriaus teigimu, praėjus tam tikram laikui (tai individualu, tačiau gali pakakti ir keturių valandų) po paskutinio maisto ar gėrimo, turinčio kalorijų, kūnas pereina į riebalų deginimo fazę. Valgymų retinimo naudą patvirtina daugelis tyrimų.“
Mūsų organizmas, pasak A.Unikausko, atsargas degina šia tvarka:
1. alkoholis;
2. baltymai;
3. angliavandeniai;
4. riebalai.
Pirmiausia skaidomas alkoholis, tuo metu nei baltymai, nei angliavandeniai, nei riebalai tuo metu neskaidomi. Aminorūgštys eilėje – antros. Sukaupti baltymų neįmanoma, o jų perteklius virsta gliukoze, o ši riebalais, paaiškina daktaras. Anot jo, angliavandenių perteklius po kurio laiko taip pat verčiamas riebalais. „Kol reikia suskaidyti baltymus ir angliavandenius, riebalai oksiduojami nebus“, – patikina A.Unikauskas.
Kad suprastume, kaip panaudoti organizme vykstančius procesus riebalams deginti, pirmiausia reikia suvokti visą maistinių medžiagų deginimo ciklą.
„Atsikėliame degindami riebalus, ir tada iš karto valgome pusryčius, riebalus deginti iš kart nustojame, o deginame maistines medžiagas, kurios tik ką pateko į mūsų kraują. Artėjant pietų metui, maistinės medžiagos kraujyje pamažu senka, ir mus apima alkio jausmas. Tuo metu organizmas priartėja prie riebalų deginimo, – sako daktaras. – Tada pavalgome pietus ir maistinės medžiagos vėl patenka į kraują, o mūsų organizmas nustoja arba net nepradeda deginti riebalų atsargų. Vėliau užkandame, suvalgome vakarienę, naktį nevalgome. Kai organizmas pasiekia riebalų deginimo fazę, mes vėl pavalgome. Taigi, pastovaus pavalgymo būsena – nenormalu.“
Sportas degina ne riebalus
Nutukę žmonės, kurie pradeda mesti svorį tik sportuodami, daro klaidą. Anot gydytojo, sportuojant kūnas degina tik angliavandenius, kuriuos jis jau anksčiau sukaupė raumenyse.
„Jei jums staiga reikėtų bėgti nuo meškos, raumenims energiją atsiųsti iš riebalų atsargų užtruktų per ilgai, todėl kūnas įsigudrino tam tikra energijos kiekį angliavandenių forma laikyti raumenyse. Todėl sportuojant riebalai nedeginami, o po sporto ar sunkesnio darbo greičiau išalkstame“, – pasakoja daktaras.
Jis primena, kad pasportavus svarbu pavalgyti – kūnui reikia statybinių medžiagų. Vos tik pavalgysite, kūnas vėl užpildys atsargas raumenyse, o jei jos pilnos, suvalgytas maistas keliaus į riebalų atsargas. Jei žmogus pavalgė, pasėdėjo prie kompiuterio ir vėl pavalgė – viskas, ką jis suvalgė, papildo riebalų atsargas.
Alkoholis – vienas didžiausių svorio metimo priešų
„Blogiausias pasirinkimas – alkoholis kartu su maistu, – sako A.Unikauskas. – Jei išgeriate alkoholio, iš karto išeinate iš riebalų deginimo fazės. Jei dar suvalgote kažką saldaus – ne tik nedeginate riebalų, bet juos ir kaupiate.
Blogiausias pasirinkimas – alkoholis kartu su maistu, – sako A.Unikauskas.
Alkoholis organizmui yra toksinės tuščios kalorijos. Kol jų nesudegins, organizmas nieku kitu neužsiims ir suvalgyti baltymai, angliavandeniai bei riebalai bus neskaidomi. Maža to, maistą užgėrus alkoholiu, praktiškai visas suvalgytas maistas eina tiesiai į jūsų riebalų atsargas.“
Nors gydytojas sako, kad rečiau valgant riebalai deginami efektyviau, į kraštutinumus pulti jis nesiūlo. Jo teigimu, badu marinti savęs nereikia, pakanka atsisakyti vieno iš valgymų: „Atsisakius pusryčių arba vakarienės padės riebalus deginti šiek tiek greičiau. Visi galvoja, kad norint numesti svorio reikia mažiau valgyt ir daugiau sportuoti. Bet tai, beje, pats blogiausias dalykas, kurį galite padaryti. Jūs neturite jaustis alkanas, na, bent jau nedažnai.“
Todėl, pasak profesoriaus, suvalgytos energijos (kalorijų) nereikia riboti, bet vertėtų pasirinkti valgymo langą, kurio metu bus deginami riebalai, o likusį laiką (ne daugiau 8 val.) galima valgyti.
„Kiekvieną valandą, kuria atidėsite pusryčius, numesite beveik tiek riebalų, kiek numestumėte tą laiką bėgiodami. Akcentuoju, kad neneigiame sportavimo, bet prieštaraujame neteisingam svorio metimo eiliškumui“, – sako A.Unikauskas.
Kiekvieną valandą, kuria atidėsite pusryčius, numesite beveik tiek riebalų, kiek numestumėte tą laiką bėgiodami. Akcentuoju, kad neneigiame sportavimo, bet prieštaraujame neteisingam svorio metimo eiliškumui, – sako A.Unikauskas.
Pusryčių, o ne vakarienės valgymas, gydytojo teigimu, vis dėlto turi tam tikrų pranašumų.
1. Didžiausias alkis būna vakare, todėl didesnė tikimybė persivalgyti.
2. Po vakarinio valgymo insulino kraujyje būna 30% daugiau. Tai reiškia, kad po vakarienės riebalų kaupimo tikimybė didesnė.
3. Ryte mažesnė bazinė medžiagų apykaita.
Blogiausia, ką galime sau padaryti: ir sumažinti kalorijų kiekį, ir sportuoti, įspėja gydytojas. Jis sako, kad taip yra todėl, kad bazinė medžiagų apykaita naudojama palaikyti kūno temperatūrai, širdies ir kitų organų darbui, palaikyti gyvybei, o kas lieka, jau naudojama kitur.
Geriausias pavyzdys, gydytojo teigimu, yra MATADOR studijos, kurių metu dviem atsitiktinai parinktoms žmonių grupėms buvo ribojamas kalorijų kiekis maiste. Iš pradžių tyrimas buvo atliekamas aštuonias savaites, o vėliau buvo pratęstas iki pusės metų.
Iš pradžių aštuonias savaites pirmai grupei buvo pastoviai ribojamas kalorijų kiekis maiste, antrai grupei dviejų savaičių kalorijų ribojimas buvo kaitaliojamas su 2 savaičių normaliu kalorijų kiekiu. Antroji grupė iš viso kalorijų suvalgė daugiau.
„Gauti rezultatai nustebino: antrosios grupės žmonių svoris vidutiniškai sumažėjo aštuoniais kilogramais daugiau nei pirmosios, – pasakoja A.Unikauskas. – Priežastis – bazinė medžiagų apykaita. Mažėjant svoriui, mažėja ir bazinė apykaita. Jei sumažinsite maisto kaloringumą 500 kalorijų, organizmo medžiagų apykaita sulėtės ir svoris nekris. Vadinasi, kuo mažiau valgote, tuo mažiau sudeginate, o vėliau netgi priaugate.“
Gydytojo teigimu, protarpinio badavimo metu bazinė medžiagų apykaita nemažėja, todėl turime daugiau energijos, nebūna šalta, o svoris išlieka normalus.
„Protarpinis badavimas laboratoriškai patvirtintas būdas, mitybos pagrindas, vienintelis prailginantis gyvenimą ir „sveikatos amžių“. Su sąlyga, kad pastoviai nepersivalgysite. Išbandykite kite patys – valgykite sveikai, pailginkite nevalgymo laikotarpius, ir riebalai pradės degti kaip malkos Joninių lauže. O pasiekę savo norimą svorį – nepamirškite ir pajudėti – bus pats laikas“, – pataria gydytojas.
Profesorius atskleidžia gudrybę, padedančią atsikratyti alkio jausmo, tačiau paliekančią organizmą riebalų deginimo fazėje: „Užkąskite (tačiau ne privalgykite) gryno riebalo, pavyzdžiui, sviesto, kokosų, alyvuogių, sėmenų ar kanapių aliejaus. Tačiau nieko daugiau! Jei suvalgysite sviesto, jis bus sudegintas kaip kuras. Jei suvalgysite sviesto su duona, suveiks oksidacijos pirmumo taisyklė.“
Parengė Eimantė Juršėnaitė.
