Asociacijos atstovai pažymėjo, kad minėtu nutarimu numatyta pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikti ne mažiau kaip 900 gyventojų turinčiose miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse. Asociacijos nuomone, minėtas punktas nenustato objektyvaus ir teisingo teisinio reglamentavimo – nurodytas kriterijus yra diskriminacinio pobūdžio šiuo metu tinkamai veikiančių, tačiau neturinčių 900 gyventojų, privačių ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų atžvilgiu, be to, privatūs šeimos medicinos centrai iš anksto nebuvo informuoti apie tokį teisinio reglamentavimo pokytį.
Minėtu nutarimu numatyta pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas teikti ne mažiau kaip 900 gyventojų turinčiose miesto ir kaimo gyvenamosiose vietovėse.
Komiteto posėdyje atkreiptas dėmesys ne tik į galimai diskriminacinio pobūdžio reguliavimo tvarką, bet ir į tai, su kokiomis problemomis susidurtų mažesnių gyvenviečių gyventojai, norėdami gauti pirmines ambulatorines asmens sveikatos priežiūros paslaugas.
Be to, komiteto nariai pažymėjo, kad nors galiojančio Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 8 dalis ir suteikia Vyriausybei įgaliojimus nustatyti iš PSDF biudžeto apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kriterijus, vertintina šios nuostatos atitiktis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo formuojamai konstitucinei doktrinai. Suabejota, ar Vyriausybės patvirtintas Kriterijų sąrašas laikytinas tinkama teisinio reguliavimo priemone.
Komiteto nuomone, įstatymu, o ne poįstatyminiais teisės aktais turi būti apibrėžta PSDF biudžeto lėšomis finansuojamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų apimtis: nurodyti aiškūs kriterijai, pagal kuriuos būtų nustatoma, kokios asmens sveikatos priežiūros paslaugos apmokamos iš šio draudimo lėšų bei sąlygos, kurias turi atitikti konkreti asmens sveikatos priežiūros įstaiga, siekianti asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo išlaidų apmokėjimo PSDF biudžeto lėšomis.
Atsižvelgus į šiuos argumentus nuspręsta siūlyti Vyriausybei įvertinti, ar minėtu Vyriausybės nutarimu nustatytas teisinis reguliavimas atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą įstatymų viršenybės prieš poįstatyminius teisės aktus, o kartu ir teisinės valstybės bei valdžių padalijimo principus, t. y., ar iš PSDF biudžeto lėšų apmokamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kriterijai gali būti nustatomi poįstatyminiu teisės aktu, o ne įstatymu. Taip pat, įvertinus galiojančio Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymo 9 straipsnio 8 dalies nuostatą pagal Konstitucinio Teismo suformuotą konstitucinę doktriną, apsvarstyti galimybę inicijuoti atitinkamų minėto įstatymo nuostatų pakeitimus.
