„Tai nėra tinginystė ar proto aštrumo praradimas – pastaruosius dvejus metus siaučiant pasaulinei pandemijai, mūsų smegenims sunkiau kurti ir atgaivinti prisiminimus. Mes esame linkę priprasti prie situacijų. Tiesiog pastarieji metai privertė daugelį mūsų sustoti ir per daug nieko neplanuoti“, – sakė kognityvinės psichologijos ir kognityvinės neurologijos vyresnysis dėstytojas Kento universitete Jungtinėje Karalystėje Amir-Homayoun Javadi.
Pasak jo, pernelyg ilgas pripratimas prie šio pandeminio gyvenimo gali reikšti pažinimo ir atminties sutrikimus bei sunkumus išlaikyti dėmesio koncentraciją.
Tačiau, išlaikyti atmintį nėra tas pats, kaip nufotografuoti akimirką. Dažnai tam gali turėti įtakos pačios situacijos kontekstas. Pandeminis gyvenimas gali apsunkinti atminties formavimą, jau nekalbant apie jos susigrąžinimą, kai mums to reikia, teigė Kalifornijos universiteto neurobiologijos profesorius Michaelas Yassa.
„Kartais mes supykstame ant savęs: oi, kaip aš tai galėjau pamiršti? Juk, rodos, taip natūralu viską prisiminti. Tačiau, jei mums trūksta miego, patiriame stresą, jei galvojame apie milijoną dalykų vienu metu, labiau tikėtina, kad būsime nedėmesingi ir vėliau tai siesime su pamiršimu“.
Tiems, kurie persirgo COVID-19 ir net tiems, kurie šia liga nesirgo, daugelis gyvenimo aspektų pandemijos metu galėjo slopinti atmintį, tačiau yra būdų, kaip galima tai išspręsti ir sau padėti, tikino Harvardo medicinos mokyklos neurologijos profesorius ir Masačusetso bendrosios ligoninės Genetikos ir senėjimo tyrimų skyriaus vadovas Rudy Tanzi.
Virusas gali sulėtinti atmintį
Pasak kognityvinės neurologijos dėstytojo A.H.Javadi, sunkiau kurti ir išlaikyti prisiminimus gali būti nebūtinai dėl „smegenų miglos“, atsirandančios užsikrėtus koronavirusu, bet ir dėl pačių dienų vienodumo, socialinio bendravimo trūkumo ir sumažėjusio fizinio krūvio pandemijos metu.
„Kai karantino metu žmogus yra uždarytas arba gerokai apribota jo veikla, buvusi prieš pandemiją, visos dienos jam gali atrodyti panašios. Ir šis vienodumas atima visus pagrindus, padedančius tvarkyti prisiminimus, – aiškino A.H.Javadi. – Prisiminkite, kaip jautėtės, kai laukdavote tos sutartos dienos eiti su draugais į kiną. O tie smagūs pokalbiai po to, kai kartu vakarieniaudavote. Tačiau kai daugeliui žmonių, dirbant iš namų, savaitgaliai susivienodino su eilinėmis dienomis, smegenys turi mažiau įvykių prisiminimams kurti“.
Kaip pagerinti atmintį?
Nesvarbu, ar jūsų atminties suprastėjimo priežastimi yra koronavirusas, monotonija ar stresas, atmintį galima pagerinti keliais paprastais gyvenimo būdo pokyčiais, sako neurologijos prof. R.Tanzi.
Tam jis pasitelkia akronimą SHIELD (angl. Sleep, Handle stress, Interact socially, Exercise, Learn new things and Diet), aiškindamas tuo, jog norint smegenis išlaikyti aktyvias, reikia:
-
gerai išsimiegoti,
-
sugebėti valdyti stresą,
-
bendrauti,
-
sportuoti,
-
mokytis naujų dalykų,
-
laikytis sveikos mitybos režimo.
R.Tanzi teigimu, kokybiškas miegas, bent 20 minučių mankšta per dieną, sveikos mitybos laikymasis ir streso valdymas (pvz., pasitelkiant meditacijos praktikas) yra svarbūs, norint suaktyvinti smegenų kraujotaką ir sumažinti uždegimus.
Patariama bent kuriam laikui atsisakyti alkoholio ir kitų žalingų įpročių. Svarbu stengtis palaikyti socialinį bendravimą ir mokytis naujų dalykų – nesvarbu, ar tai būtų naujos knygos skaitymas, naujų įgūdžių įgijimas ar tiesiog vaikščiojimas po savas apylinkes – galbūt pastebėsite ar patirsite tai, ko anksčiau nebuvo.
Visi šie veiksmai padeda išlaikyti smegenis aktyvias bei sukurti tuos pagrindus, kurių reikia stiprinti jūsų atminčiai, sakė A.H.Javadi. Jo patarimas – planuokite dalykus ir nubrėžkite ribas tarp darbo ir laisvalaikio, ypač tai aktualu ilgą laiką dirbantiems iš namų.
