Apie 1 procentas žmonių serga celiakija – autoimuniniu susirgimu, dėl kurio jie blogai reaguoja į glitimo baltymus kviečiuose. Dar 12 procentų sunegaluoja suvalgę kviečių turinčių produktų – duonos, makaronų – nors celiakija neserga.
Panašu, kad iš tiesų problemas „glitimui jautriems“ žmonėms kelia visai ne glitimas.
2013 metais, tiriant, ar dieta be glitimo padės celiakija nesergantiems žmonėms išspręsti jų virškinimo problemas, paaiškėjo, kad simptomai nesiskyrė, kai žmonės valgė identišką maistą be glitimo ar su glitimu. Tai įrodė, kad glitimas nedaro poveikio – Jane Muir ir Peter Gibson iš Monash universiteto Australijoje su savo kolegomis pradėjo aiškintis, kokia galėtų būti kita negalavimų priežastis.
Grūdų atskyrimas nuo pelų
Jie įtarė fruktanus – tam tikras cukraus grandines, esančias kviečiuose, miežiuose ir ryžiuose, o taip pat svogūnuose, česnakuose, garstyčiose, kopūstuose ir artišokuose.
Siekdami patikrinti savo spėjimą, jie pasitelkė 59 celiakija nesergančius suaugusiuosius, dėl jautraus žarnyno besilaikančius dietos be glitimo. Savanoriams buvo duodami trijų rūšių grūdų batonėliai – su glitimu, su fruktanais, arba be šių dviejų medžiagų. Dalyviai savaitę valgydavo po vieną batonėlį kasdien padarydami savaitės ilgio pertrauką tarp kiekvieno batonėlių tipo. Batonėlių išvaizda ir skonis buvo vienodas ir dalyviai nežinojo, kokį jie valgo.
Lyginant su kontroliniais batonėliais, batonėliai su fruktanu sukėlė 15 proc. daugiau pūtimo ir 13 proc. daugiau bendrų virškinamojo trakto sutrikimo simptomų. Tačiau batonėliai su glitimu jokio poveikio neturėjo.
Tai gali paaiškinti, kodėl jautrų žarnyną turinčių žmonių, perėjusių prie glitimo neturinčios dietos, būklė dažnai pagerėja, tačiau iki galo nepasitaiso, sako Muir. Atsisakę kviečių, jie iš dietos eliminuoja ir didelę dalį fruktanų, bet bėdų gali kilti, valgant kitą daug fruktanų turintį maistą, tarkime, svogūnus ir česnakus. Kai kuriuose produktuose be glitimo, pavyzdžiui, avinžirniuose, fruktanų irgi yra.
Tai gali paaiškinti ir tai, kodėl tiek nedaug placebo kontroliuojamų tyrimų aptiko nors kokį glitimo poveikį, ir kodėl buvo taip sunku išsiaiškinti, kaip glitimas gali kelti problemas nesergantiems celiakija, sako Gibsonas.
Duomenys aiškiai rodo, kad fruktanai – didesnė problema.
„Iš pradžių buvo daroma prielaida, kad kaltas glitimas – dėl celiakijos ir dėl to, kad nustoję vartoti kviečius, žmonės pasijusdavo geriau, – sako jis. – Dabar aiškėja, kad pradinė prielaida buvo klaidinga.“
Gali būti, kad nedidelė celiakija nesergančiųjų dalis į glitimą reaguoja, o iki šiol vykdytų tyrimų imtis nebuvo pakankamai didelė, kad galima tokius atvejus nustatyti, svarsto Gibsonas. „Bet duomenys aiškiai rodo, kad fruktanai – didesnė problema“, – priduria mokslininkas.
Sunku suvirškinti
Komandos išvados dera su šešiais neseniai atliktais tyrimais, rodančiais, kad ~70 procentų žmonių, turinčių jautraus žarnyno sindromą, pasijunta geriau, atsisakę fruktanų ir kitų vadinamos FODMAP grupės maisto medžiagų.
FODMAP – Fermentuojami Oligosacharidai, Disacharidai, MonosAcharidai ir Polioliai. Tai sunkiai virškinami trumpos grandinės cukrūs. Jie sugeria vandenį ir juos storajame žarnyne fermentuoja dujas išskiriančios bakterijos, dėl to žarnos šiek tiek įsitempia. Jautraus žarnyno sindromą kenčiantys žmonėms tai pasireiškia labiau, nes jų žarnyne esančių nervų galai itin jautrūs.
Katie Ellard, Mater ligoninės Sidnyje, Australijoje, gastroenterologė, sako, kad dabar žmonėms, kamuojamiems pilvo sutrikimų, daug gydytojų skiria žemo FODMAP lygio dietą.
„Jei paaiškėja, kad žmogus celiakija neserga, vis viena rekomenduoju atsisakyti kviečių ir stebėti, ar tai padeda, bet paaiškinu, kad tai daroma tam, kad iš jų dietos būtų pašalinami fruktanai, o ne glitimas“, – sako ji.
Jei paaiškės, kad tikroji problema yra fruktanai, bus galima vėl vartoti maistą, kurio anksčiau būdavo atsisakoma, sako Ellard. Pavyzdžiui, sojų padaže yra glitimo, bet mažai fruktanų, o raugintos duonos fermentavimo procesas sunaudoja kviečių fruktanus.
