„Tam, kad pasikeistume, pirmiausia reikia norėti pokyčių. Deja, bet kai beveik kiekvienas iš mūsų savo artimoje aplinkoje turime rūkančių giminaičių, draugų ar kolegų, rūkymo net nebelaikome žalingu įpročiu. Tai tapo šiuolaikinio gyvenimo dalimi.
Todėl labai svarbu praplėsti požiūrį į rūkymą, tabako sukeliamas sveikatos problemas, nuolat stebėti save, kaip mintys ir kūnas reaguoja į šį įprotį, suvokti, kur jis veda. Supratus, kad šis įprotis yra neigiamas, tai suteikia papildomos motyvacijos atsikratyti jo“, – išplatintame pranešime cituojama „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Asta Budreckienė.
Mesti rūkyti staiga retai pavyksta
Vaistininkė dalijasi, kad dauguma rūkančiųjų – net apie 40 proc. – nori mesti rūkyti ir bando tai padaryti bent kartą per metus. Tačiau mesti rūkyti nėra lengva, nes dažniausiai tai ilgas ir dinamiškas procesas, susidedantis iš kelių etapų, todėl, pasak vaistininkės, didžiausia klaida, manyti, kad pavyks mesti rūkyti iš pirmo karto.
„Žmogus nėra robotas, todėl naivu tikėtis, kad įsisenėjusių žalingų įpročių pavyktų atsisakyti per dieną. Supratus, kad tikrai norime atsikratyti rūkymo, reiktų kreiptis į savo šeimos gydytoją ir gauti receptą receptiniams vaistams nuo rūkymo arba atvykti į vaistinę ir pasikonsultuoti, koks nereceptinis preparatas labiausiai tiktų.
Užėję į vaistinę pacientai dažnai jau būna girdėję apie įvairius rūkymo metimo būdus, kuriuos bandė jų pažįstami, giminaičiai ar kolegos, todėl teiraujasi, kuris vaistas būtų geriausias jiems, kuris labiausiai padėtų, kokie gali būti nepageidaujami poveikiai jei vartojami kiti vaistiniai preparatai“, – sako vaistininkė.
Pavyzdžiui, nikotininės kramtomosios gumos galimas šalutinis poveikis – burnos džiūvimas, žagsėjimas, virškinimo trakto sutrikimai, nikotininio aerozolio – skonio ir uoslės susilpnėjimas, nikotininio pleistro – odos sudirginimas, nikotininės pastilės sukelia rėmenį, pykinimą, galvos skausmą. Žmogaus organizmas reaguoja individualiai, todėl prieš vartojant tam tikrus preparatus visada rekomenduojama pasitarti su specialistais.
Natūralios priemonės, padedančios mesti rūkyti
„Įmanoma mesti rūkyti ir be vaistinių preparatų, pavyzdžiui, laikmačio metodas. Jis gana nesudėtingas. Reiktų užsistatyti laikmatį/žadintuvą, kuris pagal iš anksto sutartą laiką nurodo signalą, kada galima rūkyti. Nerūkymo laikas vis ilginamas pagal paciento norą mažinti rūkymą.
Laiko tarpų be rūkymo metodas padalina dieną į valandas, kuriomis galima ir negalima rūkyti, pacientams vis naikinant valandas, kuriomis galima rūkyti“, – aiškina vaistininkė.
Dar vienas netradicinis metodas, siekiant mesti rūkyti savarankiškai, kai rūkoma, kada norima, tačiau ribotą skaičių cigarečių, kuris po truputį mažinamas.
„Gydantis nuo priklausomybės nikotinui gali padėti ir ženšenis, kuris silpnina dopamino poveikį. Todėl vartojama ženšenio arbata galėtų sumažinti rūkymo teikiamą ,„malonumą“, o kartu ir norą rūkyti. Beje, prieš rūkymą išgerta stiklinė pieno ar jogurto gerokai pakeičia cigaretės „skonį“, jis apkarsta. Apskritai, metant rūkyti derėtų vengti produktų, kurie paskatina norą rūkyti: alkoholio, kofeino, mėsos ir saldaus ar aštraus maisto“, – pažymėjo A.Budreckienė.
Siekant palengvinti nikotino abstinencijos simptomus galima naudoti raudonojo dobilo tinktūrą – į stiklinę vandens reikėtų įlašinti 20–30 lašų ir gerti tris kartus per dieną.
Nikotinas blokuoja svarbių maistinių medžiagų tokių kaip kalcis, vitaminai C ir D įsisavinimą. Pavyzdžiui, surūkius vieną cigaretę organizmas netenka 25 mg vitamino C, todėl rekomenduotina stengtis vartoti kuo daugiau vaisių ir daržovių, kurių dėka šios maistinės medžiagos būtų atstatytos.
Rūkymo žala
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, visame pasaulyje daugiau kaip 1 milijardas žmonių vartoja tabaką, todėl per metus miršta apie 6 milijonai žmonių dėl rūkymo sąlygotų ligų. Vaistininkės teigimu, Lietuvoje taip pat rūko ypač daug žmonių ir didelė jų dalis kenčia nuo rūkymo sukeltų komplikacijų.
„Rūkymo sukeliamas ligas būtų galima vardyti ir vardyti. Tai yra vienas iš didžiausių koronarinės širdies ligos rizikos veiksnių. Tabako produktų dūmuose esančios cheminės medžiagos sukelia trombozę, aterosklerozę, o tai didina infarkto, insulto, periferinių kraujagyslių ligų riziką.
Rūkymas siaurina kraujagysles, todėl didėja arterinis kraujo spaudimas, taip pat tirština kraują, todėl formuojasi kraujo krešuliai, kurie gali užblokuoti kraujagysles, kuriomis kraujas teka į smegenis ir įvyksta insultas. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad rūkymas didina „blogojo“ cholesterolio kiekį ir mažina „gerojo“ cholesterolio kiekį, vystosi aterosklerozė, ši liga dažniausiai sukelia miokardo infarktą arba smegenų insultą“, – sako vaistininkė.
Metus rūkyti žmonės dažniausiai džiaugiasi atgavę normalaus skonio ir uoslės pojūčius, susigrąžinę geresnius ir normalius kvėpavimo įpročius, išleidę mažiau pinigų ir net šiek tiek sutaupę. Svoris, kurio priaugama metant rūkyti, paprastai susireguliuoja po trijų mėnesių. Laikui bėgant pradeda žvilgėti plaukai, oda atrodo sveikiau, o pirštai, dantys ir kvapas nebeišduoda blogų įpročių.
