Kauno klinikose susirinko ne tik Lietuvos otorinolaringologai, neurochirurgai ir kitų sričių gydytojai, bet ir svečiai iš Italijos, Rusijos ir Latvijos. Otorinolaringologas dr. Ernesto Pasquini ir neurochirurgas dr. Diego Mazzatenta iš Bolonijos Italijoje laikomi endoskopinės chirurgijos lyderiais Europoje, – informuoja Kauno klinikos.
„Tai, kad tokio lygio profesionalai atvyksta dirbti su mūsų specialistais – įrodymas, kad endoskopinė kaukolės pamato chirurgija Kauno klinikose pasiekusi moderniausią lygį“, – įsitikinęs Kauno klinikų otorinolaringologijos prof. Saulius Vaitkus.
Per metus Kauno klinikose atliekama daugiau nei 50 endoskopinių kaukolės pamato operacijų.
Per metus Kauno klinikose atliekama daugiau nei 50 tokių operacijų. Pirmoji tokia procedūra pasaulyje atlikta 1995 m.
Operuoti su endokospu dr. E.Pasquini pradėjo 1998 m. Kasmet jo itališkoje operacinėje atliekama apie 120 tokių operacijų.
„Jos labai sudėtingos gydytojui, tačiau itin paprastos pacientui. Nepalieka jokių randų, mažiau pasekmių, nereikia kaukolės atverti kaip kokios knygos, o ir gijimo procesas trumpas – po kelių dienų pacientas išlydimas į namus“, – naujovių privalumus išvardijo italas.
Paklaustas, koks procentas smegenų operacijų šiuo metu atliekama per nosį, technologijomis, jis pabrėžė, kad dažnai pacientai mano, jog endoskopas operuoja kaip koks lazeris, sutapatina instrumentą su pačiu gydytoju.
„Operuoja vis dar gydytojo rankos. Endoskopas jam – tik įrankis, kad matytų geriau, išgautų panoraminį vaizdą. Juo galima apžiūrėti pacientą iš visų pusių. Pavyzdžiui, norint operuoti ausį, regėtum tik tamsą, prietaisai padeda matyti. Endoskopas tarsi ilgas pirštas, kurį gali įkišti į žmogaus kūną, bet to piršto judesius ir toliau atlieka gydytojas“, – paaiškino E.Pasquini.
Pasak jo, chirurgams šios operacijos sunkesnės dėl to, jog reikia daug daugiau praktikos, ilgiau ruoštis. Prie operacinio stato turi dirbti viena ranka, nes kita yra laikomas endoskopo aparatas. Žinoma, šiai funkcijai atlikti gali būti pasitelkiamas kolega ar kitas prietaisas.
„Problema su technologijomis yra ta, kad per daug jomis užsidirbęs, atpranti operuoti tradiciniu būdu, įprastomis sąlygomis. Jau dabar yra išrasti 3D endoskopai. Tačiau jų kuriamas vaizdas yra dirbtinis, mūsų smegenys turi prie to vaizdo prisiderinti. Tad dėl kiek iškreipto matymo gali būti klaidų“, – paaiškino italas.
Kolegai iš Italijos pritarė ir Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikos vadovas prof. Arimantas Tamašauskas, kuris buvo pirmasis, 2002 m. pradėjęs neurochirurgines operacijas endoskopu Lietuvoje. Pirmasis endoskopas Kauno klinikų Neurochirurgijos klinikoje atitarnavo 12 metų. Prieš dvejus metus už 350 000 Lt buvo įsigytas modernus antrasis, kuriuo Kauno neurochirurgai operuojama ir šiandien.
„Tai saugi operacija. Su ja susijusi mirtingumo statistika pasako daug ką: miršta mažiau nei 1 proc. endoskopu operuojamų pacientų. Aparatas, dėl geresnio šviesos šaltinio, padeda matyti geresnį vaizdą. Matomas platesnis regėjimo kampas. Šiandien 90 proc. kaukolės pamato vidurinės linijos auglių operacijų jau atliekama per nosį. Neoperuojami tokiu būdu tik itin išplitę augliai“, – teigė A.Tamašauskas.
Jo teigimu, Kauno klinikose naudojamos moderniausios endoskopinės chirurgijos technikos, o skirtingų sričių medikų bendradarbiavimas leido pasiekti geriausių pasaulyje neurochirurgijos centrų lygį. Įvairūs galimi operavimo metodai taikomi prie paciento, o ne atvirkščiai – stengiamasi visus atvejus pritempti iki vieno metodo.
„Mes Kaune turime viską, ko reikia. Tiesa, jei Lietuva įsigytų gama peilį, ji taptų viso regiono lydere neurologijos srityje. Konceptualiai naujos modifikacijos gama peilis pasaulyje imtas naudoti tik pernai. Tikimės Kauno klinikose jį turėti jau kitąmet. Iki šiol įsigijimą pristabdo tik didelė kaina – reikalingi 8 mln. eurų. Gama peilis dozę spindulių į auglį „duoda“ netgi 0,15 mm tikslumu“, – artimiausius planus įvardijo A.Tamašauskas.
Ateityje chirurgai išnyks, operacines okupuos robotika. Gydytojai dirbs tik prie kompiuterių – ruoš operacijų planus robotams.
Pasak jo, ateityje chirurgai išnyks, operacines okupuos robotika. Gydytojai dirbs tik prie kompiuterių – ruoš operacijų planus robotams. O paklausiausia bus genetikos sritis. JAV operacinėse jau dabar paklausi robotika, tačiau ji reikalauja itin didelio personalo pajėgų.
„Džiugu, kad lyderiaujantys Europos endoskopinės chirurgijos profesionalai bendradarbiauja su mūsų specialistais,“ – svečiais iš Italijos džiaugėsi ir Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius.
Dvi dienas daugiadalykės lietuvių ir užsienio chirurgų komandos dirbo pirmojoje Baltijos šalyse integruotoje operacinėje, dalijosi gerąja sudėtingiausių kaukolės pamato operacijų per nosį patirtimi ir tobulino įgūdžius.
Iš operacinės vaizdai tiesiogiai buvo transliuojami į auditoriją mokymų dalyviams.
Sudėtinga endoskopinė kaukolės pamato chirurgija Kauno klinikose pradėta plėtoti prieš daugiau nei 10 metų.
Į Kauno klinikas kaukolės pamato chirurgijos subtilybių jau ne vienerius metus mokytis atvyksta specialistai iš kitų pasaulio valstybių.
„Sulaukiame svečių iš Graikijos, Turkijos, Rusijos, Ukrainos, Kazachstano ir kitų šalių, kurie mokosi iš mūsų specialistų, o mes – iš jų,“ – tarptautinio bendradarbiavimo rezultatais džiaugiasi prof. A.Tamašauskas.
