Ar įmanoma patekti į konsultaciją
Medikas patvirtino, kad planinės konsultacijos net ir šiuo ekstremaliu laikotarpiu vyksta, tiesa, mažesne apimtimi. Tai reiškia, kad turėdami elektroninį siuntimą pas specialistą, pacientai gali kreiptis į įstaigą, tik, kaip jau minėta, kontaktinių konsultacijų skaičius yra labai ribotas.
Kita vertus, gydytojas, susipažinęs su siuntimo informacija, nuotoliniu būdu su pacientu pasitikslina likusius neaiškumus ir sprendžia, ar ligonio būklė atitinka sudarytą prioritetinių būklių sąrašą, dėl kurių būtina jį pamatyti gyvai, kad būtų įvertinta situacija. Esant tokiai būtinybei, pacientas kviečiamas kontaktinei konsultacijai. Jeigu tokios būtinybės nėra, su juo bendraujama nuotoliniu būdu – suteikiamos rekomendacijos, išrašomi vaistai ir pan. Taip pat be jokių išlygų prieinama stacionari būtinoji pagalba.
Artimiausiu metu numatoma atnaujinti įprastines ambulatorines konsultacijas. Aišku, kol vėl nusistovės įprastas darbo režimas, praeis šiek tiek laiko.
Žmonės delsia kreiptis laiku
„Nors dėl pandemijos esame priversti riboti planines operacijas, mums nerimą kelia kitas dalykas: pacientai, net kilus pavojui jų gyvybei, bijo kreiptis pagalbos. Tai ne tik mūsų problema. Apie tai kalba visas pasaulis.
Žmonės taip įsibaiminę infekcijos, kad linkę likti namuose net tada, kai privalėtų kuo skubiau patekti į gydymo įstaigą.
Kovo mėnesį beveik visose Europos šalyse registruotas didelis ūmių insultų ir infarktų skaičiaus sumažėjimas. Insultų registruota 30 proc. mažiau, infarktų – 25 proc. Tai paradoksalu, nes yra žinoma, kad COVID-19 aktyvuoja protrombozinius procesus, kurie didina insultų ir infarktų riziką. Manoma, kad šis atvejų sumažėjimas susijęs su žmonių baime, todėl lengvesnį insultą ar infarktą jie tiesiog išvaikšto ar iškenčia namie. Tai ydingas požiūris.
Noriu patikinti, kad imtasi visų priemonių, jog pas mus atvykti būtų saugu. Visi pacientai, kurie atvyksta į skyrių, praeina tam tikrą filtrą, t. y. išskiriami trys srautai – sveikųjų, infekuotų ir neaiškios diagnozės. Kol nežinome – žmogus sveikas ar užsikrėtęs, jis tiesiogiai nepatenka į jokį Santaros klinikų skyrių.
Atliekamas koronaviruso testas ir, kol laukiama atsakymo, pacientas stebimas ir gydomas tam skirtose izoliuotose patalpose. Tik po neigiamo testo atsakymo jis perkeliamas į skyrių“, – aiškino medikas.
Kokių saugumo priemonių laikomasi
Pasak neurologo, visi instrumentiniai veiksmai atliekami laikantis visų saugumo reikalavimų – medikai yra su specialiomis apsaugomis, aparatūra dezinfekuojama, patalpos vėdinamos.
„Tai, aišku, užima daugiau laiko, ir pradžioje mums tai buvo iššūkis, nes iki šiol apie tokį grėsmingą užkratą mes žinojome tik teoriškai. Tačiau dabar jau visko išmokome, net ir „skafandrus“ teisingai užsidėti, kai reikia eiti pas COVID-19 sergantį pacientą. Kaukės, respiratoriai, veido skydeliai, pirštinės, specialūs chalatai tampa mūsų įprasta apranga.
Esant insultui, laikas yra aukso vertės – kiekviena uždelsta minutė vis labiau pažeidžia smegenis ir blogina ligos padarinius. Todėl noriu patikinti – pajutus insulto, infarkto ar kitus pavojingus simptomus, jokiu būdu negalima laukti, būtina kviesti greitąją pagalbą, kuri tokį pacientą nuveš į ligoninę. Tik bus šiokių tokių nepatogumų, kol bus gautas koronaviruso testo rezultatas, taip pat šiuo metu apribotas pacientų lankymas.
Tai kaina, kurią turime mokėti, bet laimime labai daug – išvengiame nereikalingų užsikrėtimo atvejų. Neurologiniame skyriuje neturėjome nė vieno paciento ar personalo nario, kuris būtų užsikrėtęs stacionare, todėl mes neturime personalo problemos, niekam nereikėjo karantinuotis“, – pasakojo D.Jatužis.
Geroji karantino pasekmė
Geroji karantino pasekmė, kad sumažėjo kreipimųsi, kai žmonės atvyksta į ligoninę dėl pablogėjusios savijautos, bet ši jų būklė neatitinka skubios pagalbos reikalavimų.
„Anksčiau tokių pacientų turėdavome trečdalį ar net pusę. Dabar didžioji dalis atvykusiųjų iš tiesų turi rimtų sveikatos problemų, kurias spręsti būtina stacionare. Taigi ši pandemija išgrynino ligonių srautą ir tie, kurių problemas galima spręsti ambulatoriškai, pas mus nepatenka“, – teigė D.Jatužis.
Pasak neurologo, COVID-19 specifinių neurologinių reiškinių nesukelia, išskyrus dažnai minimą skonio ir uoslės praradimą. Tačiau kai kurios neurologinės ligos, pavyzdžiui, išsėtinė sklerozė, yra gydomos imunitetą slopinančiais vaistais. Juos vartojantiems pacientams viruso, kaip ir bet kurios kitos infekcijos, reikia ypatingai saugotis.
Visgi šiuo laikotarpiu vaistų vartojimo negalima nutraukti, nes tai pablogintų paciento būklę. Be to, šiuo metu netgi iškelta hipotezė, kad šie vaistai gali lengvinti COVID-19 ligos eigą. Šia kryptimi, bandant tai išsiaiškinti, atliekami intensyvūs tyrimai.
