Medicinos diagnostikos ir gydymo centro neurologė, Vilniaus universiteto docentė, medicinos mokslų daktarė Rūta Mameniškienė atkreipia dėmesį, kad įvairius miego sutrikimus gali sukelti tiek rimtos ligos, tiek netinkamas požiūris į miegą.
– Į kokias pagrindines grupes skirstomi miego sutrikimai?
– Miego sutrikimai skirstomi į keturias pagrindines grupes – nemigą (kai nemiegama arba neužmiegama), būdravimo sutrikimus (kai jaučiamas per didelis mieguistumas), parasomnijas, (motorinio aktyvumo sutrikimai miegant), miego ir būdravimo ritmo sutrikimus.
– Kokie yra miego sutrikimų simptomai?
– Nemiga apibūdinama keliais simptomais: sunku užmigti, dažnai prabundama naktį ir ilgai neužmiegama, nubundama per anksti ryte, nesijaučiama pailsėjus. Pagal trukmę nemiga skirstoma į atsitiktinę, trumpalaikę, pirminę ir antrinę lėtinę. Atsitiktinė nemiga trunka kelias naktis, atsiranda dėl streso, nerimo, pakeitus aplinką.
Trumpalaike nemiga žmonės dažniausiai skundžiasi po emocinio, fizinio streso arba nustojus vartoti migdomuosius, pakeitus juos kitais. Pirminė lėtinė ilgalaikė nemiga gali atsirasti dėl nerimo, patiriamos emocinės įtampos, streso, blogų miegojimo sąlygų, o antrinė lėtinė atsiranda dėl ligų.
Pasitaiko ir sutrikusio miego suvokimo atvejų, kai žmogus miega pakankamai, tačiau jam atrodo, kad per mažai, pavyzdžiui, senyvo amžiaus asmenys atsigula 19 val. vakaro, prabunda 2 val. nakties ir skundžiasi, kad visą naktį nemiegojo. O juk visavertiškai miegojo 7 valandas!
– Kuo pavojingi miego sutrikimai?
– Sutrikęs miegas pirmiausia yra pavojingas sveikatai – gerai neišsimiegant, blogėja nuotaika, atmintis, dėmesys, didėja svoris ir kraujo spaudimas, mažėja atsparumas infekcijoms, didėja rizika susirgti lėtinėmis ligomis. Miego sutrikimai turi didelę neigiamą įtaką ir darbui – mažėja kūrybiškumas, dėmesio koncentracija, lėtėja reakcija. Taip pat dažnėja nelaimingų atsitikimų tikimybė.
– Kada rekomenduojama kreiptis į gydytoją?
– Į gydytoją rekomenduojama kreiptis, jei sunku užmigti, naktį dažnai nubundate, ryte jaučiatės nepailsėję, vargina per didelis mieguistumas dieną, naktimis garsiai knarkiate arba epizodiškai nustojate kvėpuoti, miegą trikdo nemalonūs pojūčiai kojose arba nuolatinis noras jas judinti.
– Kada diagnozuojama nemiga?
– Diagnozuojama, kai atsigulus neužmiegama iki trisdešimties minučių, miegama trumpiau nei šešias valandas, o šie simptomai trunka apie tris savaites. Nemiga skirstoma į pirminę, kai nėra akivaizdžios identifikuojamos priežasties, ir antrinę, atsiradusią dėl medicininių ar psichikos ligų.
– Kaip gydomi miego sutrikimai?
– Kiekvienas miego sutrikimas gydomas atskirai. Būtina atkreipti dėmesį į tai, kad gydymas, tinkantis vienam miego sutrikimui, gali visiškai netikti gydant kito sutrikimo simptomus. Noriu akcentuoti, kad iki 80 procentų nemigos galima palengvinti nemedikamentiniais gydymo metodais.
Pirmiausia – laikantis miego higienos, koreguojant miego įpročius, susikuriant miego ir užmigimo ritualus. Galima vartoti augalinius preparatus, o vaistus – tik gydytojui įvertinus ir nustačius priežastį bei neilgai, siekiant išvengti pripratimo. Be to, kaip jau minėjau, kai kuriuos miego sutrikimus migdomieji ir raminamieji vaistai gali ir pabloginti.
Patarimai, norintiems geriau miegoti
-
Pirmiausia – pasirinkite miego laiką: eiti miegoti ir keltis kasdien tuo pačiu metu. Užmigti reikėtų iki vidurnakčio.
-
Sukurkite malonų pasiruošimo miegui ritualą – lengvas užkandis, pasivaikščiojimas, neįpareigojantys skaitiniai prieš miegą.
-
Palikite (bent jau pasistenkite) rūpesčius už miegamojo durų.
-
Sportuokite – reguliari mankšta ankstyvą popietę (ne mažiau kaip trys valandos iki miego) pagerina miego kokybę.
-
Jei jaučiate mieguistumą dieną, rekomenduojama numigti 10–20 minučių.
-
Negerkite kavos ir stiprios arbatos antroje dienos pusėje.
-
Patariama nerūkyti, ypač prieš miegą.
-
Jei nepavyksta užmigti, rekomenduojama atsikelti ir užsiimti ramia veikla, pavyzdžiui, paskaityti knygą, nes nesėkmingas mėginimas užmigti sukelia papildomą nerimą ir dar labiau apsunkina užmigimo procesą.
