Migrena sergančiųjų asociacija, norėdama supažindinti su šia dramatiškai gyvenimo kokybę bloginančia liga, taip pat paskatinti žmones ieškoti pagalbos, savo „Facebook“ paskyroje Sergumigrena.lt surengė nuotolinę klausimų ir atsakymų transliaciją su viena iš Lietuvos migrenos specialistų, Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto docente, Santaros klinikų ir „Kardiolitos“ klinikos neurologe dr. Kristina Ryliškiene.
– Kaip pasireiškia migrena ir kaip ją atskirti nuo paprasto įtampos galvos skausmo?
– Šie skausmai turi ir panašumų, ir skirtumų. Migrena pasireiškia priepuoliais, įtampos skausmas taip pat pasireiškia epizodais, bet priepuoliais jų nepavadintume. Negydoma migrena trunka nuo 4 iki 72 valandų. Įtampos skausmas – nuo 30 minučių iki 7 parų. Migrenos atveju dažniausiai skauda pusę galvos, įtampos galvos skausmas dažniausiai apima visą galvą, jis yra spaudžiantis, veržiantis. Migrenos skausmas pulsuojantis.
Tačiau labiausiai šie skausmai skiriasi tuo, kad migrena yra vidutinis, stiprus, labai stiprus ar nepakeliamas skausmas. Įtampos tipo skausmas – silpnas arba vidutinis. Migrenos atveju būtina nutraukti įprastinę fizinę veiklą, žmogus tampa nedarbingas arba mažai darbingas. Įtampos skausmas darbingumui paprastai įtakos neturi. Migrenos atveju atsiranda jautrumas garsui ir šviesai, įtampos skausmo metu – jautrumas arba garsui, arba šviesai. Migreną gali lydėti pykinimas arba vėmimas, įtampos skausmo metu net menko pykinimo būti negali.
– Kokius pojūčius, prieš prasidedant skausmui, galėtumėte įvardinti? Pavyzdžiui, ar gali atsirasti nenuvaldomas potraukis saldumynams arba alkis?
– Apie trečdalį pacientų, sergančių migrena, patiria bent vieną auros, kuri atsiranda dar prieš migrenos skausmą, simptomą: regos sutrikimą (mirgėjimas, žaižaravimas, ratilai, matymas kaip po vandeniu, juodos dėmės); jutimo sutrikimą (pojūtis tarsi bėgiotų skruzdės, ypač plaštakose ir srityje apie lūpas); kalbos sutrikimą (ypač jeigu dešiniarankiui aptirpo dešinioji ranka).
Tačiau migrena yra labai spalvinga ir kitais sutrikimais, kuriuos sukelia tam tikrų smegenų dalių suaktyvėjimas dar prieš galvos skausmą. Jeigu aktyvuojasi alkio ir sotumo centras, jaučiamas didžiulis alkis, norisi valgyti tam tikrų produktų, labai dažnai – saldumynų.
Jeigu aktyvuojasi skysčio sulaikymo centras, ištinsta veidas, plaštakos, gali būti asimetrinis tinimas.
Jei išsiderina smegenų centras, atsakingas už dopamino sintezės tolygumą, prasideda nesustabdomas žiovulys. Vieni jaučia labai didelį energijos stygių, kiti – energijos antplūdį. Visi šie dalykai vadinami prodromu, ir jeigu pacientas juos atpažįsta, netgi jau galima pradėti gydymą tuo metu.
Apie trečdalį pacientų, sergančių migrena, patiria bent vieną auros, kuri atsiranda dar prieš migrenos skausmą, simptomą.
Beveik pusei pacientų migrena dėl ryšio su biologinį ritmą reguliuojančiais centrais prasideda anksti ryte, todėl jie jau atsibunda su galvos skausmu. Tokie priepuoliai paprastai yra sunkesni ir ilgesni, nes pradžia pramiegota, gydymas pavėluotas.
– Į ką iš pat pradžių turėtų kreiptis asmuo, susiduriantis su galvos skausmais? Kaip turėtų atrodyti galimai migrena sergančiojo kelias iki diagnozės nustatymo?
– Didžioji dalis migrenos yra įprastinio dažnio su lengvai atpažįstamais priepuoliais. Todėl viso pasaulio neurologai linkę manyti, kad didžiąją dalį migrena sergančiųjų galėtų veiksmingai gydyti šeimos gydytojas. Tiesa, norint tai įgyvendinti, reikia įdėti pastangų. Gydytojai turi būti apmokyti tai daryti.
Beje, Lietuvoje šeimos gydytojo normoje įrašyta migrenos diagnostika ir gydymas, tačiau, reikalui esant, šeimos gydytojas visada gali kreiptis pagalbos į specialistą. Jeigu migrenos forma sudėtinga, jau būtina ir neurologo priežiūra.
Taigi, priklausomai nuo ligos sudėtingumo, pacientą prižiūri ir šeimos gydytojas, ir neurologas. Gali prireikti ir neurologo, besispecializuojančio galvos skausmo srityje.
– Kas yra „migrenos kalendorius“ ir kodėl reikėtų jį pildyti?
– Aš šią priemonę labai vertinu ir net nevadinčiau pagalbine, ji labai svarbi. Skausmą visada reikia objektyvizuoti – pamatuoti, suskaičiuoti, ypač kai jo yra daug, taip pat reikia paskaičiuoti, kiek vartojama vaistų, kokių, ar jie veiksmingi.
Gali būti dvi migrenos žymėjimo formos. Viena yra labai išsami – vadinamasis dienynas, kuriame žymima, kada prasidėjo priepuolis, kaip jis atrodė ir pan. Antroji forma, labai patogi ir greitai įvertinama, – kalendorius, kuriame tam tikrais sutartiniais simboliais pažymima gydytojui ir pacientui svarbiausia informacija. Aš visada siūlau susirasti kalendoriaus pavyzdį Migrena sergančiųjų asociacijos tinklapyje sergumigrena.lt, skyrelyje „Pažink savo migreną“, dokumente „Migrenos vertinimas“ ir jį pildyti.
Kalendorius leidžia pačiam pacientui tapti migrenos šeimininku. Jis mato priepuolių dažnį, pobūdį ir žino, kad jeigu viskas vyksta įprastai, gerai kontroliuojama, išorinės pagalbos jam nereikia, o jeigu priepuoliai dažnėja, sunkėja, jam reikalingas gydytojo patarimas. Taigi žmogus pats žino, kada jam būtina vėl pasirodyti gydytojui.
– Dauguma moterų mini menstruacinę arba hormoninę migreną. Kuo ji išskirtinė?
– Ji gali būti kelių rūšių. Esant grynajai menstruacinei migrenai skauda tik menstruacijų metu – pirmą kraujavimo dieną, dvi dienas iki jos ir dvi dienos po jos. Kitais atvejais migrena gali pasireikšti menstruacijų metu ir tam tikrais kitais ciklo periodais.
Beje, migrena gali pasireikšti ir vartojant hormoninę kontracepciją. Galvos skausmas užklumpa per 7 dienų laikotarpį, kurio metu daroma vaisto (tablečių, pleistro ar žiedo) naudojimo pertrauka. Taip pat dėl hormoninės kontracepcijos tiesiog gali padažnėti galvos skausmo dienų per mėnesį.
– Kai kurios moterys skundžiasi paaštrėjusiais migrenos priepuoliais po gimdymo. Kodėl?
– 70–80 proc. atvejų migrena nėštumo metu labai pagerėja. Tai įvyksta nuo placentos susidarymo periodo – 12-os nėštumo savaitės. Pagimdžius žindymas uždelsia laiką, kol vėl atsistato normalus menstruacijų ciklas, todėl maitinanti mama taip pat ilgiau gali pasidžiaugti retesniu galvos skausmu.
Kai grįžta įprastinis menstruacinis ciklas, paprastai grįžta ir galvos skausmas. Ir didžiajai daliai moterų jis grįžta su trenksmu, nes yra mažas vaikas, blogas miegas, vaiko ligos, pasikeitęs dienos ritmas, jauna mama rečiau vartoja vaistų bijodama jų neigiamo poveikio. Visa tai pablogina migrenos situaciją.
Labai sunkia migrena sergančios moterys, dar būdamos 30–40 metų, jau laukia menopauzės, kad ir kaip liūdnai tai skambėtų.
– Tarp sergančiųjų moterų sklando kalbos, kad migrena dar labiau paaštrėja atėjus klimaksui. Ar tai tiesa?
– Aš iš pacienčių dažniausiai girdžiu priešingai, todėl labai sunkia migrena sergančios moterys, dar būdamos 30–40 metų, jau laukia menopauzės, kad ir kaip liūdnai tai skambėtų. Mat migrenos dažnis labai priklauso nuo hormoninio fono, o menopauzės metu estrogenų kiekis mažėja ir yra nuolat žemas. Tačiau perimenopauzės laikotarpiu, kai ciklas tampa nereguliarus ir hormonų svyravimai dar neritmiškesni ir gilesni nei anksčiau, migrena gali labai pablogėti. O menopauzės metu daugumai moterų migrena retėja, lengvėja ir net metų metus nesikartoja.
– Kaip dažnai migrena pasireiškia vaikams? Ar ji skiriasi nuo suaugusiųjų migrenos?
– Dažniausiai ji prasideda paauglystėje, bet gali sirgti ir maži vaikai. Tiesa, tai gali būti ne tipiška migrena, o galvos svaigimai, pilvo skausmai, kurie vėliau pereis į migreną. Vaikų skausmai trumpesni. Skausmo metu vaikas dažniausiai nutraukia žaidimus, nori gulėti, labai dažnai prisideda vėmimas. Tokių vaikų paakiai būna tamsūs, oda blyški. Kalbant apie dažnį, per metus bent vieną migrenos priepuolį patiria 20–25 proc. vaisingo amžiaus moterų, 13–15 proc. paauglių ir 5 proc. vaikų.
– Ką daryti ištikus priepuoliui, kaip jį valdyti?
– Pirmiausia, jeigu tik yra tokia galimybė, reikia nutraukti veiklą ir prigulti. Dažnai tai daro paaugliai ir jaunimas, todėl jiems pavyksta priepuolį suvaldyti geriau nei suaugusiesiems, kuriems tenka toliau dirbti. Antra taisyklė – neturėti iliuzijų, kad prasidėjęs skausmas, kuris visada baigiasi priepuoliu, šį kartą praeis. Laiku išgerta tabletė, savavališkai nemažinant paskirtos dozės, užkerta kelią 3–4 dienų priepuoliui.
Paprastai skiriami geriamieji vaistai, bet jeigu skausmas toks didelis, kad žmogus tampa dažnu ligoninės priėmimo skyriaus lankytoju ar dažnai kviečia greitąją pagalbą, jis turi turėti gelbstintį gydymą – tam tikrus vaistus, kuriuos reikia susileisti į raumenis, žvakutes į tiesiąją žarną, papildomus preparatus, pavyzdžiui, raminamuosius, ir pan. Taigi pacientas turi žinoti, ką daryti, jeigu planas A nesuveikia.
Jeigu visos šios priemonės nepadeda, kaip tikimasi, reikia pasvarstyti apie migrenos profilaktiką, nes ji ne tik retina priepuolius, bet ir padaro juos lengviau valdomus, be to, padeda išvengti vaistų perdozavimo, kuris savo ruožtu užveda skausmo mechanizmą, nors žmogus tuos vaistus geria ne iš malonumo, o todėl, kad jam labai skauda.
– Kokie vaistai skiriami migrenos profilaktikai ir kaip ilgai juos reikia gerti?
– Iš tiesų, šiandien visame pasaulyje žinoma, kad yra vaistai priepuoliui malšinti, bet žmonės nelabai žino, kad yra vaistai priepuolių retinimui, t. y. prevencinis gydymas.
Pirmoji prevencijos pakopa – nemedicininės priemonės, pavyzdžiui, reguliarus miegas, reguliarus fizinis aktyvumas, reguliari mityba, kofeino ribojimas. Antra pakopa – maisto papildai (magnio citratas ir kofermentas Q10), tik negalima jų gerti ištisai – užtenka kelių kursų per metus po 2–3 mėnesius migrenai padažnėjus. Trečia pakopa – neuromoduliacija, kai naudojami aparatai, fizikiniu būdu veikiantys skausmo sistemą. Lietuvoje ir Europoje naudojama išorinė trišakio nervo stimuliacija.
Vaistų perdozavimas savo ruožtu užveda skausmo mechanizmą, nors žmogus tuos vaistus geria ne iš malonumo, o todėl, kad labai skauda.
Ketvirta pakopa – geriamieji vaistai (jau jų pavadinimai rodo, kad jie buvo sukurti kitoms ligoms gydyti – depresijai, epilepsijai, kraujospūdžiui) ir leidžiamieji vaistai (lėtinei migrenai naudojamas botulinas, lėtinei ir dažnai migrenai – biologinė terapija).
Botulinu blokuojamas skausmo medžiagų išskyrimas nervinėse galūnėse, biologinė terapija, kitaip vadinama taikinių terapija, 1–3 mėnesiams, priklausomai nuo vaisto, mažina priepuolius sukeliančios medžiagos smegenyse koncentraciją, dėl to priepuoliai retėja. Taigi prevencinės pagalbos spektras tikrai labai platus.
Dalis pacientų bando įvairius netradicinius pagalbos būdus, tačiau mes, gydytojai, net nenutuokiame, ką jie daro be mūsų žinios. Todėl artimiausiu metu Santaros klinikos kartu su latvių ir estų neurologais inicijuoja keletą migrena sergančių pacientų apklausų ir viena iš jų bus skirta netradiciniams medicinos būdams. Norisi surinkti informaciją apie tai. Galbūt paaiškės, kad vienos metodikos netinkamos naudoti, o kitos iš tiesų padeda ir gali būti taikomos.
Kalbant apie prevencinį gydymą, problema dar ir ta, kad žmogus, pavargęs nuo skausmo ir negavęs pagalbos, dažnai nuleidžia rankas. Tačiau gerieji pavyzdžiai rodo, kad jeigu pacientai nenuilstamai ieško sprendimo būdų, galiausiai randa išeitį. Todėl labai svarbu neprarasti motyvacijos. Kadangi gydoma lėtinė liga, visada pabrėžiamas paciento dalyvavimas. Tai nereiškia, kad jis turi išmanyti vaistus ir juos rinktis. Tai reiškia, kad gydytojas pristato keletą gydymo galimybių ir jas suderina su pacientu.
Niekada nereikėtų bijoti išbandyti siūlomo gydymo. Jeigu gydymas nepadeda, joks gydytojas neragins tęsti, o trumpas pabandymas nieko bloga nepadarys, juolab kad nepageidaujami vaistų reiškiniai tampa aiškūs per pirmas dvi savaites. Kita vertus, gydymo rezultatai paaiškėja tik po trijų mėnesių. Šiuo atveju pranašesnė biologinė terapija – didžiajai daliai pacientų rezultatai pasirodo jau po pirmo mėnesio.
– Kas gi dažniausiai sukelia migreną, t. y. kas yra jos trigeriai?
– Vienareikšmiškai atsakyti labai sudėtinga. Dažnai pacientai trigeriais įvardina tam tikrus pradinius migrenos simptomus. Pavyzdžiui, sako: „Prisivalgiau šokolado, ir dabar skaudą galvą.“ Tačiau gal tas noras saldaus buvo požymis, kad prasideda migrena?
Būtų labai patogu turėti universalų, visiems tinkantį sąrašą, ko turėtų nedaryti sergantysis migrena, tačiau galima apibendrinti tik tam tikrus dalykus. Pavyzdžiui, yra žinoma, kad migreną provokuoja menstruacijos, miego sutrikimai, meteorologiniai veiksniai bei tam tikri nukrypimai nuo kasdienės normos, pavyzdžiui, visada geriu du puodelius kavos, o vieną dieną išgėriau penkis.
Tačiau visi mokslininkai sutaria, kad galva tam tikra prasme turi būti pasiruošusi „paleisti“ priepuolį, tik tuomet suveikia trigeris. Tarkime, beveik visi sergantieji teigia, kad alkoholis provokuoja migreną, bet išsamūs tyrimai rodo, kad aiškų ir nuolatinį provokavimą gali nurodyti ne daugiau kaip 30 proc. sergančiųjų. Mat turi būti labai aiškus ryšys – išgėrus alkoholio po 3–4 valandų turi prasidėti priepuolis, tačiau taip būna ne visada. Taigi prie priepuolio greičiausiai prisideda daugiau dalykų nei alkoholis – gal aš neišsimiegojau, anksti kėliausi, gal turėjau emocinį stresą.
Moksliškai įrodytos universalios migrenos dietos taip pat nėra. Tačiau paprastai sergantieji migrena turi ir kitokių ligų – miego, nerimo sutrikimų, alerginių, odos, virškinamojo trakto ligų. Kai tam tikra mityba koreguojami šie sutrikimai, tai teigiamai paveikia ir migreną. Todėl galima rasti labai prieštaringų pasakymų, koks maistas padeda nuo migrenos: vienam geriau nevalgyti mėsos, kitam – gliuteno, trečiam labai tinka ketogeninė dieta.
Dažnai galima išgirsti, kad migreną sukelia raudoni produktai, tačiau tokių įrodymų nėra. Kita vertus tam tikros cheminės medžiagos, esančios maiste, gali sukelti galvos skausmą. Geriausiai žinomas glutamato sukeliamas skausmas.
– Ar gali migreną sumažinti fizinis aktyvumas?
– Reguliarus fizinis aktyvumas padeda sumažinti priepuolių dažnį, tačiau jis neturėtų būti intensyvus. Dažniausiai siekiame, kad jis būtų vidutinis, tačiau kai kurie pacientai visą gyvenimą gali toleruoti tik mažą fizinį aktyvumą. Dėl sporto rūšies griežtų nurodymų taip pat nėra. Turiu pacientų, kurie sporto salėje kilnoja sunkumus, kiti užsiima tradiciniu sportu, kuris labai rekomenduojamas, – joga, kalanetika, pilatesu, šiaurietišku vaikščiojimu ir pan.
Svarbiausia - tai turi patikti. Taip pat svarbu turėti laiko, nes jei norėsime tą pačią dieną nudirbti visus darbus, atlikti šeimos užduotis ir dar vėlai vakare pasportuoti, tik patirsime stresą ir naudos iš tokio sportavimo nebus. Darbo ir poilsio režimo sureguliavimas, skyrimas laiko reguliariam fiziniam aktyvumui, nepriklausomai nuo jo rūšies, – tai vaidinu laiku sau. Ir tai veikia.
Dažnai sakoma, kad migrenos prevencijai reikia vengti streso. Bet šiais laikais tai neįmanoma, jo yra visur. Todėl aš siūlau tapti atsparesniems stresui, o tam padeda režimas – miego, mitybos ir reguliaraus fizinio aktyvumo. Kuo dienotvarkė pastovesnė, tuo geriau valdoma migrena.
Daugiau klausimų ir atsakymų galite išgirsti šiame vaizdo įraše.
