Pasak Vilniaus universiteto (VU) Gyvybės mokslų centro mokslininkės dr. Ramunės Grikšienės, tobulėjant smegenų vaizdinimo metodikoms, atsiranda galimybė stebėti smegenis ir vis tiksliau vertinti jų veiklą. Tokių tyrimų metu buvo pastebėtas ir hormoninės kontracepcijos poveikis smegenims: tam tikros sritys smegenyse dėl jos poveikio padidėja, o tam tikros – sumažėja, o tai paskatino šiuos tyrinėjimus tęsti.
„Vakarų medicinos problema ta, kad specialistai, kai pas juos ateina pacientas, paprastai vertina tik savo sritį, tarkime, lytinę sistemą, bet nemato žmogaus kaip visumos.
Suprantama, čia ir dabar hormoninė kontracepcija – itin patogus pasirinkimas nuo nėštumo besisaugančioms moterims. Tačiau nei gydytojai, nei mokslininkai dar nežino, kaip ji paveiks moters organizmą ir smegenis ilgalaikėje perspektyvoje.
Jau žinoma, kad visa supanti aplinka veikia mus epigenetiškai, t. y. keičia genų raišką, kuri gali būti paveldima. Ir jei dėl nesveikos vyro mitybos jo palikuonis gali turėti problemų su riebalų apykaita, kas nutiks, jeigu mama 20 metų iki pastojimo bus užblokavusi savo natūralius hormonus? Šiuo metu duomenų apie tai tiesiog nėra“, – teigė pašnekovė.
Kaip veikia sintetiniai hormonai
Norint suprasti, kaip mūsų organizmą veikia hormoninė kontracepcija, pirmiausiai reikia žinoti, kaip vyksta natūralus menstruacinis ciklas.
Nors lytiniai hormonai yra susiję su mūsų lytiniais organais, jie yra valdomi smegenų. Vienoje iš smegenų struktūrų – pogumburyje – gaminamas hormonas GnRH. Jis stimuliuoja hipofizę, kuri gamina folikulų brendimą skatinančius hormonus – LH ir FSH, dėl kurių poveikio kiaušidėse vyksta ovuliacija.
Dėl minėtų hormonų poveikio kiaušidės ima gaminti estrogeną ir progesteroną, kurių kiekiai ciklo metu svyruoja. Toks yra natūralaus ciklo mechanizmas – bręsta folikulai, keičiasi estrogeno ir progesterono santykis, ir gimdos gleivinė pasiruošia apvaisinto kiaušinėlio implantacijai. O jeigu ji neįvyksta, prasideda menstruacinis kraujavimas.
Kombinuotą hormoninę kontracepciją taip pat sudaro du „hormonai“ – sintetiniai estrogeno ir progesterono pakaitalai. Estrogenų funkcija – keliauti į smegenis, į pogumburį ir slopinti hormono GnRH veiklą. Tuomet nevyksta ir hormonų HSH bei LH sintezė. Tai reiškia, kad kiaušidžių veikla slopinama, nevyksta ovuliacija ir negaminami natūralūs hormonai.
Vartojant hormoninę kontracepciją natūralūs hormonai nuslopinami, o sintetinių hormonų poveikis iki šiol nėra aiškus.
Pagrindinis sintetinių estrogenų taikinys, pasak mokslininkės, yra smegenys, o sintetinio progesterono – lytiniai organai. Pastarasis keičia gimdos gleivių konsistenciją, formuoja kamštį, kad spermatozoidai nepatektų į gimdą, bei trukdo gimdos gleivinei ruoštis implantacijai. Tačiau ir progesterono, kaip ir sintetinio estrogeno, patenka į kraują, todėl jis veikia ir smegenis, trukdydamas susidaryti natūraliems hormonams.
„Hormoninės spiralės laikomos lokaliausio veikimo priemone, nes iš jų daugiausia hormonų išskiriama gimdoje. Jas kuriant yra apskaičiuojamas gana nedidelis jų kiekis, kad medžiaga stipriai neišsisklaidytų per kraują. Teigiama, kad daugeliui hormoninę spiralę turinčių moterų ovuliacija ir tam tikri hormonų svyravimai visgi vyksta“, – teigė R.Grikšienė.
Kalbėdama apie hormoninės kontracepcijos poveikį mūsų organizmui, neuromokslininkė pabrėžė, kad sudėtinėje kontraceptinėje tabletėje esantys progestinai gali jungtis ne tik prie progesterono, bet ir prie kitų hormonų receptorių, pavyzdžiui, androgenų (testosterono), kortikosteroidų (kortizolio), mineralkortikoidų (aldosterono). Dėl to kontraceptikai gali turėti ir kitą, šalutinį, poveikį.
Jei progestinas jungiasi prie testosterono receptoriaus ir jį aktyvina, jis turi antrogeninį, paprastai tariant, vyrišką poveikį, kuris gali būti susijęs su nuotaikos svyravimais, padidėjusiu plaukuotumu ir pan. Naujausios kartos progestinai kuriami taip, kad tokio poveikio turėtų kuo mažiau.
Kas žinoma apie pašalinius hormonų poveikius
Pasak R.Grikšienės, pastaruoju metu gana gerai išnagrinėti pašaliniai hormoninės kontracepcijos fiziologiniai poveikiai. Yra žinoma, kad ją atsargiai turėtų vartoti vyresnės moterys, turinčios aukštą kraujospūdį ar didelį kraujo krešumą, rūkančios, turinčios problemų dėl kaulų tankio, nutukusios moterys. Tačiau poveikis nervų sistemai (nuotaikai, emocijoms, kognityvinėms funkcijoms, socioemocinei elgsenai) daug metų buvo netyrinėtas.
„Hormonai modeliuoja visą mūsų kūną. Lytinių hormonų receptorių turi praktiškai visos mūsų organizmo sistemos. Mūsų kūnas prisitaikęs prie natūralių hormonų poveikio, jam jų reikia, kad jis tinkamai funkcionuotų.
Vartojant hormoninę kontracepciją, prisiminkime, natūralūs hormonai nuslopinami, o sintetinių hormonų poveikis iki šiol nėra aiškus. Tiesa, nustatytos tam tikros smegenų sritys, kurias veikia hormoninė kontracepcija, – jau žinoma, kad paveikiamos sritys, atsakingos už emocinę ir socialinę elgseną. Taip pat pokyčiai pastebėti smegenų žievės srityse, atsakingose už sprendimų priėmimą, informacijos priėmimą ir integravimą“, – pasakojo pašnekovė.
Pernai VU mokslininkai apklausė 159 moteris, vartojančias hormoninę kontracepciją. 34 proc. iš jų paminėjo, kad jų emocijos suintensyvėjo, ir vos kelios teigė priešingai, kad emocijos tapo stabilesnės ar sumažėjo. 37 proc. respondenčių pastebėjo sumažėjusį libido, 22 proc. – pablogėjusią nuotaiką, 22 proc. – svorio prieaugį.
Taigi apie trečdalį moterų pažymėjo, kad jaučia vienokius ar kitokius neigiamus pašalinius poveikius, vienintelis reikšmingas teigiamas poveikis – 20 proc. moterų nurodė pagerėjusią odos būklę.
Poveikis nuotaikai ir depresijos simptomams
Kaip hormoninė kontracepcija veikia nuotaiką, aiškinasi ir kiti mokslininkai, o tyrimų rezultatai nėra vienareikšmiai.
Tyrimas su placebu, kuriame dalyvavo apie 300 moterų, parodė, kad hormoninę kontracepciją vartojančių moterų depresiškumo lygis, matuotas pagal atitinkamą klausimyną, yra šiek tiek didesnis. Reikšmingiausi skirtumai nustatyti kalbant apie pozityvų nusiteikimą, savikontrolės ir gyvybingumo jausmą (šie požymiai sumažėjo).
Hormoninė kontracepcija veikia smegenų sritis, atsakingas už emocinę ir socialinę elgseną.
Panašūs ir vieno didžiausių tyrimų rezultatai. Danijoje buvo išanalizuoti per milijono moterų duomenys, siekiant išsiaiškinti pirmojo antidepresantų vartojimo skirtumus tarp moterų, pasirinkusių ir nepasirinkusių hormoninę kontracepciją. Visose amžiaus grupėse antidepresantų vartojimas buvo aukštesnis kontracepciją vartojančių/naudojančių grupėje. Šiuo požiūriu bene labiausiai išsiskyrė gimdos spiralės. Pačios aukščiausios vertės, kalbant apie visas priemones, buvo paauglių grupėje (15–19 m.).
Jaunos mergaitės daugiau nei tris kartus dažniau vartojo antidepresantus, jei turėjo hormonines spirales arba naudojo pleistrus, ir apie du kartus dažniau, jei vartojo tabletes. Skirtumai pradėjo mažėti nuo 30–34 metų.
Apie hormoninės kontracepcijos ir depresijos ryšį paauglystėje verčia susimąstyti dar vienas tyrimas, kurio metu depresijos simptomai buvo vertinami daugiau nei tūkstančiui moterų. Jis parodė, kad depresijos simptomai 16-os metų amžiaus grupėje reikšmingai didesni mergaičių, vartojančių/naudojančių hormoninę kontracepciją.
Olandijoje buvo atliktas tyrimas, kurio metu moterims buvo pateiktas socialinio streso testas. Buvo imituojamas darbo pokalbis – penkias minutes jos prieš komisiją bei kamerą turėjo save pristatinėti. Moterys buvo suskirstytos į keturias grupes – turinčių hormoninę spiralę, vartojančių kontraceptines piliules, turinčių vario spiralę ir nenaudojančių kontracepcijos. Išmatavus širdies ritmo atsaką į stresą, didžiausias jis buvo hormoninę spiralę turinčių moterų. Taip pat jų seilėse buvo aptikta didžiausia streso hormono kortizolio koncentracija. Beje, įdomu tai, kad kombinuotos hormoninės tabletės sumažino kortizolio koncentraciją.
Mokslininkai šias moteris ištyrė ir dėl ilgalaikio streso poveikio – išmatavo kortizolio lygį plaukuose, taip nustatydami ne tik momentinį kortizolio lygį, kaip atsaką į dirbtinį stresą, o koks jis laikėsi apie dvi savaites ar mėnesį, t. y. kaip moterys jautėsi savo įprastoje aplinkoje. Turinčiųjų hormonines spirales kortizolio kiekis plaukuose buvo didžiausias.
Hormonų poveikis paauglių smegenims
„Svarbiausia, kad beveik nieko nežinoma apie hormoninės kontracepcijos poveikį besivystančioms smegenims.
Paauglystėje, maždaug nuo 13 iki 18–19 metų, mūsų smegenys patiria antrą labai svarbų vystymosi etapą, kurio metu smegenyse vyksta daug svarbių pokyčių. Natūraliai, brendimo metu, veikiant lytiniams hormonams, lygiagrečiai keičiasi reprodukcinė sistema, visas kūnas ir smegenys. Tai labai svarbus periodas, o kaip jo metu smegenis paveikia sintetiniai hormonai, tokių tyrimų nėra“, – teigė R.Grikšienė.
Pasak jos, aukščiausio lygio smegenų sritys – kaktinė sritis, susijusi su mūsų asmenybės bruožais, sprendimų priėmimu, rizikų, pasekmių numatymu, taip pat asociatyvinės smegenų sritys, kurių pagalba mes integruojame, vertiname informaciją, – į finalinį vystymosi etapą pereina vėlyvojoje paauglystės fazėje ir šis perėjimas gali tęstis iki 19–20 metų ar dar ilgiau.
„Ir niekas nežino, kaip gali pasikeisti smegenų vystymasis, jeigu mes nubraukiame natūralių hormonų poveikį, nes, kaip jau minėta, sintetiniai hormonai nuslopina natūralių gamybą. Tai ir yra didžiausia rizika“, – teigė pašnekovė.
Emocijos ir kognityvinės funkcijos
Nors hormoninę kontracepciją vartojančios moterys neretai skundžiasi nuotaikų ir emocijų svyravimais, vis dar mažai duomenų, kaip šie hormonai iš tiesų veikia emocijas.
Tai aiškinosi ir VU mokslininkai. Moterims, tiek vartojančioms kontracepciją, tiek jos nevartojančioms, buvo rodomi vaizdai, sukeliantys tam tikras emocijas. Vaizdai buvo neutralūs, malonūs, nemalonūs, ypač malonūs (erotiniai) ir ypač nemalonūs (lavonai, sužaloti kūnai). Buvo matuojama, kaip keičiasi smegenų aktyvumas stebint šiuos vaizdus.
Tiek natūralų ciklą turinčių, tiek kontraceptines tabletes vartojančių moterų reakcija į neutralius vaizdus buvo mažiausia, o į erotinius vaizdus – stipriausia. Tačiau bendras smegenų aktyvumo lygis tarp kontraceptikus vartojančių moterų buvo reikšmingai žemesnis, kitaip tariant, jų emocinė reakcija buvo užslopinta. Ypač didelis skirtumas nustatytas stebint itin nemalonius vaizdus.
Nors tai nebuvo didelės imties tyrimas, jo rezultatus patvirtina ir kitų mokslininkų darbai. Pavyzdžiui, vieno tyrimo metu įvairiose ciklo fazėse buvo tirtas odos laidumo atsakas – prakaitavimo lygis. Moterims į ausis buvo paleidžiamas nemalonus garsas. Normaliai toks impulsas turi sukelti odos atsaką, nes jis išgąsdina. Tačiau šis atsakas hormoninę kontracepciją vartojančių moterų grupėje buvo kiek prislopintas, taigi daroma prielaida, kad kontraceptikai gali prislopinti emocijas.
Dar vienas įdomus VU mokslininkų pastebėjimas yra susijęs su kontraceptikais ir kognityvinėmis funkcijomis.
Kontracepciją vartojančios moterys, nors gavo tą pačią instrukciją, naudojo visiškai kitą strategiją.
„Mes pateikėme moterims erdvinių objektų sukimo mintyse užduotį, t. y. joms buvo parodyta 3D figūra, kurią mintyse reikėjo pasukti tam tikru kampu. Kontraceptines tabletes vartojančios moterys šią užduotį atliko reikšmingai prasčiau negu nevartojančios ir negu vyrai. Paprastai reakcijos laikas ilgėja priklausomai nuo to, kiek daug figūrą reikia pasukti. Tai ir buvo užfiksuota vyrų bei natūralų ciklą turinčių moterų grupėse.
Kontracepciją vartojančios moterys, nors gavo tą pačią instrukciją, naudojo visiškai kitą strategiją. Manome, kad jos nesuko figūrų mintyse, atliko tai kažkaip kitaip. Vis dar neturime paaiškinimo, kas vyko jų smegenyse, bet skirtumus encefalogramoje nustatėme intervale nuo 170 iki 317 sekundžių, kuris, kiek žinoma, susijęs su strategijos pasirinkimu. Vadinasi, kažkas pakitę smegenų srityje, aktyvioje sprendimų priėmimo metu“, – svarstė pašnekovė.
Nors tyrimai su žmonėmis įsibėgėja, pasak neuromokslininkės, jie mums pasako vis dar labai mažai, kas vyksta smegenyse vartojant hormoninę kontracepciją. Šiek tiek užpildo spragas tyrimai su gyvūnais, kadangi jų metu galima pamatuoti hormonų koncentraciją ir neurocheminius pokyčius tiesiogiai pačiose smegenyse.
„Tyrimai parodė, kad dėl hormoninės kontracepcijos priemonėse naudojamų medžiagų poveikio pasikeičia lytinių hormonų kiekis ne tik gyvūnų lytiniuose organuose, bet ir smegenyse. Sumažėja visų hormonų – estradiolio, progesterono, testosterono, kortikosterono ir pan. koncentracijos. Tai rimtas įspėjimas, nes hormonai skatina naujų ląstelių susidarymą, padeda gyti po traumų, veikia raminamai ciklo metu, jie svarbūs neuronų vystymuisi, užtikrina sveiką smegenų funkcionavimą.
Taip pat gyvūnų smegenyse rastas reikšmingai sumažėjęs augimo faktorius, kuris gaminamas smegenyse. Natūraliai jis svyruoja su mūsų menstruaciniu ritmu. Hormoninės kontracepcijos gavusių gyvūnų smegenyse šie svyravimai buvo panaikinti. Augimo faktorius siejamas su nuotaikos ir kitais psichikos sutrikimais, jo mažas kiekis gali būti vienas iš depresijos veiksnių, jis dalyvauja ilgalaikės atminties susiformavime. Su jo sumažėjimu siejamas nerimas, stresas, elgsenos pakitimai“, – vardijo R.Grikšienė.
Taigi apibendrindama ji pabrėžė, kad duomenų apie ilgalaikį kontracepcijos poveikį yra labai mažai. Todėl reikia atsiminti, kad tai yra vaistas, kurį vartoti reikia protingai ir tik tuomet, kai reikia.
