– Pastaruoju metu galima rasti nemažai informacijos apie sąmoningą sapnavimą. Ar tai iš tiesų pasiekiama kiekvienam?
– Sąmoningas sapnavimas – vienas keisčiausių dalykų. Yra įvairių būdų, kaip treniruotis sapnuoti sąmoningai, ir kai kuriems žmonėms tai labai gerai pavyksta. Manoma, kad yra tam tikras genetinis komponentas, nuo kurio priklauso gebėjimas sapnuoti sąmoningai. Todėl vieniems žmonėms tai pavyksta gana lengvai, o kitiems gali ir visai nepavykti.
Sąmoningo sapno metu žmogus supranta, kad jis sapnuoja, tačiau neatsibunda. Galima sakyti, kad sapne jo sąmonė atsibunda, stebi sapną, bet kūnas toliau miega. Kai kurie žmonės gali netgi sąmoningai veikti, įvairiai sąveikauti su sapno personažais, paveikti sapną, jį kurti.
– Kas vyksta sąmoningame sapne? Kaip jį galima panaudoti praktiškai?
– Sąmoningas sapnavimas yra gana patrauklus kelioms gyvenimo sritims. Pirmiausiai, aišku, pramogų verslui. Manoma, kad ateityje sąmoningas sapnavimas galėtų būti pritaikytas psichoterapijoje, pavyzdžiui, sąmoningai sapnuodami žmonės įveiktų savo baimes, fobijas ar košmarus, nes tokioje tarsi saugesnėje aplinkoje nei realus pasaulis, t. y. sapne, paprasčiau tvarkytis su tokiomis situacijomis.
Dar vienas labai įdomus sąmoningo sapnavimo pritaikymas yra sporto pasaulyje, nes, pasirodo, sąmoningo sapnavimo metu žmonės gali praktikuoti kokį nors veiksmą ar judesį. Tyrimai buvo atlikti su strėlyčių mėtymu į taikinį, monetos mėtymu į už dviejų metrų pastatytą puodelį ir užduotimi, kurios metu reikėjo tam tikra seka nuspausti keturis klavišus.
Vienos grupės dalyviai praktikavosi įprastai – esamoje realybėje. Kita žmonių grupė praktikavosi mintyse, t. y. per vizualizacijas. Trečia grupė visus minėtus judesius tobulino sąmoningame sapne. Kontrolinės grupės dalyviai visiškai nesitreniravo. Po tam tikro laiko mokslininkai tikrino, kaip pasikeitė tyrimo dalyvių rezultatai. Visos pirmosios trys grupės – tiek besitreniravę fiziškai, tiek mintyse, tiek sąmoningame sapne – statistiškai reikšmingai pagerino savo rezultatus. Taigi tikimasi, kad ateityje sąmoningame sapne galbūt galima bus mokytis, pavyzdžiui, pataikyti kamuolį į krepšį ir pan.
Gebantis sąmoningai sapnuoti žmogus gali užsiimti sapne įvairiomis veiklomis – aprašoma, kad žmonės skraido, plaukioja ir pan. Vis dėlto tai jau aukštasis pilotažas. Didžiajai daugumai nepavyksta paveikti sąmoningo sapno, dažniausiai jie gali tik stebėti, kas vyksta, ir tiek.
Beje, sąmoningas sapnavimas nėra visai nekaltas žaidimas. Mokslininkai ragina žmones būti atsargiems, nes labai gerai įvaldžius sąmoningą sapnavimą gali pasidaryti sunku atskirti realybę nuo sapno. Ir taip iš tiesų nutinka.
Vienos mano paskaitos metu dalyviai pasidalino patirtimi, kad, įvaldę šią techniką, liovėsi stengtis sapnuoti sąmoningai, nes jie pajuto, kad praranda adekvatumą, nebeatskiria, kur yra realybė, o kur yra sapnas.
Tikimasi, kad ateityje sąmoningame sapne galbūt galima bus mokytis, pavyzdžiui, pataikyti kamuolį į krepšį.
– Kaip atskirti, kad tu sąmoningai sapnuoji?
– Didžioji dauguma technikų, padedančių treniruoti sąmoningą sapnavimą, susijusios su nuolatiniu tikrinimu, ar tai yra realybė, ar sapnas. Pavyzdžiui, viena iš technikų, kurią pati išbandžiau, yra užsikimšti nosį ir pabandyti įkvėpti. Jeigu nepavyks įkvėpti, tai normalu. Bet sapne puikiausiai pavyksta įkvėpti ir užkimšta nosimi. Mat sapne galioja visai kiti dėsniai – ten viskas yra įmanoma.
Kitaip tariant, dienos metu daug kartų, taip pat ir tik atsibudus ryte bei prieš miegą, vis tikrinti – galiu įkvėpti ar ne. Po kurio laiko vieną kartą gali pavykti sąmoningai pasitikrinti ir sapne. Ir kai pavyks įkvėpti, sąmonė atpažins, kad kažkas ne taip, kaip turėtų būti, vadinasi, tai sapnas.
Yra ir įvairių kitokių būdų, lavinančių gebėjimą sąmoningai sapnuoti, netgi labai išmanių. Pavyzdžiui, yra specialios išmaniosios apyrankės arba akiniai, kurie seka tavo miegą ir tam tikroje miego fazėje bando švelniai suvibruoti, kad nepažadintų, bet sapne smegenys gali pajusti šią vibraciją ir po truputį išmokti ją sieti su sąmoningu sapnavimu.
– Visus labai domina klausimas, ar galima mokytis sapne. Juk kaip būtų patogu...
– Į šią temą galima pažvelgti iš dviejų pusių. Pirmasis klausimas – ar galima kažką visai naujo išmokti miego metu. Kitaip tariant, ar įmanoma įdiegti į smegenis visiškai naują informaciją, su kuria tikrovėje mes nesusidūrėme?
Atsakymas yra ir taip, ir ne. Viskas priklauso nuo to, kokio tipo informacija yra. Kai mes miegame, esame nesąmoningi, t. y. sąmoningai nesuprantame, kas aplink mus vyksta, todėl tokių dalykų, kaip istorinės datos, svetimos kalbos žodžiai, išmokti nepavyks. Tam reikia mūsų sąmoningo dėmesingumo.
Tačiau yra tyrimų, kurie rodo, kad mūsų smegenys reaguoja į aplinką net tada, kai mes miegame. Pavyzdžiui, jeigu miegant žmogui paleidžiamas garso įrašas, kuriame įrašyti atsitiktiniai žodžiai, smegenys praktiškai nereaguoja. Tai galima nustatyti pamatavus smegenų aktyvumą specialiais elektrodais. Bet jei pasakomas miegančiojo vardas, smegenų aktyvumas pasikeičia.
Tai reiškia, kad smegenys moka atskirti informaciją pagal svarbumą, jaučia aplinką. Greičiausiai tai evoliucijos metu susiformavusi jų ypatybė. Žvelgiant evoliuciškai, miegančiam žmogui būdavo svarbu laiku išgirsti liūto riaumojimą, kad prabustų ir apsisaugotų nuo jo, todėl smegenys miego metu visiškai neatsijungia. Būtent todėl mes dažnai nelabai gerai miegame naujoje vietoje.
Taip pat miego metu gali formuotis naujos asociacijos. Buvo atliktas tyrimas su rūkančiais žmonėmis. Miego metu jiems iš pradžių buvo paleidžiamas cigarečių kvapas, o iš karto po jo – bjaurus supuvusio kiaušinio kvapas. Su kita grupe toks pats eksperimentas buvo atliktas būdravimo būsenoje.
Tie, kuriems kvapai buvo leidžiami miego metu, savaitę laiko rūkė 30 proc. cigarečių mažiau nei įprastai, tačiau tarp būdravusių eksperimento dalyvių toks pokytis nebuvo pastebėtas. Vadinasi, miego metu smegenyse buvo užfiksuota informacija, kad geriau nerūkyti, nes po to bus labai nemalonu, o būdraujanti sąmonė suprato, kas vyksta, ir tuos kvapus atskyrė.
Taigi, miego metu galimybės išmokti naują informaciją yra ribotos, bet manipuliuoti jau esama informacija tikrai galima. Mano manymu, tai labai įdomi tema, turintį didžiulį potencialą. Moksliškai šis reiškinys vadinamas tiksliniu atminties suaktyvinimu. Kitaip tariant, miego metu mes galime pastiprinti arba susilpninti tam tikros informacijos išsaugojimą.
Miego metu galimybės išmokti naują informaciją yra ribotos, bet manipuliuoti jau esama informacija tikrai galima.
Pavyzdžiui, kai mes mokomės naujų užsienio kalbos žodžių su kokiu nors stimulu – garsu (varpelio skambėjimas) arba kvapu (rožių kvapas), o vėliau lėtojo miego metu mums bus pateiktas tas pats rožių kvapas arba skambins tuo pačiu varpeliu, ryte atsibudę tuos žodžius prisiminsime daug geriau nei tada, jei mokėmės be minėtų stimulų.
Tyrimai, kurių metų aiškinamasi, kaip miegą galima panaudoti efektyvesniam mokymuisi, vyksta nuo 2007 m. Jau publikuota šimtai mokslinių straipsnių, kuriuose aprašyta, kaip miegant galima, pavyzdžiui, geriau atsiminti gramatikos taisykles, naujus svetimos kalbos žodžius, netgi mažinti tam tikras fobijas. Taip pat buvo darytas tyrimas su „Atminties“ žaidimu, kai reikia atsiminti kortelių seką. Visais atvejais kvapo arba garso stimulas, pateikiamas mokymosi bei miego metu, leidžia pasiekti geresnių rezultatų.
Vokietijoje vienas tyrimas buvo atliktas netgi ne laboratorijoje, o gyvenimiškomis sąlygomis. Jame dalyvavo šeštokai. Jie buvo suskirstyti į tris grupes.
Vienos grupės dalyviai tiesiog mokėsi naujų užsienio kalbos žodžių, o kitą dieną po miego buvo testuojami. Antra grupė mokėsi ir miegojo namuose su rožių kvapu. Trečia grupė mokėsi, miegojo ir atsakinėjo testo metu su rožių kvapu. Daug geriau žodžius prisiminė ta grupė, kuri mokėsi ir miegojo su rožių kvapu. Šiek tiek nežymiai dar geresnius rezultatus parodė tie, kurie ne tik mokėsi ir miegojo, bet ir testo metu atsakinėjo su rožių kvapu.
Kokia šių eksperimentų paslaptis? Tam tikras stimulas (kvapas arba garsas) miego metu suaktyvina neuronų kelius, kurie koduoja šią naujai išmoktą informaciją ir taip ją sustiprina.
– Ar tiesa, kad norint geriau atsiminti informaciją, ją reikia skaityti ar pasikartoti prieš miegą?
– Taip, yra keletas tyrimų, kurie patvirtina, kad prieš miegą verta pasikartoti faktinę informaciją – naujus žodžius, istorines datas, terminus.
Buvo darytas vienas tyrimas, kurio metu viena žmonių grupė naujų užsienio kalbos žodžių mokėsi likus trims valandoms iki miego, kiti – likus 10 valandų. Kitą dieną mokslininkai juos testavo. Pirmieji testą išlaikė geriau.
Tačiau tikrai neišmoksime naujos informacijos miego metu pasileidę kokį nors įrašą – deja, nauja informacija taip paprastai, be pastangų, į mūsų atmintį neįkris.
