Priklausomybės centruose dirbantys medikai teigia, jog dauguma
šiandieninių rūkorių ir vėliau tų, kurie savo vaikams dėsto, kaip sunku mesti, pradėjo rūkyti tokiame amžiuje. Pašnekovai prideda, jog per mažai dėmesio kreipiame į vis sparčiau plintančias elektronines cigaretes. Mokytojai jau skundžiasi, kad moksleiviai nesibodi tokią cigaretę užsirūkyti klasėje.
„Elektroninė cigaretė – tarsi saldainis!“
Kauno priklausomybės ligų centro Vaikų ir jaunimo skyriaus vedėja Žaneta Žalkauskaitė stebisi, jog tėvai, pričiupę paauglį rūkant, atsikvepia: „Na, nors ne „žolę“...“
Pašnekovė primena, jog paaugliai neturi teisės rūkyti nei įprastų, nei šiuo metu populiarėjančių elektroninių cigarečių.
„Mane stebina artimųjų požiūris, kad elektroninė cigaretė – kaip saldainis. Ten yra visko: ir nikotino, ir įvairiausių cheminių junginių. Elektroninės cigaretės buvo sukurtos kaip pakaitalas rūkantiems suaugusiems. Kas liečia paauglius – elektroninių cigarečių jų rankose negali būti!“ – piktinosi Ž.Žalkauskaitė.
Ji teigė sulaukusi skambučių iš mokytojų: kai kurie jaunuoliai elektronines cigaretes užsirūko tiesiog mokykloje, nes tai neva „ne cigaretė“. Tada negalioja ir taisyklės rūkyti tam tikru atstumu nuo mokyklos.
„Jos turi ir kvapą, ir dūmus – viską! – sakė pašnekovė. –Tai labai rimta! Psichologinė priklausomybė nuo elektroninių cigarečių taip pat išsivysto“.
Rūkančių tėvų argumentai – kaip žirniai į sieną
Fizinė priklausomybė nuo rūkymo išsivysto tik ilgai ir gausiai rūkant.
Per pašnekovės darbo priklausomybės centre dešimtmetį tebuvo keli paaugliai, kurie iš tiesų šiame kentė fizinę abstinenciją (nes čia papuolus rūkyti apskritai draudžiama).
Tačiau bėda ta, jog rūkymas – viena labiausiai paplitusių priklausomybių. Jei rūkai pats – kaip gali „skaityti moralą“ paaugliui?
„Per konsultaciją sėdi kokių 14-os metų paauglys ir tėtis, nuo kurio dvelkia rūkalais. Tuomet paauglys paklausia: „O ko pats nemeti?“ Ir tėtis pradeda dėstyti, kad labai sunku mesti, todėl ir nori, kad sūnus nerūkytų. Bet nemeta. Tai – neveikia“, – liūdnai sako Ž.Žalkauskaitė.
Pašnekovė priduria, kad dauguma šiandieninių rūkorių tokį įprotį įgijo savo paauglystės metais?
„Po 18-os metų rūkyti pradeda labai mažas procentas žmonių. Suaugęs žmogus visai kitaip tą įprotį vertina“, – kalbėjo Kauno priklausomybės ligų centro atstovė.
Dažniausiai tėvai sūnų ar dukrą nusprendžia gydyti tik tomet, kai cigaretės aptinkamos 11-mečio-13-mečio kuprinėje. Šį žalingą įprotį dažniausiai apipina kitos problemos: probleminis elgesys, prasti pažymiai, prasta kompanija.
„Ar tokiam pasakysi, kad užaugęs jis turės rimtų sveikatos bėdų? Jie apskritai jaučiasi nemirtingi! Jie tikri, kad tie visi baisūs dalykai nutiks kažkam kitam. Deja, didžiausias darbas vis tiek lieka tėvų“,– sako pašnekovė.
Moko naujų būdų nusiraminti, leisti pertraukas
Vilniaus priklausomybės ligų centro Vaikų ir jaunimo skyriaus administratorė Ieva Valančiauskienė sako, jog į jų centrą papuolę rūkantys paaugliai dažniausiai turi ir kitų priklausomybių.
„Jei vaikas iš asocialios šeimos – nelabai pamenu, kad būtų nerūkęs. Tai yra pirmoji medžiaga, su kuria jie susipažįsta, o vėliau pabandomos kitos psichotropinės medžiagos“, – sako I. Valančiauskienė.
Vaikai iš suaugusiųjų perima cigarečių siejimą su pertraukomis darbe, atsipalaidavimu, nusiraminimu po ginčo ar barnio.
„Psichologinė priklausomybė vystosi pakankamai greitai: rūkoma po pusryčių, prie kavos, per petraukas – tai tampa kasienės rutinos dalimi“, – kalbėjo pašnekovė.
Todėl Vilniaus priklausomybės ligų centre ne moralizuojama, o mokoma, kaip dar, be cigaretės, būtų galima nusiraminti, kokiais būdais – atsipalaiduoti, ieškoma alternatyvių meninių veiklų.
Už rūkymą mokyklų teritorijoje – administracinė atsakomybė
Tabako kontrolės įstatyme draudžiama visose švietimo įstaigose ir jų teritorijose rūkyti. Pareigūnai laikas nuo laiko čia surengia reidus, kurių metu tikrina, kaip laikomasi įstatymų nuostatų.
Štai vasarį Pagėgiuose Laivininkų mokyklos prieigose buvo surengtas policijos reidas – jo metu nustatyti 7 moksleiviai, kurie traukė cigaretes. Pareigūnams jie pripažino žinoję, kad rūkyti mokyklos teritorijoje draudžiama. Už įstatymo nuostatų pažeidimus Administracinės teisės pažeidimų kodeksas numato baudas nuo 20 iki 50 eurų arba įspėjimą.
Nemalonumu turi ne tik paaugliai, bet ir jų tėvai – jiems skiriamos baudos už vaikų prasižengimus. Bausti už rūkymą mokytojai negali, bet apie taip besielgiančius nepilnamečius pranešti policijai nedraudžiama.
„Bizūno“ ir „morkos“ metodas
Į Vilniaus priklausomybės ligų centrą jaunuoliai dažniausiai nesikreipia patys: tai būna arba teismo įpareigojimas, arba probacijos rekomenduotas gydymas, arba paaugliai čia patenka prieš išsiunčiami į socializacijos centrą. „Jie yra visiškai nemotyvuoti. Jie visiškai nesuvokia problemos ir dar nesupranta, kodėl visi aplinkui skatina mesti. Jiems tai yra linksma, toks yra jų gyvenimo būdas“, – prisipažįsta I.Valančiauskienė.
Vilniaus visuomenės sveikatos biuro specialistė Viktorija Andrejevaitė pastebi, jog dėl rūkymo įprasta konsultuoti suaugusiuosius, jiems skirtos ir pagalbos metant rūkyti grupės. Tuo metu vaikams, paaugliams organizuojami nebent prevenciniai užsiėmimai, tačiau itin mažai įstaigų, kurios užsiimtų jų gydymu nuo rūkymo, padėtų mesti.. Šioje vietoje priminsime, jog rūkančių penkiolikmečių berniukų yra beveik trečdalis, merginų – arti penktadalio.
Ž.Žalkauskaitė nesugalvoja jokio geresnio būdo, kaip tik savo paaugliams vaikams nustatyti taisykles: kas bus, jei rūkysi (bausmė), ir kas – jei nerūkysi (kokia nors maloni veikla ar geidžiamas daiktas).
Šiuo metu tėvai dažniausiai pastebi paauglius rūkant tuomet, kai jiems jau kasdien reikia cigaretės. Būtų idealu, jei „pagauti už rankos“ pavyktų tuomet, kai vaikas parūko epizodiškai, kokiuose nors vakarėliuose.
Kai priklausomybė dar nėra susiformavusi, problemą galima išspręsti greičiau.
Vilniaus miesto visuomenės sveikatos biuro naujienas rasite ir „Facebook“ puslapyje.
