Apgamas atsirado nėštumo metu
Prieš kelerius metus, laukdamasi pirmagimės, moteris pastebėjo, kad liemens srityje atsirado naujas apgamas. Darinys nebuvo labai gražus, tačiau nedidelis, tad moteris į jį nekreipė pernelyg didelio dėmesio. Buvo skaičiusi, kad nėštumo metu dėl kitokios hormonų veiklos natūraliai keičiasi odos pigmentacija.
„Kadangi turiu daug apgamų, pakankamai atidžiai juos stebėjau, todėl ir pamačiau, kai atsirado naujas apgamas. Iš karto jis man kėlė įtarimą, erzino. Jei pamatydavau straipsnį apie odos vėžį ar melanomą, visada perskaitydavau. Vis turėjau mintį pasitikrinti visus apgamus, bet taip ir neprisiruošiau. Tačiau kai pasikeitė apgamo spalva ir jis pradėjo niežėti, nuėjau pas gydytoją. Nusiteikusi buvau gana ramiai, tiesiog turėjau mintį, kad noriu jį pašalinti, kad ateityje nesupiktybėtų. Man buvo liepta apgamą stebėti tris mėnesius, tačiau nuojauta kuždėjo, kad delsti nereikėtų. Nepaisydama, jog laukiuosi, norėjau jį pašalinti kuo greičiau“, – pasakojo moteris.
Chirurgo, į kurį ji kreipėsi, nuomonė buvo tokia pati – šalinti nieko nelaukiant. Po procedūros apgamas, savaime suprantama, buvo ištirtas. Rezultatai moterį pribloškė.
Nežinia varė iš proto
„Kai išgirdau diagnozę, ėjo penktas nėštumo mėnuo. Nors man buvo pasakyta pasiskambinti dėl apgamo rezultatų pačiai, sulaukiau skambučio iš gydymo įstaigos. Man buvo pasakyta, kad reikia registruotis onkologo konsultacijai. Buvo labai baisu, nes nieko daugiau man nepasakė, nebuvo aišku, kaip pažengusi liga. Puoliau į ašaras, iš karto nubėgau pas vyrą į kitą kambarį ir išrėžiau: „Taip ir maniau, kad tas apgamas kažkoks negeras!“ Jaučiausi taip, tarsi man iš po kojų būtų išmuštas tvirtas pagrindas.
Iš karto pabandžiau užsiregistruoti pas onkologą, bet sužinojau, kad konsultacijos laukti teks mėnesį. Per tiek laiko nuo nežinios ir iš proto galima išeiti, be to, žinant, kad melanoma – greitai progresuojanti liga, pavojinga taip ilgai laukti. Kadangi buvau dar ir nėščia, pas gydytoją pavyko pakliūti iš karto“, – prisiminė pašnekovė.
Pagal melanomos gylį iš pradžių jai buvo pasakyta, kad tai antra vėžio stadija. Vėliau buvo pervadinta į pirmą, tačiau dar nebuvo atlikti tyrimai ir nebuvo žinoma, ar liga neišplitusi į kitus organus. Jei būtų nustatytos metastazės, stadija iš karto pasikeistų į ketvirtą.
„Dėl nėštumo kompiuterinės tomografijos man daryti negalėjo, taip pat negalėjo suleisti radioaktyvių medžiagų ir stebėti, kur plinta vėžinės ląstelės. Buvo atlikta tik organų echoskopija, tačiau jos metu matomas tik jau pažengęs vėžys, užuomazgų nepamatysi. Tačiau po šių tyrimų vis dėlto pasidarė ramiau“, – atviravo pašnekovė.
Mirties baimė neleido nei susikaupti, nei užmigti
Tas laukimo dienas, kol vis dar buvo daug nežinomųjų, moteris iki šiol prisimena su virpuliu: „Pamenu, migdydavau savo mergytę, kuriai buvo vos dveji metukai, ir jai užmigus gulėdavau šalia ir verkdavau. Norėjau sugerti kiekvieną buvimo kartu sekundę, nes nežinojau, kiek dar gyvensiu. Bijojau, kad ji manęs nė neatsimins užaugusi, o mažylis pilvelyje net neturės galimybės pažinti. Niekaip negalėjau atsikratyti vaizdo, kaip aš guliu karste, o dukra šalia klykia, šaukiasi manęs, prašo atsibusti. Buvo žiauriai sunku“.
Taigi kol moteris sulaukė tyrimų rezultatų, mirties baimė taip smarkiai alsavo į veidą, kad ji negalėjo nei miegoti, nei susikaupti. Juk tai liga, kuri pati savaime sparčiai vystosi, o nėštumas ją gali dar labiau paspartinti. Mintys apie mirtį persekiojo visur. Todėl tuo metu ji stengėsi tiesiog nebūti viena ir kuo mažiau būti namuose, kad tik nereikėtų sėdėti tarp keturių sienų su savo mintimis.
„Kai lauki vaikelio, tai didelis džiaugsmas, viskas atrodo nuspalvinta šviesiomis spalvomis, o čia – tokie išgyvenimai. Buvo gaila vaikelio, kurį nešiojau, kalbėdavau su juo, prašydavau šiek tiek pakentėti, ramindavau, kad viskas bus gerai“, – atviravo pašnekovė.
Susiimti ir veikti privalėjo dėl vaikų
„Praėjus kelioms juodos nevilties dienoms, kažkokiu būdu susikaupiau, susiėmiau. Privalėjau veikti dėl savo vaikų. Susiskambinau su savo ginekologe – juk laukiausi antro vaikelio, buvo labai neramu dėl jo. Esu jai nepaprastai dėkinga. Po diagnozės bendravome kone kasdien. Nežinau, kaip būčiau ištvėrusi be jos visokeriopos, taip pat moralinės ir emocinės pagalbos. Gydytoja atliko visus būtinus tyrimus, įsitikinome, kad vaisius sveikas, placenta be atipinių pakitimų. Tai mane labai nuramino, suteikė vilties ir jėgų kovoti. Pradėjome dėlioti veiksmų planą, kaip, kada ir ką darysime“, – pasakoja pašnekovė.
Kai moteris sužinojo apie melanomą, jos nėštumas buvo įpusėjęs. Moteris neslepia, kad dabar džiaugiasi, jog diagnozė nuskambėjo ne pirmosiomis laukimosi savaitėmis, o vėliau, mat neabejoja, kuo viskas būtų pasibaigę. Nėštumą greičiausiai būtų reikėję nutraukti.
„Nors išsamių tyrimų apie nėštumo ir vėžio sąsajas nėra, nėštumas visgi susijęs su augimu ir hormonų pokyčiais. Manau, jeigu nėštumas būtų buvęs ankstyvas, gydytojai būtų rekomendavę jį nutraukti, ir nežinau, kaip būčiau pasielgusi. Tai būtų labai skausminga dilema“, – sakė pašnekovė.
Sūnų moteris pagimdė keliomis savaitėmis anksčiau, mat taip buvo nuspręsta pasitarus su gydytojais. Kūdikis gimė natūraliu būdu, buvo absoliučiai sveikas, stiprus ir guvus. Tai moteriai suteikė dar daugiau vilties, kad viskas bus gerai.
Ko išmokė liga
Po gimdymo jau po penkių dienų buvo atlikta kompiuterinė tomografija, kad būtų aišku, ar vėžys neišplito po kitus organus. Rezultatas nuramino. Po trijų savaičių Nacionalinį vėžio institute jai buvo atlikta antra operacija – apgamo vietoje išpjauta daugiau audinio. Tuo pačiu buvo pašalinti du limfmazgiai. Kūdikį su pieno atsargomis teko palikti tėčiui.
„Stengiuosi visus tuos išgyvenimus nustumti į praeitį. Kai esi jaunas žmogus, ypač kai dar antras vaikelis pakeliui, mintys apie mirtį natūraliai neateina. Tu tik pradedi gyventi rimtai savarankiškai ir atrodo, kad visas gyvenimas prieš akis. Ir dabar mirties baimė periodiškai aplanko, bet jau nėra kaip paranoja. Tikiu, kad įveiksiu ligą, kad būsiu laimingos istorijos pavyzdys. Iš tiesų labai myliu gyvenimą ir labai noriu gyventi.
Ko išmokė liga? Į viską pradėjau žiūrėti daug paprasčiau, nustojau jaudintis dėl smulkmenų. Tiesiog džiaugiuosi kiekviena diena su vaikais, neieškau ypatingai gilių prasmių, gyvenu šia diena, nesigailėdama nei dėl praeities, nei laukdama kokių nors stebuklingų dalykų ateityje. Kai išgyveni, kaip paprasta viso to netekti, džiaugiesi vien tuo, kad šviečia saulė, auga žolė, kad tiesiog gražu aplinkui“, – išgyvenimais dalinosi pašnekovė.
Stebėdama dukrą, savo požiūrį į ligą pakeitė ir mama
Moteris nuo žinios apie ligą ilgiausiai saugojo savo mamą. Neprasitarė asakė jai, kol nebuvo atlikta organų echoskopija. Beje, mama prieš šešerius metus taip pat buvo išgirdusi vėžio diagnozę – tik krūties. Liga buvo pagauta anksti tik dėl moters atsakingumo: profilaktinės patikros metu, todėl neprireikė net chemoterapinio gydymo.
„Visus tuos metus mama vis guosdavosi dėl išgirstos diagnozės, vis kalbėdavo, kad numirs. Ji labai negatyviai vertino savo ligą, nemažai verkdavo dėl jos. Tuo tarpu aš stengdavausi ją visuomet palaikyti, sakydama, kad viskas bus gerai. Kai mama sužinojo, kad aš sergu, ji visiškai nustojo gailėtis savęs, liovėsi apie tai kalbėjusi. Manau tam įtakos turėjo tai, kad ji pamatė visiškai kitokį mano požiūrį į ligą – aš visą laiką stengiausi būti nusiteikusi pozityviai. Man iš tiesų buvo smagu ir gražu matyti tokį mamos pokytį“, – atviravo buvusi onkologinė pacientė.
„Liga – tai tik didelis išbandymas Jūsų gyvenimo kelyje. Visada tikėkite, kad esate stipresnės už vėžį, o vidinės ramybės išlaikymas ir buvimas su brangiais žmonėmis kartu su šiuolaikiškos medicinos pasiekimais padeda visiškai pasveikti“, – tokiais žodžiais kreipiamasi į vėžiu sergančias moteris projekto „Brangi kiekviena diena“, tinklapyje, kurį rasite čia.
Tokie projektai įgyvendinti daugelį išsivysčiusių pasaulio šalių, o jų tikslas – pateikti moterims kuo daugiau informacijos ir patarimų apie ligą, jos gydymą, gyvenimo būdą sergant, santykius su artimaisiais ir moters psichologinę būklę. Nors tinklapis skirtas metastazavusiu krūties vėžiu sergančioms moterims, naudingos informacijos ras bet kokia vėžio forma sergantis asmuo ar jo artimieji.
Specialistai kviečia neleisti vėžiui užvaldyti Jūsų gyvenimo. Jūs tebesate Jūs ir gyvenime yra tiek daug ką mėgti ir mylėti. Pradėkite maksimaliai naudotis kiekviena minute, po to – kiekviena diena, kiekvienu mėnesiu, kiekvienais metais. Kiekviena diena brangi.
