Kas vyksta makštyje?
Pasak ginekologės Majos Rokickos, makštyje gyvena daugiausiai mikroorganizmų po žarnyno. Viename mililitre sveikos moters makšties išskyrų randama apie 10⁸–10⁹ bakterijų, kurių gali būti nuo 5 iki 15 rūšių.
Vienos bakterijos geriau jaučiasi aplinkoje, kurioje yra daug deguonies. Tarp jų yra nemažai gerųjų bakterijų – pavyzdžiui, laktobakterijos, pieno rūgšties bakterijos ir pan. Kitos makštyje gyvenančios bakterijos puikiai prisitaiko terpėje, kurioje mažai deguonies, pavyzdžiui, grybeliai, gardnerelos. Šie mikroorganizmai vadinami patogeniniais, nes gali sukelti ligą. Tačiau kol jų kiekis nėra didelis, jie nekenkia. Kitaip tariant, šios nelabai geros bakterijos moteriai netrukdo, jeigu išlaikoma jų pusiausvyra su gerosiomis bakterijomis.
Moters makštyje gyvena daugiausiai mikroorganizmų po žarnyno.
„Visi šie mikroorganizmai susiję su makšties epiteliu. Kitaip tariant, visa makšties sistema gyvena simbiozėje. Išvertus į lietuvių kalbą, tai harmoningas bendradarbiavimas. Organizmas, kaip šeimininkas, savo floros nenaikina, kad ši saugotų makšties gleivinę nuo išsausėjimo, cheminio poveikio, temperatūros svyravimų. Be to, makšties mikroflora gina organizmą nuo patogeninių, t. y. galinčių sukelti ligą mikroorganizmų, neleidžia jiems daugintis“, – aiškino pašnekovė.
Mechanizmas, kaip tai vyksta, paprastas: kadangi sveikoje makštyje yra daug pieno rūgšties bakterijų, jos čia sukuria rūgštinę terpę, nepalankią ligas sukeliantiems mikroorganizmams daugintis. Normalus makšties pH (rūgščių ir šarmų balansas) yra 3,8–4,5. Kalbant moksliškai, laktobakterijos perdirba makšties epitelio ląstelėse esantį glikogeną bei išskiria pieno rūgštį ir vandenilio peroksidą. Visos šios medžiagos ir nulemia normalią makšties būklę.
Didžiausias priešas – stresas ir hormonų pokyčiai
Dėl tokios mikroorganizmų gausos makšties gleivinė labai jautri tiek išoriniams, tiek vidiniams poveikiams. „Jeigu kinta lytinių organų aplinka, pakinta ir mikroflora“, – teigė ginekologė.
Stresas, nuovargis, nusilpusi imuninė sistema išderina makšties mikroflorą.
Viena iš svarbių veiksnių, turinčių įtaką makšties būklei, yra mūsų hormoninė sistema. Sveikos moters makšties išskyros yra bespalvės, bekvapės ir nesukelia jokio diskomforto. Dėl su amžiumi mažėjančio estrogeno kiekio organizme keičiasi ir makšties gleivinės būklė – ji sausėja, atsiranda nemalonus kvapas, taip pat padažnėja šlapinimasis.
Makšties mikroflorą taip pat paveikia tam tikros ligos. Pasak ginekologės, viena dažniausių ligų, dėl kurios moterys kreipiasi į ginekologą, yra cukrinis diabetas. Paprastai dėl diabeto padažnėja susirgimai vadinamąja pienlige, arba kandidoze, kurią sukelia grybeliai. Makšties mikrofloros pokyčiai gali būti susiję ir su šlapimo takų infekcijomis bei kitomis ligomis.
„Taip pat norėčiau priminti, kad stresas, nuovargis, nusilpusi imuninė sistema taip pat išderina makšties mikroflorą. Pasak mokslininkų, tai gali būti net trečdalio makšties infekcijų priežastis“, – teigė pašnekovė.
Antibiotikai sunaikina gerąsias makšties bakterijas
„Taip pat dažnas reiškinys, kad bakterinę vaginozę, dažniausiai – pienligę sukelia antibiotikų vartojimas“, – įspėjo M.Rokicka.
Antibiotikai, naikindami blogąsias bakterijas, deja, naikina visas – taip pat ir gerąsias (tiek iš žarnyno, tiek iš makšties). Nors liga pasitraukia, tačiau nelikus ir gerųjų bakterijų makšties ekosistema sutrikdoma – makštyje labai sumažėja laktobakterijų ir jos nebepajėgios kovoti su patogeniniais mikroorganizmais. Todėl antibiotikų vartojimas didina makšties kandidozės, bakterinės vaginozės ir kitų uždegimų riziką. Tyrimai rodo, kad net 89 proc. moterų, vartojusių plataus spektro antibiotikų, patiria išsiderinusios makšties mikrofloros požymius – išskyras, niežėjimą, skausmingą šlapinimąsi, deginimo pojūtį makštyje.
Dar viena preparatas, trikdantis makšties mikroflorą – šiuo metu populiariausia kontraceptinė priemonė, t.y. hormoninės tabletės.
Hormoninės tabletės padidina grybelių aktyvumą ir taip pat gali paskatinti kandidozinį makšties uždegimą.
Maždaug trečdalis oralinius kontraceptikus vartojančių moterų skundžiasi makšties sausumu.
Per daug uoli higiena kenkia makščiai
„Nors skamba keistai, makšties mikroflorai gali pakenkti per daug uoli intymi higiena. Gerosios bakterijos, ypač rūgščiosios, pavyzdžiui, laktobakterijos, padengia makšties gleivinę apsaugine plėvele. Per daug dažnai prausdami tą vietą, mes apsauginę plėvelę pažeidžiame. Susidaro neapsaugotos, jautrios vietos, į kurias labai greitai patenka infekcija tiek nuo išorinių lytinių organų, tiek nuo apatinių kelnaičių ar kitų dirgiklių.
Visuose kituose prausikliuose yra nemažai cheminių medžiagų, kurios net tik dirgina ir sausina gleivinę, bet gali sukelti ir alerginę reakciją.
Šarminė dušo želė, kurios sudėtyje yra agresyvių medžiagų, taip pat gali pažeisti natūralią rūgštinę makšties terpę. Todėl aš paprastai rekomenduoju intymiai higienai naudoti paprastą vaikišką muilą, nes jo pH yra neutralus, jis neturi konservantų ir kvapiųjų medžiagų, todėl mažiau dirgina tiek odą, tiek gleivinę. Taip pat galima naudoti natūralias augalinės kilmės medžiagas. Visuose kituose prausikliuose yra nemažai cheminių medžiagų – ypač dezinfektantų, kurie net tik dirgina ir sausina gleivinę, bet gali sukelti ir alerginę reakciją. Labai dažnai išorinių lytinių organų odą gali sudirginti ir chloras, kuriuo dezinfekuojamas vanduo baseinuose“, – pasakojo ginekologė.
Taip pat reikia nepamiršti, kad lytinių organų oda ir gleivinė sudirginama ją trinant. Tokį sudirginimą gali sukelti šiurkštus tualetinis popierius, dėvimos pernelyg aptemptos kelnės arba kelnaitės su juostele, vadinamieji stringai.
„Apatinis trikotažas turėtų būti neaptemptas, taip pat nerekomenduojama ilgai dėvėti stringus, ypač šaltuoju metų laiku, kai rengiamės šiltai, oda ir makšties gleivinė sunkiau kvėpuoja, dėl to dažnai ir paūmėja makšties uždegimai.
Nemažą įtaką makšties mikroflorai daro įklotai ir tamponai, naudojami mėnesinių metu. Juos keisti rekomenduojame kas 2–3 valandas, kadangi prisigėręs gimdos turinio įklotas ar tamponas per ilgesnį laikotarpį gali tapti infekcijos židiniu ir netgi sukelti kraujo užkrėtimą – sepsį. Lygiai taip pat pavojingi šlapimo, išmatų likučiai. Ypač mažoms mergaitėms reikia tikrinti, ar jos gerai nusivalė intymias vietas“, – įspėjo gydytoja.
Pienligę gali sukelti lytiniai santykiai
„Neretai išorinių lytinių organų makšties prieangio oda sudirginama ir po lytinių santykių. Dažnai moterys skundžiasi, kad po jų viską peršti, niežti, skauda. Kodėl? Kaip minėjau, makšties pH yra rūgštinis, o spermos pH yra 7, t. y. šarminis, todėl sperma, patekusi į makštį, sukuria sąlygas daugintis patogeninėms bakterijoms. Būtent todėl po lytinių santykių rekomenduojam apsiprausti“, – patarė pašnekovė.
Pienligė, arba kandidozė, paprastai prasideda gleivinės išsausėjimu, paraudimu, deginimu, atsiranda surūgusio pieno, vaškės pobūdžio išskyrų, niežti.
Pienligė, arba kandidozė, paprastai prasideda gleivinės išsausėjimu, paraudimu, deginimu, atsiranda surūgusio pieno, vaškės pobūdžio išskyrų, niežti.
Jeigu moteriai šie simptomai pradeda kartotis, visada rekomenduojama pasitikrinti ir partneriui, kadangi jis yra vienas iš galimų infekcijos židinių. Beje, jis gali būti Candida grybelio nešiotojas. Vyrai jokių požymių dažniausiai nejaučia, tačiau gali perduoti ligą moteriai.
Neteisingas ir teisingas gydymas
Pajutusios nemalonius simptomus makštyje, moterys vis dar kartais bando gydytis liaudiškomis priemonėmis.
„Jos pradeda praustis dezinfektantais (pavyzdžiui, anksčiau buvo populiarus permanganato tirpalas), sodos tirpalu ar ūkiniu muilu, tačiau kai išorinių lytinių organų gleivinė sudirginta, dezinfektantai tik dar labiau ją išsausina, atsiranda įtrūkimų, žaizdelių, taigi būklė tik pablogėja“, – pasakojo M.Rokicka.
Specialistai kaip pirmąją pagalbą dažnai rekomenduoja makšties žvakutes. Viena iš tokių priemonių yra „Biohyl“ makšties ovulės, į kurių sudėtį įeina saugios ir nepavojingos medžiagos – laktobakterijų lizatai, izocimo hidrochloridas ir natūralūs alavijų, morkų bei šaltalankių ekstraktai.
„Į ovulių sudėtį įeinantys laktobakteriniai lizatai parūgština makšties terpę, o kartu su natūraliais ekstraktais slopina uždegiminius procesus, atstato makšties epitelio būklę, apsaugo makšties gleivinę, atkuria normalią jos mikroflorą ir skatina jos regeneraciją. Šias ovules drąsiai galima naudoti 5–7 dienas nakčiai po vieną ovulę. Jos yra labai efektyvios, saugios, be to, jas galima naudoti nėštumo bei žindymo metu. Dėl visų šių savybių jos dažnai rekomenduojamos specialistų“, – teigė pašnekovė.
Visgi ilgai užsiimti savigyda M.Rokicka nerekomenduoja.
Jeigu iki galo nebus išgydytas ūmus uždegimas, jis gali pereiti į lėtinį.
„Tai nutinka, jei moteris, kai jai pagerėja, nutraukia gydymą, nors gydytojas rekomendavo kitaip, arba po paskirto gydymo neateina pasitikrinti, ar iš tiesų viskas atsistatė iki normos. Labai dažnai simptomiškai moteris jaučiasi gerai, bet tyrimas parodo uždegimo likučius. Kai uždegimas ima kartotis, jis tampa lėtiniu, tada vien tik vietinių, makštį veikiančių preparatų nepakaks. Tokiais atvejais daromas pasėlio tyrimas, norint išsiaiškinti, kokios bakterijos sukelia uždegimą, ir dažnai skiriami antibiotikai“, – ragino gydytoja.
Minėtos makšties ovulės labai naudingos kaip tik po antibiotikų kurso. Po jo paprastai siūlomi į vidų vartojami gerųjų bakterijų preparatai – probiotikai, tačiau iš jų laktobakterijos patenka tik į virškinamąjį traktą, bet nepatenka į makštį. Dėl to geriamieji probiotikai neapsaugo nuo atsirandančių makšties infekcijų. Tačiau atkruti makšties mikroflorą padeda makšties ovulės su laktobakterijomis, kurios padidina gerųjų bakterijų koncentraciją makšties gleivinėje. Makšties mikroflorą atkurti ar gleivinę regeneruoti gali prireikti ir kitais atvejais – patiriant stresą, po įvairių ligų ir pan.