Prieš pradėdama vakarienę, Lizzie visada paprašo šeimininko apibūdinti kiekvieną pagamintą patiekalą. Taip ji pripažįsta jo pastangas, o kartu, remiantis maisto psichologijos duomenimis, gali padėti sau ir kitiems vakarieniaujantiems geriau valgyti, nes jie labiau atsižvelgia į savo maistą, rašoma „The Guardian“.
Charlesas Spence'as yra Oksfordo universiteto eksperimentinės psichologijos profesorius, tyrinėjantis veiksnius, darančius įtaką tam, ką renkamės valgyti ir ką apie tai galvojame.
Jo tyrimuose išryškėja, kokiu mastu šiuos pasirinkimus lemia įsitraukimo su maistu būdai: trumpai tariant, kaip atrodo ir kvepia mūsų maistas, ar valgome jį šakute, ar pirštais, muzika, kurios klausomės valgydami ar pirkdami maistą. Visa tai gali turėti įtakos tam, kaip sveikai maitinamės.
Pateikiame šešis metodus, kurie padės „apgauti“ savo smegenis tam, kad jos priimtų geresnius sprendimus jūsų kūno labui.
Rinkitės sunkius stalo įrankius arba jų nenaudokite
Daugelis žino, kad patiekdami maistą mažesnėje lėkštėje, galime kontroliuoti, kiek suvalgome, nes mūsų smegenys mano, jog maisto yra daugiau nei iš tikrųjų. Tai daro didelę įtaką sotumui, tačiau smegenis gali apgauti ir naudojami įrankiai.
Sunkesni stalo įrankiai pagerina mūsų supratimą apie maistą, kaip ir valgymas rankomis, kuris įjungia mūsų pojūčius bei verčia būti sąmoningesnius.
Kaip pavyzdys pateikiamas visame pasaulyje garsus šefas Andoni Adurizas, kuris visiems patiekalams atsisakė stalo įrankių tam, kad žmonės daugiau mąstytų apie tai, kaip jie sąveikauja su maistu.
Valgymas turi būti kuo labiau jutiminis
„Bet kas, ką galite padaryti, kad atkreiptumėte daugiau dėmesio, valgytumėte lėčiau ir tą akimirką būtumėte sąmoningesni, sustiprins su valgymu susijusius pojūčius. Kartu tai reikš, jog būsite patenkinti mažesniu kiekiu“, – sako Ch.Spence'as.
Tai ne tik turės įtakos sotumo jausmui, bet ir gali padėti rinktis sveikesnius produktus bei labiau jais mėgautis.
„Jei tiesa, kad 75–95 proc. to, ką ragaujame, iš tikrųjų užuodžiame, tuomet aromatas tikrai svarbus. Vis dėlto daugelis mūsų elgesio su maistu įpročių nėra tam optimizuoti. Jeigu geriate kavą iš puodelio su dangteliu, prarandate svarbią patirties dalį, kurią sustiprintų aromato, sklindančio iš gražaus puodelio, užuodimas.
Pasimėgaukite pirma tokia kava ir galbūt antroji nebekels tokios pagundos“, – teigia specialistas.
Šis pavyzdys taip pat pabrėžia, kokį vaidmenį sotumo ir pasitenkinimo jausmui gali atlikti prisilietimas. Profesoriaus manymu, viena iš priežasčių, kodėl pastaraisiais metais populiarėja maistas dubenėliuose, yra ta, kad jį galima paimti ir pritraukti arčiau savęs:
„Svorio ir šilumos pajautimas, kvapo įkvėpimas padeda maksimaliai padidinti daugialypę juslinę patirtį.“
Gaminkite ir valgykite akimis
Kaip pastebėjo romėnų gurmanas Apicius – vėliau tą įrodė ir maisto psichologai – mes pirmiausia valgome akimis. Nustatyta, kad maisto produktų išvaizda, formuodama mūsų lūkesčius, netgi daro įtaką tam, kokį skonį pajuntame juos valgydami, todėl didelės, gražios salotos su įvairių rūšių lapais, spalvomis bei tekstūromis ne tik atrodys geriau nei sauja špinatų, bet ir bus skanesnės.
Anot Ch.Spence'o, turėtume prisiminti, jog valgome akimis, kai kalbame apie iš anksto paruoštą maistą, ypač kai jis yra asimetriškas.
Kaip pastebėjo romėnų gurmanas Apicius – vėliau tą įrodė ir maisto psichologai – mes pirmiausia valgome akimis.
Yra daug diskusijų apie tai, kuria puse reikia valgyti šokoladinį keksiuką – jį apversti ar ne. Atrodo, kad valgant šokoladine puse į viršų, mūsų pojūčiai būna maksimalūs, nes smegenys mano, jog šokolado viršus yra patrauklus.
Pirmo kąsnio svarba
Ne veltui pirmas šokolado plytelės kąsnis yra skanesnis už kitus. Taip yra todėl, nes pirmas kąsnis yra naujovė, o tada mūsų skonio receptoriai pripranta.
„Net jei kiekvieno kąsnio skonis šiek tiek skiriasi, jeigu jis atrodo taip pat, mūsų smegenys linkusios manyti, kad skonis išlieka vienodas“, – aiškina Ch.Spence'as.
Kita vertus, šią reakciją galime išnaudoti savo naudai ir sumažinti suvalgomo nesveiko maisto kiekį – kuo daugiau jo suvalgykite pirmu kąsniu, o tuomet daugiau valgyti nebesinorės.
Atidžiai rinkitės muziką ir sumažinkite garsą
„Literatūra atskleidžia, kad muzika gali pakeisti žmonių maisto pasirinkimą“, – sako Ch.Spence'as.
Pavyzdžiui, jei muzika skamba garsiai ir yra greita, žmonės išgeria apie 30 proc. daugiau gėrimų. Daugėja įrodymų, kad triukšmas skatina nesveiką mitybą, o taip gali būti todėl, nes yra taip garsu, jog negalite pajausti skonio.
Svarbus ir žanras: klausydamiesi džiazo bei klasikinės muzikos, žmonės labiau renkasi sveiką sūrų maistą. O štai amerikietiškas rokas veda mus prie mėsainių su bulvytėmis. Tą reikėtų turėti omenyje, jei apsipirkdami klausotės muzikos.
Profesorius vis labiau domisi, ar gamtos garsai gali turėti įtakos mūsų sprendimui rinktis sveikesnį maistą. Portugalijos mokslininkai atliko tyrimą, kurio metu prekybos centre prie žuvies prekystalio buvo paleistas jūros garsas – žuvies pardavimai smarkiai išaugo.
Valgymas kartu su žmonėmis turi būti įdomus
„Tiesa, kad esame linkę daugiau valgyti kitų žmonių draugijoje, tačiau nesinori rekomenduoti valgyti vieniems“, – teigia specialistas.
Yra būdų, kaip sustiprinti tokio valgymo pojūčius ir paskatinti žmones sutelkti dėmesį į maistą bei pokalbį. Vienas jų – įtraukti valgančiuosius į procesą: patiekti patiekalus taip, kad žmonės galėtų patys apsitarnauti.
„Tada jie jaučiasi atsakingi už tai, ką valgo. Beje, taip pat padedama žmonėms sulėtinti tempą, – tikina profesorius. – Mane stebina, kaip dažnai svečiuose neaptarinėjame šeimininkų pagaminto maisto. Būtų malonu, jei jie apibūdintų, pavyzdžiui, morkas kaip aitrias.“
