Vasara asocijuojasi su karščiu, o kur karštis – ten ir vandens trūkumas. Vienas iš suprantamiausių vandens trūkumo ženklų yra troškulys. Troškulys pasireiškia organizmui praradus mažiau nei 1% vandens. Didesnis nei 2% vandens trūkumas vadinamas dehidratacija - sutrinka normali fiziologinė veikla. Netekus 10% vandens, atsiranda negrįžtamų pakitimų: trūkinėja oda, įdumba akių obuoliai, sutrinka rega, prasideda traukuliai gerklėje, vystosi anurija (inkstai neišskiria šlapimo), silpsta protas. Netekęs 21% vandens žmogus miršta. Fiziologiniam vandens poreikiui palaikyti per dieną turime išgerti apie 2 l natūralaus vandens.
Apie vandens trūkumą mums praneša jaučiamas troškulys. Kol papildome prarastą vandens kiekį atsigerdami, gyvybiškai svarbių organų ląstelės išgyvena tik osmoprotektorių dėka.
Ar žinojote kad: Dėl pastovaus vandens nepritekliaus organizme gali pasireikšti sausų akių sindromas (SAS) – tai dėl vandens nepakankamumo ašarose išsivystęs akies paviršiaus uždegimas. Ilgiau užsitęsus uždegimui plonėja ašaros plėvelė, sumažėja akies optinės sistemos skaidrumas, ir blogėja matymas. Dėl negydomo sausų akių sindromo galime matyti neryškiai - net 1,3 dioptrijomis prasčiau. Daugiau www.sveikaakis.lt
Norint išlaikyti reikiamą vandens kiekį organizme, reikia „apgauti“ gamtos – fizikos dėsnius?
Jau 500 milijonų metų vandenynuose ir jūrose egzistuoja gyvybė. Ilgai buvo paslaptis, kaip druskingame vandenyje žuvys, moliuskai ir kiti bestuburiai išlaiko vandenį ląstelėse ir išlieka gyvi, nes tai prieštarauja fizikos dėsniui „vanduo juda iš mažesnės druskų koncentracijos į didesnę“.
Nustatyta, kad visų stuburinių gyvūnų (tiek žuvų, tiek žmogaus) druskų koncentracija kraujyje yra 0,9%. Tačiau žuvys gali ilgai išbūti sūriame vandenyje be jokių neigiamų pasekmių, o žmogus –ne. Atsakymas slypi unikaliame osmoprotekcijos mechanizme. Žuvys (kaip ir kiti gyvūnai, tame tarpe ir žmonės) gamina osmolitus, kitaip dar vadinamus osmoprotektorius. Tai organinės daleles, kurios „užrakina“ vandenį ląstelių viduje ir neleidžia jam išeiti net jei aplinkoje yra daugiau nei 4 kartus didesnė druskų koncentracija! Vandens gyvūnai turi platų spektrą tokių osmolitų. Žmogus gyvas taip pat osmolitų dėka, tik turi jų mažiau.
Ar žinojote kad:
Vandenyne druskos koncentracija 3,5%.
Žuvų kraujo druskų koncentracija 0,9%.
Tačiau gyvendamos vandenyne žuvys nesusiraukšlėja ir netampa sūrios!
Apsaugos mechanizmas, veikiantis jau 500 milijonų metų – tai osmoprotekcija.
Sportuodami prakaituojame, bet „neišdžiūstame“. Kodėl?
Aktyvaus fizinio krūvio metu žmogaus organizmas nuo perkaitimo saugosi išskirdamas vandenį, t.y. prakaituodamas. Cirkuliuojančio vandens organizme mažėja ir jo kiekis greitai gali būti atstatytas imant vandenį iš ląstelių. Tačiau šis kelias yra pavojingas! Dėl vandens trūkumo greitai žūtų širdies, kepenų, inkstų, smegenų ląstelės, o kai kurių organų ląstelės (neuronai, kardiomiocitai) niekada neatsinaujina. Todėl svarbiausių organų ląstelės nuo vandens „vagystės“ yra saugomos didelių kiekių osmoprotektorių, kurie vandenį laiko „užrakinę“ ląstelėje ir neleidžia jam išeiti. O kol papildysime prarastą vandenį atsigerdami, vandens trūkumas organizme atstatomas sudėtingesniu keliu - skaidant riebalus.
Osmolitų (osmoprotektorių) kaupimas ląstelių viduje – tai specifinė apsauginė reakcija, padedanti žmogaus ląstelėms užsitikrinti gyvybiškai būtiną vandens kiekį ir išgyventi. Šis procesas vadinamas osmoprotekcija.
Būtina žinoti: aktyviai sportuojant 1 val. Reikia suvartoti 1 L vandens (papildomai prie 2 L, kuriuos reikia išgerti dienos eigoje). Dėl sumažėjusio cirkuliuojančio vandens kiekio didėja kraujo klampumas. Tai didina širdies priepuolio riziką.
Kodėl alkoholis mūsų lengvai nenužudo?
Alkoholio vartojimas, net ir saikingas, mažina cirkuliuojančio vandens kiekį organizme. Veikiant specifiniams fermentams alkoholis skaldomas kepenyse, o jo skilimo produktai iš organizmo pasišalina per inkstus kartu su vandeniu. Todėl viena iš apsinuodijimo (pagirių) priežasčių yra sumažėjęs vandens kiekis ir todėl apsunkintas alkoholio nuodingų metabolitų pašalinimas.
Tokie simptomai kaip troškulys, sausumo jausmas burnoje, akyse (peršėjimas, dirginimas, smėlio jausmas (SAS simptomai), negausus šlapinimasis, patamsėjusi šlapimo spalva,- yra signalai, kad organizmui skubiai reikia atstatyti prarastą vandenį.
Būtina žinoti: vartojant silpnus alkoholinius gėrimus reikia išgerti 2 kartus didesnį kiekį vandens, o vartojant stiprius gėrimus - net 4 kartus didesnį vandens kiekį, nes alkoholio apykaitos produktai yra žalingi, ypač smegenų ląstelėms.
Ką dar pravartu žinoti?
Vandenį vasarą mes prarandame ne tik sportuodami, mėgaudamiesi vynu ar atsigaivindami šaltu alumi, bet taip pat gerdami kavą, arbatą, saldžius vaisvandenius, gulėdami saulėkaitoje ar tiesiog būdami karštoje patalpoje ir prakaituodami. Svarbu nepamiršti gausiai gerti vandens, nes vargiai yra būdų, kaip tiesiogiai galėtume pagausinti savo osmoprotektorių atsargas kepenyse, širdyje ar smegenyse. Bet vieną svarbų organą mes tikrai galime apsaugoti osmoprotektoriais nuo „išdžiūvimo“ - tai savo akis. Jei jaučiate burnos džiūvimą, žinokite, kad analogiški procesai vyksta ir akių paviršiuje. Reikalingam osmoprotektorių kiekiui atstatyti pakanka 2 kartus per dieną įsilašinti akių lašų su natūraliais, žmogaus ašarose esančiais, osmoprotektoriais (L-karnitinu bei eritritoliu). Jei jūsų vaistininkas, nežino, kokie tai lašai, pasirūpinkite patys savo akimis, jei jums tai, žinoma, svarbu. Daugiau informacija www.sveikaakis.lt
