Pasak „Gintarinės vaistinės“ vaistininko Kęstučio Beržinio, žmonių organizmas paklūsta įvairiems gamtos dėsniams, tarp kurių yra ir senėjimas, moksliškai vadinamas oksidacija, arba degimo procesu. Mes negebame prisitaikyti prie greitai besikeičiančių aplinkos, klimato, emocinių sąlygų, dėl to patiriame lėtinį stresą, o dažnai parklupdo ir vadinamasis oksidacinis stresas.
„Tai yra būsena, kai organizme pagaminamos ir iš išorės gaunamos aktyviosios deguonies formos viršija antioksidantų kiekį. Šis „agresyvusis“ deguonis yra naudingas naikinant virusus, bakterijas, vėžines ląsteles, bet tik veikdamas trumpą laiką. Kai jis organizmą veikia ilgai, kūnas sensta, o mes šį senėjimą dar labiau spartiname ne tik nerasdami sielos ramybės, bet ir valgydami nevisavertį, mažai antioksidantų turintį maistą, gerdami blogesnius už vandenį gėrimus ir nejausdami saiko“, – aiškina K. Beržinis.
Kur ieškoti senėjimą stabdančių medžiagų?
Vienu svarbiausių organizme esančių antioksidantų, lėtinančių senėjimą, K. Beržinis vadina glutationą – medžiagą, ląstelėse sintetinamą iš glutamato, cisteino ir glicino. Glutationas padeda kovoti su oksidaciniu stresu, tad turėtume nuolat papildyti jo atsargas, valgydami maistą, kuriame gausu vitamino C bei nepamiršdami tokio paprasto vitamino C šaltinio, kaip nesmulkintų erškėčių vaisių užpilas. Glutationo taip pat yra smidruose, avokaduose, špinatuose. O štai alkoholis yra glutationo priešas, todėl jo vaistininkas rekomenduoja vengti.
„Glutationo apykaitai yra būtinas selenas. Natūralus seleno šaltinis yra brazilinių bertoletijų riešutai (bertolletia excelsa), kurių pakanka poros per dieną, kad gautume pakankamai seleno. Tiesa, riešutai patys negamina šio antioksidanto, o šaknimis įsiurbia jį iš grunto, todėl ir seleno kiekis bertoletijose, užaugintose skirtingose vietose, gali skirtis daugiau nei 30 kartų. Bene didžiausią jo kiekį sukaupia Brazilijos Amazonės valstijoje surinkti riešutai“, – dalijasi jis.
Organizmui ne mažiau svarbūs ir kiti mikroelementai: geležis, varis, cinkas, manganas. Jų galima gauti valgant tokius produktus kaip galvijų kepenys, širdys, inkstai ar plaučiai. Pasak vaistininko, plaučiuose gausu kofermento Q10, svarbaus antioksidanto, ypač tiems, kas vartoja vaistus nuo padidėjusio cholesterolio – statinus.
Natūralus seleno šaltinis yra brazilinių bertoletijų riešutai, kurių pakanka poros per dieną
„Senėjimo procesus lėtina ir įvairūs kiti maiste esantys aktyvūs komponentai: vitaminai C, E, karotenoidai, kaip antai beta karotenas morkose, moliūguose, likopenas pomidoruose, astaksantinas lašišose, liuteinas serenčiuose ir medetkose, įvairiausi polifenoliai ir kitos medžiagos, tokios kaip epigalokatechingalatas žaliojoje arbatoje, fenolio rūgščių darinys kurkuminas ciberžolėse, stilbenas resveratrolis vynuogių žievelėse, antocianinai mėlynėse, šilauogėse, spanguolėse, hidroksitirozolis alyvuogių aliejuje, gliukozinolatai brokoliuose ir kitose kopūstinėse daržovėse“, – vardija K. Beržinis.
Ne visi riebalai yra blogybė
Tikriausiai ne kiekvienam su sveika ir jaunystę pailginančia mityba asocijuojasi riebalai, dažnas kaip tik stengiamės jų vengti. Vaistininkas sako, kad viskas priklauso nuo to, kokie tai riebalai ir kiek jų vartojame.
Lėtinius uždegimus, kurie taip pat sendina organizmą, galima švelninti dažniau valgant riebias jūrines žuvis, silkes, turtingas polinesočiosiomis riebalų rūgštimis omega-3, arba vartojant žuvų taukus. K. Beržinio teigimu, jei pavyktų mityboje vyraujantį riebalų rūgščių omega-6 ir omega-3 santykį, kuris yra apie 20:1, pakeisti į sveikatai palankesnį santykį 2:1, mus rečiau kamuotų, ypač jauname amžiuje, degeneracinės ir uždegiminės ligos.
„Pastaruosius dvidešimt vaistininko praktikos metų gana dažnai savo pacientams, sergantiems uždegiminėmis, ypač odos ir sąnarių ligomis, rekomenduoju vartoti bent po vieną valgomąjį šaukštą žuvų taukų per dieną. O besirenkantiems kasdienai ar šventėms silkę, patariu jokiu būdu nepirkti jos aliejuje – man, kaip vaistininkui, taip pateikiama silkė atrodo nusikalstamai sugadinta. Juk užpylus silkių gabaliukus aliejumi, į jį iš silkių pereis nemažai naudingųjų riebalų rūgščių, kurias išpilsime kartu su aliejumi“, – aiškina jis.
Taip pat vaistininkas rekomenduoja sumažinti maisto ruošoje naudojamo aliejaus, kuris organizme virsta uždegimą sukeliančiais prostaglandinais ar leukotrienais, kiekį, retinti besaikį saulėgrąžų, rapsų ar kukurūzų aliejų vartojimą, pirmenybę teikiant linų sėmenų, kanapių, graikinių riešutų aliejams.
400 g spalvotų daržovių ir vaisių kasdien tam labai pasitarnautų.
„Mes, šiauriečiai, neturėtumėme pamiršti ir per amžius tradiciniais tapusių riebalų, tokių kaip sviestas ar sūdyti lašiniai. Pavyzdžiui, riebalų rūgštys iš 50 gramų sviesto ir nykščio dydžio sūdytų lašinių gabalėlio kasdien, manau, pasitarnaus nuolatiniam kūno atsinaujinimui. Beje, vaikystėje iš prosenelės girdėjau istoriją, kaip šiltine persirgusį vaiką maitinti pradėjo būtent sviestu, „kad žarnos susiteptų“. Tik vėliau mokslas paaiškino sviesto rūgšties svarbą žarnyno sveikatai – juk ir žarnyno būklė tiriama nustatant jos kiekį“, – kalba K. Beržinis.
Būtinas saikas
Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad laiko tėkmei stabdyti būtinas ir saikas. Tai yra įrodyta ir įvairiais moksliniais tyrimais, vieną kurių jis pateikia kaip pavyzdį: mokslininkai, atlikdami eksperimentą su žiurkėmis, trečdaliu sumažino jos duodamo maisto energinę vertę, ir pastebėjo, kad gyvūnų gyvenimo trukmė pailgėjo daugiau nei 30 proc.
„Žmonių organizmą saikas veikia taip pat. Šviesaus atminimo mano senelis sakydavo, kad žmogus per gyvenimą šaukštu sau išsikasa duobę – mažiau kabinsi, ilgiau gyvensi. Net tautos šviesuolio Vydūno paliepimas „kad sveiki ir drūti būtų“ valgyti trečią dalį to, ką daugelis įpratę, aktualus lig šių dienų“, – pasakoja K. Beržinis.
Jei taip vadinamo nesveiko maisto valgysime nedaug ir retai, jis didelės žalos sveikatai ir organizmui nepadarys. Vaistininkas ramina, kad jei per artėjančias šventes sukramsnosite riebesnį apskrudusį mėsos gabalą, saldų pyragaitį, išgersite pridėtinio cukraus kupino gėrimo stiklinę – neverta dėl to graužtis, o verčiau koncentruotis į tai, kad skanus maistas teikia džiaugsmo ir teigiamų emocijų.
„Svarbiausia – nepamirškime saiko ir nekaltinkime savęs už tai, kad užvalgėme kažko nesveiko. Prisiminkime ir tai, kad gera nuotaika, fizinis darbas ar sportas ne tik padeda išsaugoti jaunystę, bet ir palaikyti antioksidacinę apsaugą. Na, ir dar 400 g spalvotų daržovių ir vaisių kasdien tam labai pasitarnautų“, – juokiasi vaistininkas.
